Aktualijos

Edit

Amount of short articles:

Amount of articles links:

You can order sections with dragging on list bellow:

  • Aktualijos
Išsaugoti
Atšaukti
Reset

Gamta

Valstybės dieną visi galės žvejoti ir lankytis zoologijos muziejuje nemokamai

Image - Valstybės dieną visi galės žvejoti ir lankytis zoologijos muziejuje nemokamai

  Rytoj, liepos 6-ąją, Valstybės dieną, visi galės žvejoti nemokamai visuose valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose, taip pat Nemuno deltos regioniniame parke (išimtis – Krokų lankos botaninis-zoologinis draustinis), išskyrus privačius bei limituotos

Ketvirtadienis, 5 Liepa Komentarai (0)

Gulbių skrydis

Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Image - Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Pagaliau ilgai lauktas susitikimas įvyko - ekspedicijos „Gulbių skrydis“ komanda šeštadienį apsilankė Nemuno deltoje, kur susitiko su Lietuvos mokslininkais, gamtosaugininkais ir vietos bendruomenės atstovais.Penktadienį Baltijos aplinkos forumo specialistai ir ornitologas

Ketvirtadienis, 3 Lapkritis Komentarai (0)

Nuomonės ir komentarai

Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

Image - Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

  Kai kurie žmonės nugyvena visą gyvenimą turėdami vieną pavardę, tačiau kiti dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo asmenvardį pasikeičia. Migracijos teisės ekspertė Edita Prilepskienė įvardija, kokiais atvejais žmonės nusprendžia pavardę

Šeštadienis, 12 Rugpjūtis Komentarai (1)

Oficialūs pranešimai

Mažės rinkliava už įvažiavimą į Neringą

Image - Mažės rinkliava už įvažiavimą į Neringą

  Nuo rugpjūčio 21 dienos mažėja vietinė rinkliava už įvažiavimą transporto priemone į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją – jis lengviesiems automobiliams mažės net keturis kartus nuo 20 iki 5

Penktadienis, 11 Rugpjūtis Komentarai (0)

Politika

Šilutės miesto gatvių medžių atnaujinimas - dar vienas neapgalvotas vykdančiosios valdžios sprendima

Image - Šilutės miesto gatvių medžių atnaujinimas - dar vienas neapgalvotas vykdančiosios valdžios sprendima

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos

Pirmadienis, 9 Liepa Komentarai (0)

Problema

Šilutės darbo biržos neveiklumą išjudinti imasi... telšiškiai

Image - Šilutės darbo biržos neveiklumą išjudinti imasi... telšiškiai

Jeigu viską, kas antradienį buvo išsakyta jų adresu, būtų girdėję Klaipėdos darbo biržai priklausančio Šilutės padalinio vadovai, jiems neabejotinai smarkiai būtų kaitusios ausys. Daug kritikos mūsų bedarbių įdarbinimo kalvei išsakė

Ketvirtadienis, 28 Birželis Komentarai (0)

Savivaldybėje

Šilutės Parko gatvėje - vienpusis eismas

Image - Šilutės Parko gatvėje - vienpusis eismas

Šilutės miesto Parko gatvėje esančių privačių sklypų savininkams nesmagi naujiena - rajono Eismo saugumo komisija pritarė UAB „Deltos projektai“ ir Šilutės seniūnijos pasiūlymui Parko gatvėje įvesti vienpusį eismą.Tai reiškia, kad

Šeštadienis, 14 Liepa Komentarai (0)

Seniūnijose

Švėkšnos gimnazija sulaukė - turi stadioną

Image - Švėkšnos gimnazija sulaukė - turi stadioną

Ketvirtadienį oficialiai atidarytas Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos stadionas. Švėkšniškius ta proga sveikino Savivaldybės vadovai, Švėkšnoje išrinkti rajono tarybos nariai Antanas Martinkus ir Arūnas Kurlianskas, o gausus būrys moksleivių dalyvavo atidarymo metu

Trečiadienis, 6 Birželis Komentarai (0)

Jurgis SaulysLietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ekspertai, atlikę rašysenos tyrimą, paskelbė specialisto išvadą - Lietuvos Nepriklausomybės aktas, kurį Vokietijoje rado profesorius Liudas Mažylis, surašytas signataro Jurgio Šaulio ranka, kilusio iš tuometinio Švėkšnos valsčiaus.

Kad Vasario 16-osios aktas rašytas J.Šaulio ranka, profesorius L.Mažylis manė dar balandį, kai Vasario 16-osios akto originalą atrado Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve.

Patvirtino J.Šaulio rašyseną

1918 m. vasario 16 d. 20 signatarų pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, kuriuo Lietuvą atskyrė nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tokiu būdu jie neleido Lietuvos valstybei išnykti iš Europos žemėlapio.
Istorikai mano, kad signatarų pasirašytą dokumentą prieš 99 metus Vokietijos diplomatams perdavė signataras J.Šaulys. Spėjama, kad tokių dokumentų 1918-ųjų vasario 16-ąją galėjo būti pasirašyta keletas, bet kitų buvimo vieta nežinoma.
Kai L.Mažylis Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve rado šį dokumento egzempliorių, Lietuvoje pasklido įvairių versijų, kas dokumentą surašė. Vieni sakė, kad dr. Jonas Basanavičius, kiti - Petras Klimas, treti - kad tai socialdemokrato Stepono Kairio rašysena.

Jurgis Saulys_vasario_16-osios_akto_kopija_Vokietijos_uzsienio_reikalu_ministerijos_politinis_archyvasa“Aš ilgus mėnesius akis pratinau prie tų 20 autografų, mano akys mintinai atpažintų kiekvieno parašo konfigūraciją...”, - po Akto atradimo, balandžio mėnesį, laidoje “Savaitė” sakė L.Mažylis.

Į policijos ekspertus profesorius kreipėsi su prašymu nustatyti, kieno ranka surašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas. Pareigūnai lygino papildomai pateiktus signataro J.Šaulio rašysenos pavyzdžius su Nepriklausomybės aktu ir patvirtino, kad jie rašyti to paties asmens.

Lietuvos policija, atsižvelgdama istorinę šio dokumento reikšmę, tyrimą atliko neatlygintinai.

Aktą pasirašė du  švėkšniškiai

Tarp Lietuvos Nepriklausomybės aktą pasirašiusių šviesuolių buvo du kraštiečiai bendrapavardžiai, kilę iš Švėkšnos valsčiaus: Jurgis Šaulys iš Balsėnų ir Kazimieras Steponas Šaulys iš Stemplių. J.Šaulys gimė 1879 m. gegužės 5 d. Balsėnų kaime, valstiečių šeimoje. Nuo 1887 m. mokėsi Kaltinėnų parapijos daraktorių mokykloje, vėliau - Palangos progimnazijoje, studijavo Berno universitete, 1912 m. apgynė daktaro disertaciją. Jis priklausė Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti, dalyvavo rengiant okupacinės valdžios atstovams ir užsienio valstybių vadovams lietuvių politikų įteiktus dokumentus, kuriuose reikalauta pripažinti Lietuvos savarankiškumą.

1918 m. lapkričio 23 d. J.Šaulys buvo paskirtas pirmuoju Lietuvos nepaprastuoju ministru Vokietijoje, vėliau - Šveicarijoje, Italijoje. 1924 m. pasitraukė iš diplomatinės tarnybos, rūpinosi lietuviškų spaudinių leidyba. 1927-1946 m. buvo nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vatikane, Vokietijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje.
J.Šaulys mirė 1948 m. spalio 18 d. Lugane (Šveicarija), ten ir palaidotas.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos