Kultūros ir švietimo naujienos

Istorija

books420-420x0Leidykla „Versmė“ nuo 1994-ųjų rengia ir leidžia mūsų šalyje ir kitur analogų neturinčią, net kelis šimtus tomų galinčią pasiekti monografijų seriją „Lietuvos valsčiai“, skiriamą Lietuvos 1000-mečiui ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Tai daugiatomis Lietuvos istorijos leidinys apie mūsų miestus ir miestelius, kaimus ir vienkiemius, apie jų kraštovaizdžio raidą bei istoriją nuo seniausių priešistorinių laikų iki mūsų dienų, kovas už nepriklausomybę, apie kultūrą, verslus, kalendorinius ir šeimos papročius, liaudies išmintį, bažnyčias, įžymius žmones, vietos šnektų ypatumus, tautines mažumas.

Dienos šviesą turėtų išvysti dr. Martyno Purvino sudarinėjama ir rengiama monografija „Šilutė. Gaideliai“.

Ketvirtadienį miestiečiai galėjbaznycios laikrodis 1o stebėti neįprastą reginį - Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios laikrodžiu vaikščiojo alpinistas.

Vasarą dvasininkų ir Šilutės aukštalipių iniciatyva planuojama nudažyti visų trijų laikrodžių skaičius, rodykles ir ciferblatus.

Tačiau vien gražaus sumanymo nepakanka, darbams pradėti trūksta maždaug 3-4 tūkst.litų. Parapija tikisi, kad atnaujinti turistų lankomą bažnyčią padės ir vietos verslininkai.

diskusijaNuo šių metų kovo mėnesio Lietuvoje vyksta viešų diskusijų ciklas apie aštuonerius narystės Europos Sąjungoje metus.

Žinomi visuomenės veikėjai, žurnalistai, politologai kartu su šalies piliečiais diskutuoja apie tai, kokios įtakos Lietuvai turėjo narystė ES: kaip ji pakeitė kasdienį gyvenimą, kokius privalumus pajuto žmonės, su kokiais sunkumais ir problemomis susidūrė, kokios perspektyvos laukia ateityje.

Visuomenei taip pat pristatomas artėjantis šalies pirmininkavimas ES Tarybai ir anksčiau ES Tarybai pirmininkavusių valstybių patirtis.

Viena iš diskusijų penktadienį vyko Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje.

usenu velykelesVisi laukiame švenčių, o sulaukę dar kartą suprantame, kaip greitai bėga laikas. Tos lauktosios taip greit pralekia, pasibaigia... Gerai, kad Velykos po savaitės atgarsį turi - Atvelykį, skirtą kiaušiniams ridenti, daužyti.

z10-120-18Ne vienas 19 amžiuje po Lietuvą keliavęs kitatautis yra pastebėjęs, kad to meto žemaičių apranga buvusi labai spalvinga. Ji skyrėsi ne tik nuo užsienio šalyse, bet ir pačių lietuvių kituose regionuose siuvamų apdarų: keliautojų akis traukė ryškios, sodrios spalvos ir nepaprastai sudėtingo kirpimo tautinio rūbo detalės.

Ypač ryškiai skirtumai matomi palyginus dviem Lietuvos regionams - Žemaitijai ir Mažajai Lietuvai - būdingus tautinius kostiumus. Lietuvininkų apdarus neseniai pristatėme skaitytojams: straipsnis spausdintas vasario 28 d., lietuvininkų drabužių paroda dar dabar eksponuojama Šilutės muziejuje.

Šįkart plačiau - apie žemaičių drabužius. Žemaičiai mūsų rajone gyvena Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio ir Vainuto seniūnijose.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Galerija

casus telefon
casus teleon
casus telefon