Aktualijos

Edit

Amount of short articles:

Amount of articles links:

You can order sections with dragging on list bellow:

  • Aktualijos
Išsaugoti
Atšaukti
Reset

Gamta

Ventės rago stotyje sužieduotų paukščių rekordas - jau 107 tūkstančiai

Image - Ventės rago stotyje sužieduotų paukščių rekordas - jau 107 tūkstančiai

Esame naujo rekordo per pastaruosius 90 metų išvakarėse - penktadienį, spalio 12 dieną Ventės rago ornitologinėje stotyje buvo sužieduota jau 107 tūkstančiai sparnuočių, skaičiuojant nuo šių metų sausio 1-osios.Stoties vedėjas

Ketvirtadienis, 18 Spalis Komentarai (0)

Gulbių skrydis

Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Image - Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Pagaliau ilgai lauktas susitikimas įvyko - ekspedicijos „Gulbių skrydis“ komanda šeštadienį apsilankė Nemuno deltoje, kur susitiko su Lietuvos mokslininkais, gamtosaugininkais ir vietos bendruomenės atstovais.Penktadienį Baltijos aplinkos forumo specialistai ir ornitologas

Ketvirtadienis, 3 Lapkritis Komentarai (0)

Nuomonės ir komentarai

Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

Image - Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

  Kai kurie žmonės nugyvena visą gyvenimą turėdami vieną pavardę, tačiau kiti dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo asmenvardį pasikeičia. Migracijos teisės ekspertė Edita Prilepskienė įvardija, kokiais atvejais žmonės nusprendžia pavardę

Šeštadienis, 12 Rugpjūtis Komentarai (3)

Oficialūs pranešimai

Mažės rinkliava už įvažiavimą į Neringą

Image - Mažės rinkliava už įvažiavimą į Neringą

  Nuo rugpjūčio 21 dienos mažėja vietinė rinkliava už įvažiavimą transporto priemone į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją – jis lengviesiems automobiliams mažės net keturis kartus nuo 20 iki 5

Penktadienis, 11 Rugpjūtis Komentarai (0)

Politika

Seimo narys R.Žemaitaitis - apie savo ir partijos planus valdžioje

Image - Seimo narys R.Žemaitaitis - apie savo ir partijos planus valdžioje

Partijos Tvarka ir teisingumas statusas Lietuvos valdžioje pasikeitė: ji atsidūrė valstybės valdančiojoje koalicijoje, liko be Rolando Pakso ir Kęsto Komskio, o didesnioji partijos pusė išsirinko naują pirmininką, mūsų žemietį Remigijų

Ketvirtadienis, 18 Spalis Komentarai (0)

Problema

Šilutiškiai netyli: vis dažniau skundžiasi dėl nekokybiškų aviečių, agurkų, stintų

Image - Šilutiškiai netyli: vis dažniau skundžiasi dėl nekokybiškų aviečių, agurkų, stintų

Supelijusios avietės ir šviežių agurkų kvapą praradusios stintos turguje, grikių kruopų maišeliai, kuriuose skraido maistinės kandys ir saldainiai su kirmėlėmis parduotuvėse, nešvara kebabinėse - tai skundai, kuriuos Šilutės valstybinei maisto

Šeštadienis, 13 Spalis Komentarai (0)

Savivaldybėje

Šilutės teismo rūmai kelsis arčiau Savivaldybės pastato

Image - Šilutės teismo rūmai kelsis arčiau Savivaldybės pastato

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose dirba 7 teisėjai ir dar 22 jiems padedantys darbuotojai. Jau kelerius metus Šilutės rūmuose dirbantys žmonės laukia arba pastato rekonstrukcijos, arba iškeldinimo dirbti į naujas

Šeštadienis, 20 Spalis Komentarai (0)

Seniūnijose

Rusnės seniūnija „ nacionalinio konkurso „Valstybę kuriame mes“ nominantė

Image - Rusnės seniūnija „ nacionalinio konkurso „Valstybę kuriame mes“ nominantė

Konkurso „Valstybę kuriame mes“ vertinimo komisija, aplankė Rusnės seniūniją, kuri yra tarp trisdešimties Lietuvos seniūnijų, patekusių į trečiąjį konkurso

Sekmadienis, 7 Spalis Komentarai (0)

Jurgis SaulysLietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ekspertai, atlikę rašysenos tyrimą, paskelbė specialisto išvadą - Lietuvos Nepriklausomybės aktas, kurį Vokietijoje rado profesorius Liudas Mažylis, surašytas signataro Jurgio Šaulio ranka, kilusio iš tuometinio Švėkšnos valsčiaus.

Kad Vasario 16-osios aktas rašytas J.Šaulio ranka, profesorius L.Mažylis manė dar balandį, kai Vasario 16-osios akto originalą atrado Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve.

Patvirtino J.Šaulio rašyseną

1918 m. vasario 16 d. 20 signatarų pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, kuriuo Lietuvą atskyrė nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tokiu būdu jie neleido Lietuvos valstybei išnykti iš Europos žemėlapio.
Istorikai mano, kad signatarų pasirašytą dokumentą prieš 99 metus Vokietijos diplomatams perdavė signataras J.Šaulys. Spėjama, kad tokių dokumentų 1918-ųjų vasario 16-ąją galėjo būti pasirašyta keletas, bet kitų buvimo vieta nežinoma.
Kai L.Mažylis Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve rado šį dokumento egzempliorių, Lietuvoje pasklido įvairių versijų, kas dokumentą surašė. Vieni sakė, kad dr. Jonas Basanavičius, kiti - Petras Klimas, treti - kad tai socialdemokrato Stepono Kairio rašysena.

Jurgis Saulys_vasario_16-osios_akto_kopija_Vokietijos_uzsienio_reikalu_ministerijos_politinis_archyvasa“Aš ilgus mėnesius akis pratinau prie tų 20 autografų, mano akys mintinai atpažintų kiekvieno parašo konfigūraciją...”, - po Akto atradimo, balandžio mėnesį, laidoje “Savaitė” sakė L.Mažylis.

Į policijos ekspertus profesorius kreipėsi su prašymu nustatyti, kieno ranka surašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas. Pareigūnai lygino papildomai pateiktus signataro J.Šaulio rašysenos pavyzdžius su Nepriklausomybės aktu ir patvirtino, kad jie rašyti to paties asmens.

Lietuvos policija, atsižvelgdama istorinę šio dokumento reikšmę, tyrimą atliko neatlygintinai.

Aktą pasirašė du  švėkšniškiai

Tarp Lietuvos Nepriklausomybės aktą pasirašiusių šviesuolių buvo du kraštiečiai bendrapavardžiai, kilę iš Švėkšnos valsčiaus: Jurgis Šaulys iš Balsėnų ir Kazimieras Steponas Šaulys iš Stemplių. J.Šaulys gimė 1879 m. gegužės 5 d. Balsėnų kaime, valstiečių šeimoje. Nuo 1887 m. mokėsi Kaltinėnų parapijos daraktorių mokykloje, vėliau - Palangos progimnazijoje, studijavo Berno universitete, 1912 m. apgynė daktaro disertaciją. Jis priklausė Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti, dalyvavo rengiant okupacinės valdžios atstovams ir užsienio valstybių vadovams lietuvių politikų įteiktus dokumentus, kuriuose reikalauta pripažinti Lietuvos savarankiškumą.

1918 m. lapkričio 23 d. J.Šaulys buvo paskirtas pirmuoju Lietuvos nepaprastuoju ministru Vokietijoje, vėliau - Šveicarijoje, Italijoje. 1924 m. pasitraukė iš diplomatinės tarnybos, rūpinosi lietuviškų spaudinių leidyba. 1927-1946 m. buvo nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vatikane, Vokietijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje.
J.Šaulys mirė 1948 m. spalio 18 d. Lugane (Šveicarija), ten ir palaidotas.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos