gerve prie namuĮ pamarį grįžta paukščių virtinės, Kuršių mariose ir Nemuno deltoje jų kasdien daugėja. Nuo kovo pradžios dėl jų ramybės, teritorijų, kurios užimtos perimvietėms, apsaugos draudžiama triukšminga žmogaus veikla - kirvių ir pjūklų džeržgesys medynuose.

Stebėtina, bet gervės, grįžusios iš žiemaviečių, pamaryje nė trupučio nesibaido žmogaus kaimynystės. Vaikštinėja arti sodybų, lesioja sėklų pabiras. Ir taip - jau kelinti metai iš eilės.

Gervių krašte pastebimai daugėja, jos nesišalina į kimsynus ir nevengia atvirų vietų. Žinoma, lizdus kraus ten, kur užtikti ir išbaidyti atsitiktiniams prašaliečiams ar plėšrūnams žvėrims bus sunkiau.

Nemuno deltoje,jos pelkių ekosistemoje, Kuršių mariose ir jų intakų šakose, žiogiuose ir tvenkiniuose kasmet koncentruojasi gerves pasienieciu laivasdidžiausios migruojančių ir perinčių vandens paukščių sankaupos, apie trys šimtai ornitofaunos rūšių. Tokios įvairovės niekur kitur Lietuvoje nėra.

Paukščių rojumi vadinamas kraštas pavasarinio alaso išvakares šiemet pajuto žiemos pabaigoje, vasarį, ne kovą, kaip kasmet. Jau porelėmis, rinkdamosi vietą lizdui, aplink nendrynus plaukioja baltakaktės žąsys, kurių krašte migracijų metu paprastai telkiasi apie 50 tūkst. individų.

Ornitofaunos tyrinėtojų duomenimis, tik šiame krašte kasmet peri avocetės, smailiauodegės antys, čia yra didžiausios Lietuvoje juodagalvių kirų, baltasparnių žuvėdrų, ausuotųjų kragų kolonijos. O migruojančių gulbių giesmininkių susitelkimo vietos potvynių apsemiamose pamario krašto žemumose yra seniai pripažintos itin svarbiomis tarptautiniu mastu.

Šią savaitę gulbių giesmininkių, traukiančių virtinėmis į kraštą iš Pietų, rypavimus Kuršių mariose stelbė griausmingas motoro kauksmas. Iš Nidos pasienio posto į Ventės ragą keturiolika kilometrų skersai marias ir atgal lėkė galingas ir išskirtinai triukšmingas laivas su oro pagalve. Pabaidyti paukščiai kilo pulkais ir skrido tolyn nuo variklio gausmo ir į atvirus plotus ties Ventės ragu. Ir negrįžo net tada, kai šis ledo visureigis nuskriejo atgal.

Paprastai šis pasieniečių laivas ir jo įgula iš Nidos kviečiami gelbėti į bėdą patekusių pramogautojų, kai jie atsiduria ant atskilusių ledo lyčių. Šį kartą operacija panėšėjo į pažintinę ekspediciją. Laivas atplukdė Klaipėdos universiteto tyrėjų komandą, kuri čia pasėmė vandens mėginius. Po to merginos  ant denio ties galingu laivo sraigtu gamtovaizdžio fone fotografavosi ir su kauksmu nurūko atgal.

Pakrančių apsaugos rinktinės Neringos užkardoje šių eilučių autorei buvo paaiškinta, jog pagal sutartį su Klaipėdos universitetu kasmet vasario gale šis galingas pasieniečių laivas gabena vandens tyrėjus į kelias marių vietas, kurių viena yra ties Ventės ragu. Paprastai tokiu metu per lūžtantį ledą jokia kita transporto priemonė yra nepanaudotina.

Bet šiemet marios kone visą žiemą tyvuliuoja atvirais plotais, juose mėginius vandens tyrimams galima imti ir iš pripučiamos valties, tai kainuotų pigiau ir ekologiškiau, stebisi vietiniai žmonės.

Daugiau nuotraukų „Šilutės naujienų“ Facebook albume!

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt