Aktualijos

Edit

Amount of short articles:

Amount of articles links:

You can order sections with dragging on list bellow:

  • Aktualijos
Išsaugoti
Atšaukti
Reset

Gamta

Ventės rago ornitologai išmaudė, išdžiovino ir sužiedavo dumble įklimpusį erelį

Image - Ventės rago ornitologai išmaudė, išdžiovino ir sužiedavo dumble įklimpusį erelį

Trečiadienį, vykdydamas paukščių monitoringą Kintų žuvininkystės tvenkiniuose, Nemuno deltos regioninio parko vyr. specialistas ekologas Robertas Kubilius rado ir į Ventės ragą atvežė pakilti negalintį jūrinį erelį (Haliaeetus albicilla). Paukštis, panašu,

Šeštadienis, 11 Lapkritis Komentarai (0)

Gulbių skrydis

Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Image - Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Pagaliau ilgai lauktas susitikimas įvyko - ekspedicijos „Gulbių skrydis“ komanda šeštadienį apsilankė Nemuno deltoje, kur susitiko su Lietuvos mokslininkais, gamtosaugininkais ir vietos bendruomenės atstovais.Penktadienį Baltijos aplinkos forumo specialistai ir ornitologas

Ketvirtadienis, 3 Lapkritis Komentarai (0)

Nuomonės ir komentarai

Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

Image - Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

  Kai kurie žmonės nugyvena visą gyvenimą turėdami vieną pavardę, tačiau kiti dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo asmenvardį pasikeičia. Migracijos teisės ekspertė Edita Prilepskienė įvardija, kokiais atvejais žmonės nusprendžia pavardę

Šeštadienis, 12 Rugpjūtis Komentarai (0)

Oficialūs pranešimai

Mažės rinkliava už įvažiavimą į Neringą

Image - Mažės rinkliava už įvažiavimą į Neringą

  Nuo rugpjūčio 21 dienos mažėja vietinė rinkliava už įvažiavimą transporto priemone į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją – jis lengviesiems automobiliams mažės net keturis kartus nuo 20 iki 5

Penktadienis, 11 Rugpjūtis Komentarai (0)

Politika

Šilutiškis kelia iniciatyvą dėl laisvų seniūnų rinkimų

Image - Šilutiškis kelia iniciatyvą dėl laisvų seniūnų rinkimų

  Nenuorama Šilutės verslininkas Rimantas Jaruškevičius mano, kad jau laikas vėl iš naujo klibinti Seimą, kad šis toliau tęstų savivaldos plėtrą mūsų šalyje. Pasak R.Jaruškevičiaus, pagaliau turime savivaldybės merų rinkimus, dabar

Trečiadienis, 15 Lapkritis Komentarai (0)

Problema

Potvynio vanduo traukiasi lėtai, plaukiojantys rulonai kemša polderio siurblinę

Image - Potvynio vanduo traukiasi lėtai, plaukiojantys rulonai kemša polderio siurblinę

  Neįprasto darbo pastarąją savaitę turi UAB „Šilutės polderiai“ siurblinių eksploatacijos darbuotojai ir jų vadovas Ričardas Olberkis - jau kelias dienas darbuotojų brigada lupa iš siurblinės savaiminių vandens nuotekos ertmių šieno

Trečiadienis, 15 Lapkritis Komentarai (0)

Savivaldybėje

Galvasopė laiškininkams: kas šeštas laiškas adresuotas klaidingai

Image - Galvasopė laiškininkams: kas šeštas laiškas adresuotas klaidingai

  Lietuvos pašto duomenimis, kone ant kas šeštos pašto siuntos užrašomi netikslūs gavėjų adresai. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vėluoja, o kartais gavėjų nepasiekia arba siuntėjui yra grąžinama siųstoji pašto

Ketvirtadienis, 16 Lapkritis Komentarai (0)

Seniūnijose

Kelyje pro Alseikas greičio pedalo nespauskime

Image - Kelyje pro Alseikas greičio pedalo nespauskime

Šilutės rajono savivaldybės Eismo saugumo komisija nagrinėjo ir Švėkšnos seniūnijos gyventojų bei seniūno prašymą pailginti automobilių greičio ribojimo atstumą kelyje ties Alseikų kaimu.

Penktadienis, 13 Spalis Komentarai (0)

 

12347 a7c8595ed3215ba298cfa41c93bf3f35Ąžuolas – lietuvių folkloro tvirtybės simbolis, tad natūralu, kad iki dabar čempionai pasitinkami šio karališko medžio lapų vainikais, tik gaila, kad šventomis buvusių ąžuolų girių šalyje mažėja. Miškų istorijos šaltinių duomenimis, XVI amžiuje dabartinėje Lietuvos teritorijoje galėjo būti 15–20 proc. ąžuolynų, dabar jų yra tik apie 1,9 proc. visų miškų plotų, bet džiugina tai, kad pamažu šios girios imtos vėl auginti.

Ąžuolyno įveisimas – ilgas procesas, be to, reikalaujantis papildomų investicijų, kurių ne visada miškininkai turi. Tačiau dabar galima pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa (KPP), pagal kurios veiklos sritį „Miško veisimas“ galima gauti kompensaciją miškui veisti – tuo įsitikino miško savininkų kooperatyvas „Miško žemė“, iki šiol miškų veisimui gavęs apie 58 tūkst. Eur paramą.

Ąžuolai – reiklūs ir kantrybės reikalaujantys medžiai

Dabar savaime augančių ąžuolynų girioms tinkami plotai nurodomi Kėdainiuose, Biržuose, taip pat – daugelyje Šiaulių krašto urėdijų, mat ten jiems augti tinkamiausios klimato sąlygos. Kaip pripažįsta miškininkai – išsaugoti ir išplėsti lietuviškų ąžuolų genetinį fondą yra miškininkų profesinės savigarbos reikalas.

Patyrę miškininkai žino, kad tik sodinti medžių nepakanka, juos kasmet reikia prižiūrėti, jog nesunaikintų žvėrys ar prastos oro sąlygos, todėl pagal KPP priemonę mokama ne tik vienkartinė išmoka, bet ir kasmetinės – jos mokamos 12 metų, pagal kasmet teikiamą deklaruojamų išmokų paraišką.

„Prieš 6 metus pasodinome 12 tūkst. ąžuoliukų giraitę, kurių kiekvienas apsaugotas individualia apsauga nuo žvėrių ir galimai nepalankių klimato sąlygų. Ąžuolai auginami su taip vadinamais „kailiniais“, bet be „kepurės“, kad iš šono apsauga jį spaustų ir jis stiebtųsi į viršų. Kiekvieną rudenį ir pavasarį turime tikrinti ir atstatyti sugadintas apsaugas, kad sniegas žiemą neprispaustų ir medelių nesuguldytų. Ąžuolai – reiklūs ir kantrybės reikalaujantys medžiai: pasodinti 3 metų sodinukai net po 6 metų yra neaukšti, kai, palyginimui, 2 metų sodinukai juodalksniai po to paties laikotarpio jau perauga mane“, – šypsosi Radviliškio rajone 19 metų veikiančio miško savininkų kooperatyvo „Miško žemė“ miškininkas Vaidas Žukauskas.

Kooperatyvo sodintame ąžuolyne medžių karaliai apsaugoti ne tik individualiai – juos saugo ir paukščiai. Laukuose, kur veši medeliai, pastatytas stulpas plėšriems paukščiams nutūpti, kad šie naikintų pelinius graužikus. Brangiausia, tačiau patikimiausia želdinių apsauga – visą sklypą aptverti metalinio tinklo tvora, kuri gali tarnauti beveik 50 metų – iki tokio amžiaus ąžuolų žievę reikia saugoti nuo „gurmaniškai“ užkandžiaujančių briedžių ir elnių. Tiesa, dalis miškininkų, taupydami lėšas, brangių tvorų netveria, bet kas kelerius metus jaunų ąžuoliukų liemenis tepa specialiais repelentais, kurie savo kvapu atbaido žvėris.

Parama – patikimiausias būdas nuolatinei girios priežiūrai

Kooperatyvo „Miško žemė“ miškininkas V. Žukauskas pripažįsta – be paramos įveisti naują ąžuolų mišką būtų sunku, nes sodinukai ir darbo procesai daug kainuoja.

„Jeigu ne parama, daug miškininkų ir nederlingų plotų savininkų ne tik ąžuolyno, bet jokio naujo miško tiesiog neveistų, nes neturėtų tam lėšų. Norint įveisti mišką, būtina speciali technika arba žmonės, kurie sodina rankomis, sodinukai ir specialios medelių apsaugos nuo žvėrių bei gamtos veiksnių. Žinoma, miškui veisti būtinos ir profesinės miškininko žinios, nes reikia atkreipti dėmesį, koks apsodinamo lauko dirvožemis: jeigu yra pelkė, geriausia joje įveisti juodalksnius, jeigu yra smėlis – turi būti sodinamas beržas, jeigu po kojomis priemolis, geriausia sodinti egles arba liepas. Kiekvienas medis geriausiai auga tam tikroje dirvoje, miško našumas tada taip pat geresnis, o tai reiškia, miško savininkas iš tokio miško gaus daugiau naudos“, – sako miškininkas V. Žukauskas.

Pasak jo, ši KPP parama – vienintelis būdas mišką prižiūrėti pagal aukščiausius standartus. Kooperatyvas iki šiol jau yra gavęs miškų veisimui apie 58 tūkst. eurų: pagal 2004–2006 m. KPP programą bendrovė yra įveisusi apie 80 ha, pagal 2007–2013 m. – 200 ha, o šiemet pagal 2014–2020 m. programą kol kas mišku apsodinti 8 ha.

Ką svarbu žinoti teikiant paraišką?

Europos Sąjunga jau daugiau nei 10 metų remia miško veisimą Lietuvoje: parama miškininkams jau buvo teikiama nuo 2006 m., tačiau laikui einant, ji buvo keičiama, tobulinama, kad geriausiai atitiktų miškininkų poreikius. Pasak Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento vyriausiosios specialistės Dalios Rutkauskaitės, įgyvendinant miško įveisimo priemones, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m programa prie bendro didėjančio miškų ploto prisidėjo apie 25 tūkst. ha įveisto miško.

Pasak jos, norint gauti paramą, svarbu žinoti, kad sodinami turėtų būti tik sertifikuoti medeliai – tam reikalingi dokumentai, kad būtų galima įrodyti, jog sodinukai nėra iškasti ir persodinti iš kito miško. Ši priemonė nuo ankstesnių metų skiriasi vienu pagrindiniu dalyku – dabar parama mokama už medžių rūšis, bet ne kategorijas.

„Jeigu anksčiau miškininkas veisdavo mišrų mišką ir patekdavo į tam tikrą kategoriją, pagal kurią buvo mokamos išmokos, dabar kiekvienas želdinimo projektas yra vertinamas atskirai ir išmoka apskaičiuojama pagal įveisiamų medelių kiekį ir jų rūšį. Tai įvykdyta dėl tikslumo, nes ankstesnė imtis buvo apytikrė, pagal miške augančių medžių santykį – daugiau auga lapuočių ar spygliuočių. Dabar išmoka apskaičiuojama pagal medžių kiekį viename hektare: už 1 ha ąžuolyno veisėjas galėtų gauti apie 3 tūkst. eurų, mažiausios išmokos – spygliuočiams, už 1 ha eglyno – 988 eurai. Į šią sumą patenka dirvos paruošimas, sodinukų kaina, jų pasodinimas ir individualios medelių apsaugos, tiesa, per trejus metus pareiškėjas negali viršyti gaunamos 200 tūkst. eurų paramos sumos“, – sako D. Rutkauskaitė.

Paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ bus renkamos iki rugsėjo 29 d.

Daugiau informacijos ir paraiškos forma skelbiama Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos