Spaudos projektas

Misija Sibiras_kryzius_iskeltasĮveikta daugiau nei 3000 kilometrų, aplankyta 16 kapinių ir beveik 200 lietuvių kapų, sutvarkyti 4 memorialai, pastatyti 6 kryžiai, išgirsti sutiktų lietuvių pasakojimai, patirta daugybė sielą suvirpinančių emocijų - tai „Misija Sibiras 2018“ dalyvių įspūdžiai sugrįžus iš 17-osios ekspedicijos.

Šiemet jie vyko į Kazachstano respubliką, kur tvarkė istorines vietas Karagandos, Balchašo bei Džezkazgano apylinkėse. Visos šios apylinkės telpa į vieną sąvoką - Karlagas, kuriame kalėjo tūkstančiai lietuvių politinių kalinių.  Per 11 dienų lietuviai iššukavo 16 kapinių, ieškodami lietuvių kapų, kuriuos vėliau inventorizavo ir sutvarkė.

Tarp šiuometinių ekspedicijos dalyvių buvo du mūsų kraštiečiai - šilutiškis Matas Toliušis ir kintiškė Ieva Kaknevičiūtė. Kartu su dar dviem bendražygiais - Antanu ir Vilte, jie lankėsi Šilutės bibliotekoje, kur dalinosi išskirtinės kelionės įspūdžiais.

Mazosios Lietuvos_gyventoju_genocidasSpalio 16 dieną minėjome Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną. Prisiminti siaubą keliančius 1944-1945 m. įvykius ir pagerbti čia gyvenusių ir nekaltai žuvusių žmonių atminimą kvietė Šilutės Hugo Šojaus muziejus.

„Kalbėti apie tą laikotarpį sunku ir sudėtinga. Kaip istorikas, turėčiau turėti storesnę odą, tačiau ruošdamasis paskaitai kai kuriuos dalykus išgyvenau asmeniškai, nes, Mažosios Lietuvos gyventojų išžudymas buvo, yra ir bus šiurpu. Tai nužmogėjimas“, - sakė Klaipėdos universiteto doc. dr. Arūnas Baublys.

Būtent todėl, ruošdamasis paskaitai „Klaipėdos krašto žmonių likimai„, jis neparuošė jokių iliustracijų, o kai ko ir nepasakė... Bet ir tai ką mokslininkas pasakė, kelia siaubą. 1944-1949 metais pagrindinėje Mažosios Lietuvos dalyje - Karaliaučiaus krašte, raudonoji armija žiauriausiu būdu išžudė per 300 tūkst. civilių gyventojų: daugiausiai moterų (kurias dar ir sadistiškai prievartavo), kūdikių, vaikų, senolių. O ir likę 100 tūkst. gyvųjų buvo deportuoti...

Renginio muziejuje metu taip pat pristatyta dviejų žemaičių pseudonimu pasivadinusių autorių knyga „Išdraskytų  lizdų gandrai: „pyliavų bylos“ pėdsakais“, kurioje pasakojamos Macikų lageryje kalėjusių ūkininkų istorijos.

bendruomenesSpalio 10-ąją tradiciškai surengti „Šimtmečio bendruomenių susirėmimai“, šiemet skirti Lietuvos šimtmečiui. Į žaidynes Vainute, kaimo turizmo sodyboje „Ąžuola“ rinkosi Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir 11 seniūnijų bendruomenių komandos, jų sirgaliai. Visus pasveikino savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Administracijos vadovai.

sveikauskiene saleSpalio 11 dieną po rajono bibliotekas pasklido F.Bajoraičio viešosios bibliotekos organizuojamo literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį,  debesį...“ dalyviai. Jie susitiko su skaitytojais ir pristatė konkursui pateiktas knygas. Į Vainuto biblioteką pokalbiui „Nuo šeimos istorijos link tautos istorijos“ atvyko Kristina Šveikauskienė ir Marijus Šidlauskas.

CHORU 1Minint 150-ąsias filosofo, rašytojo, kultūros veikėjo Vilhelmo Storostos gimimo metines, 2018-ieji Lietuvoje pavadinti Vydūno metais. Taip valstybės lygiu buvo pagerbtas žmogus, kuris visą gyvenimą skyrė žmogiškųjų idealų paieškai ir jų atskleidimui žmonių širdyse.

Galime didžiuotis, kad Vydūnas gimė Šilutės rajone, Jonaičių kaime, o jau būdamas brandaus amžiaus kurį laiką mokytojavo ir kūrė Kintuose.

Šiemet Lietuvoje buvo surengta daugybė renginių, skirtų Vydūno gimimo metinėms paminėti, o 2018-iesiems sukant į pabaigą, Šilutės kultūros ir pramogų centras spalio mėnesį surengė Vydūno chorinės muzikos festivalį „Vydūno daina“. Festivalis apjungė šalis, susijusias su Vydūno biografija ar kūryba - Lietuvą, Vokietiją, Rusiją.   

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt