Sentikių religinė bendruomenė domina ne tik šilutiškius

Lijana JAGINTAVIČIENĖ - 2009-08-09 14:39

Tik prieš 9 metus Šilutės Senosios Pamario Cerkvės sentikių religinė bendruomenė pripažinta kaip juridinis asmuo. Dabar ja domisi ne tik šilutiškiai, bet ir svečiai.
Apie tai, kaip rusų sentikių religinė bendruomenė susikūrė Šilutės mieste, apie senąsias jų tradicijas papasakojo Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos narys, Šilutės sentikių religinės bendruomenės pirmininkas kunigas Jefrosinas Golubovskis.

Pripažinti atgavus Nepriklausomybę
Pasak kun. J.Golubovskio, po 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje pasirašyto Molotovo - Ribentropo pakto, t.y., nacistinės Vokietijos ir SSRS slaptų Vidurio Europos padalijimo protokolų, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir Vokietijai okupavus Lenkiją iš Suvalkų krašto rusų sentikiai buvo ištremti į Lietuvą. Ši neprieštaraudama naujakurius priėmė ir apgyvendino Utenos apskrityje, Anykščių valsčiuje esančiame Elmininkų dvare.
Sovietų sąjunga 1945-1946 m. iš dvaro dalį sentikių vagonais išvežė ir apgyvendino Šilutėje, kitą dalį - Klaipėdoje. Čia tikintieji neturėjo savo cerkvių, meldėsi ir atliko religines apeigas tik kunigų namuose.
Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, Sentikių bažnyčia buvo pripažinta mažumos bendruomene ir gavo visokeriopą teisę į patalpas cerkvei. 2000 m. sausio 31 dieną Teisingumo ministras G.Balčiūnas patvirtino, kad Šilutės Senosios Pamario Cerkvės sentikių religinė bendruomenė yra juridinis asmuo. “Ačiū tuometinei valdžiai, tik jų dėka mes buvome pripažinti, gavome patalpas cerkvei. Didžiulis ačiū A.Krušnauskui, A.Plikšniui, V.Lansbergiui, G.Vagnoriui ir Lietuvos žmonėms”, - džiaugėsi ir dėkojo dvasininkas.
Moko senovinės kalbos
Šiuo metu Lietuvoje yra 52 sentikių religinės bendruomenės. Šilutės sentikių religinė bendruomenė išsilaiko iš jos narių aukų ir Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos, kuriai vadovauja dvasios tėvas A.Bajarovas, finansinės paramos. Pinigų cerkvės patalpų remontui buvo prašyta ir rajono valdžios, bet dabar sunkūs laikai - krizė, todėl jų religinei bendruomenei neskirta.
Cerkvėje pamaldos vyksta graiko-slavų kalba, t.y. senovine sentikių pravoslavų kalba. Pasak kun. J.Golubovskio, ši kalba sudėtinga ir ją mažai kas temoka. Norint ją išmokti reikia baigti seminariją arba mokyklą prie bažnyčios.
Šiuo metu kiekvieną sekmadienį į cerkvę atskuba keturi žingeidūs mokiniai, kuriuos bendruomenės pirmininkas senosios kalbos moko pats. Anot mokytojo, šie žmonės labai stengiasi šia kalba giedoti Dievo giesmes, skaityti senovines religines knygas.
Šv.Mišios, vadinamos Panichida, cerkvėje vyksta per kalendorines šventes: Kalėdas, Velykas, Atvelykį, taip pat laidotuvių, krikšto metu.
Pirmasis Šilutės sentikių kunigas buvo A.Čelpanovas, jį keitė J.Pancerovas, P.Jemiljanovas, G.Legenzovas, šiuo metu kunigauja J.Golubovskis.
Laikosi senovinių papročių
Ši religinė bendruomenė laikosi daugybės senovinių papročių. Pavyzdžiui, krikštijant vaiką jis merkiamas į medinį kubilą su nešildytu vandeniu. Suaugęs žmogus krikštijamas Šyšoje. Įdomu ir tai, kad sentikių dvasininkai gali turėti žmonas ir vaikus.
Kun. J.Golubovskis teigia, kad lietuviai - labai tolerantiški, nediskriminuoja religinės bendruomenės mažumos. Priešingai, jie labai domisi senųjų sentikių tikėjimu, į cerkvę net ekskursijas organizuoja, o atvykę drauge ir pasimeldžia. Pažiūrėti cerkvės buvo atvykusi grupė žmonių net iš Telšių, ją smalsiai apžiūrinėja ir rajono mokiniai, kariai, ugniagesiai. “Vieni nori sužinoti, kas tai per bažnyčia, kaip atrodo kunigas, kitiems įdomu, kaip vedamos pamaldos. Būna ir tokių, kurie tiesiog laukia, kada viskas baigsis”, - dalijosi pastebėjimais apie ekskursantus dvasininkas.

Kun. J.Golubovskis sako, kad sentikių religinės bendruomenės nariai iki šiol dėkoja Lietuvai ir jos žmonėms, kad šie juos pripažino ir leido jaustis laisvai - melstis, laidoti, krikštyti.