1.Lietuvininku kulinarijos_paveldas_html_12e65855Artėja gražiausios žiemos šventės - Kūčios ir Kalėdos. Tikriausiai jau ne viena šeimininkė suka galvą ką padėti ant šventinio stalo, dairosi senų ar naujų receptų.

Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas siūlo prisiminti ką per šventes valgydavo mūsų protėviai, ant kurių stalo per Kūčias nebūdavo virtų ar keptų valgių.

„Kūčių stalas po Advento, kai žmonės nevalgymu valo savo organizmą, turėdavo būti kuklus, o ne apsirijėliškas, Dievui atnašaujančius valgius reikėdavo tik paragauti. Ir jų būdavo tik devyni - sulig ELNIU DEVYNRAGIU SAULĘ PARNEŠANČIU - Mėnulio simboliu“, - rašo V.Sakas.

Ant Kūčių stalo - apeiginiai valgiai

Mūsų protėviai maistą Dievams aukodavo šeimoje, visiems kartu susėdus prie stalo neskubant ir garbinant suteiktas gėrybes jas suvalgydami. Ant Kūčių stalo nedėdavo keptų, virtų ar kitaip ugnimi apdorotų valgių, o Dievui atnašaudavo Žemės suteiktas gėrybes: sėklas, riešutus, vaisius, tai pat raugintus grybus, raugintas daržoves ir raugintus vaisius.

1.Lietuvininku kulinarijos_paveldas_html_2d86153cKūčių - virsmo stalas - senas apeiginių sakralinių valgių stalas. Autentiški valgiai turi būti iš tų maisto produktų, kurie buvo iki krikščionybės Lietuvoje priėmimo, todėl negali būti valgių iš mėsos, paukštienos, kiaušinių. Virsmo stalo apeiginiai valgiai būdavo ir turėtų būti gaminami iš daržovių, grūdų, sėklų, riešutų, vaisių, uogų, grybų, kitų miško gėrybių su dilgėlių, kanapių arba sėmenų aliejumi. Ant Kūčių stalo neturėtų būti valgių iš bulvių, valgių su majonezu, kečupu, pomidorų padažu. Jokių blynų, blynelių ir sklindžių.

Gėrimui ant stalo dėdavo šaltino arba šulinio vandens, kuris Kūčių naktį tapdavo sveikatinančiu. Įvairios giros, kompotai ar kisieliai atsirado pamiršus senąsias tradicijas ir pataikaujant savo ėdrumui.

Vėlesniais laikais (apie XVIII amžių) atsirado standus avižų kisielius, aguonų pienas su kūčiukais, auselės arba virtinukai su baravykų įdaru, saulėgrąžų aliejus. Žuvis, silkė, tai jau krikščioniškos tikybos ir žydų prekeivių įtaka.

Tradicinė lietuviška kūčia

1.Lietuvininku kulinarijos_paveldas_html_m232e29d1Nuo senovės ant kūčių stalo pagrindinis valgis buvo kūčia, gaminama iš grūdų, kai kuriose Lietuvos vietose vėlesniais laikais iš grucės (perlinių kruopų), dar anksčiau iš grūdų, pupų, žirnių, aguonų, pasaldintų medumi, ir skirtas pavaišinti į puotą pakviestas protėvių vėlės. Tai aukos patiekalas, valgomas pačių aukotojų. Grūdai ir žirniai - labai svarbi Kūčios sudėtinė dalis. Kalėdos - tai bažnytinė šventė, o Kūčios - namų šventė, tiksliau net ne šventė, o pasiruošimas šventam vakarui, ritualinei vakarienei, kurios svarbiausias patiekalas yra kūčia.

Stiklinę rugių, kviečių ar miežių grūdų, arba Lietuvoje augintų senųjų margųjų (pilkųjų) žirnių nuplauti ir pamerkti kelioms paroms, kasdien keičiant vandenį. Senovėje taip išmirkyti grūdai, žirniai ir pupos būdavo valgomi po pasninkavimo. 100 g aguonų nuplikyti, 2 kartus permalti mėsmale. Aguonų masę išmaišyti su 100 g medaus, 100 g kapotų riešutų. Ant išmirkytų grūdų aguonų masę užpilti tik prieš pat valgant, nes ilgiau pastovėjus grūdai sukietėja ir tampa neskanūs.

Žuvys švenčių stalui

Šiandien, kai parduotuvėse parduodamos brangios ir neskanios sūdytos strimelės ir silkės, kurių kaulai ir ašakos tirpinamos nuodingais chemikalais, pasigaminkite jas kuršiškai. Bus skaniau, sveikiau ir pigiau.

1.Lietuvininku kulinarijos_paveldas_html_29f3efd5Kuršiškas silkių sūdymo būdas

Kuršių zalclakei (virtam sūrymui) 1 litrą vandens užvirinti, suberti 5 pilnus šaukštus druskos, 3 nubrauktus šaukštelius cukraus, 1 su kaupu šaukštelį garstyčių miltelių, šaukštą garstyčių sėklų, įmesti 5 laurų lapus, 10 kvapiųjų pipirų, 3 gvazdikėlius ir pavirti 7 minutes. Sūrymą atvėsinti. Imti 1 kg silkių, jų neskusti, tik nuplauti, išlupti žiaunas, nes nuo jų silkės pasidarys karčios, ir sudėti į pailgą talpą su dangteliu, užpilti kambario temperatūros sūrymu. Uždengti dangtelį ir retsykiais pavartant žuvis laikyti 3-5 paras apatinėje šaldytuvo lentynoje.

Taip galima ruošti ir kitas silkines žuvis: bretlingius (kilkes), alses, perpeles, makreles (skumbres), net ožkas (tokia žuvis, nesugalvokite užsūdyti gyvos ožkos). Taip paruoštas silkes kuršiai valgydavo vienas be bulvių, be duonos, - išmirkydavo silkes piene, išdarydavo, nulupdavo odą, o atskirtą filė, paėmę už uodegos ir atlošę galvą kramtydami pamažu leisdavo į burną...

1.Lietuvininku kulinarijos_paveldas_html_m26d0c09fKuršiškas strimėlių sūdymo būdas

Kuršių zalclakei 1 litrą vandens užvirinti su pora saujų svogūnų lukštų, suberti 6 nubrauktus šaukštus druskos, 3 šaukštelius cukraus, šaukštelį džiovintų peletrūnų, įmesti 3 laurų lapus, 10 kvapiųjų pipirų, 3 gvazdikėlius ir pavirti 7 minutes. Atvėsinti. Imti 1 kg strimelių, nuplauti, išlupti žiaunas, dėti į pailgą talpą su dangteliu ir užpilti sūrymu. Uždengti ir retsykiais pavartant žuvis laikyti 3 paras apatinėje šaldytuvo lentynoje. Taip galima ruošti lašišas, upėtakius, peledes, seliavas, sykus, šlakius. Jos bus gražios auksinės spalvos. Beje, prieš vartojant strimėles taip pat išmirkydavo piene.

Lietuviška spanguolių gira

Spanguolių sultyse yra proantocianidas, neleidžiantis susidaryti dantų akmenims, tyrimai taip pat rodo, kad kasdieninė spanguolių dozė mažina kraujyje mažo tankio „blogąjį“ cholesterolį  ir didina „gerąjį“. Be to, spanguolių sultys užkerta kelią pūslės infekcijoms, neleidžia joms nusėsti ant pūslės sienelių. O reguliarus spanguolių vartojimas naikina virškinamojo trakto Helikobakter pylori bakterijas, kurios gali sukelti skrandžio opą arba net skrandžio vėžį.

Tačiau svarbiausia yra tai, kad spanguolės stabdo arba net neleidžia vystytis vėžio augliams. Nėra ko stebėtis, kad mūsų bočiai, reguliariai vartodami spanguoles savo mityboje, mažiau sirgdavo ir nežinojo vėžinių susirgimų.

Suprantama, pripratus prie saldžiųjų, nuodingais saldikliais pasaldintų limonadų, pavojingų gyvybei „cocacolupepsifantuspraitų“, neįprasta bus gerti gerą girą, kuri yra žymiai rūgštesnė. Tačiau pabandyti verta ir naudinga.
Tam imkite 5 litrus vandens, 1 kg spanguolių, 0,5 kg cukraus, 20 g alaus mielių (galima ir paprastų), 50 razinų (jų negalima plauti, nes ant razinų yra rūgimui reikalingos bakterijos).

Perrinktas, gerai nuplautas spanguoles nuplikykite verdančiu vandeniu, išgriebkite ir ištrinkite per sietą. Greituoju būdu galima sutrinti plakikliu (blenderiu) ir nusunkti per marlę.  Gautas sultis atidėkite, o tirščius supilkite atgal į vandenį ir dar 5-10 min. pavirinkite. Paskui iškoškite per dvigubą marlę, supilkite cukrų, išmaišykite ir ataušinkite iki kambario temperatūros. Galiausiai išmaišykite su išspaustomis spanguolių sultimis.

Po to sudėkite kildytas mieles ir pastatykite šiltai, kad parūgtų. Kitą dieną nugraibykite putas, suberkite razinas ir, sandariai uždarius indą, palaikykite 2-3 dienas. Nenustebkite, kad gira bus rūgštoko skonio, - būtent tokia turi būti gira, tokią gerdavo lietuviai kelis tūkstančius metų ir mažiau sirgdavo.

Ukmergės naujienos