Aktualijos

Edit

Amount of short articles:

Amount of articles links:

You can order sections with dragging on list bellow:

  • Aktualijos
Išsaugoti
Atšaukti
Reset

Gamta

Šimtmečio nacionalinis miškasodis laukia talkininkų visoje Lietuvoje

Image - Šimtmečio nacionalinis miškasodis laukia talkininkų visoje Lietuvoje

  Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija balandžio 28 d., paskutinįjį šio mėnesio šeštadienį, kviečia šalies gyventojus į valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą nacionalinį

Trečiadienis, 18 Balandis Komentarai (0)

Gulbių skrydis

Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Image - Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Pagaliau ilgai lauktas susitikimas įvyko - ekspedicijos „Gulbių skrydis“ komanda šeštadienį apsilankė Nemuno deltoje, kur susitiko su Lietuvos mokslininkais, gamtosaugininkais ir vietos bendruomenės atstovais.Penktadienį Baltijos aplinkos forumo specialistai ir ornitologas

Ketvirtadienis, 3 Lapkritis Komentarai (0)

Nuomonės ir komentarai

Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

Image - Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

  Kai kurie žmonės nugyvena visą gyvenimą turėdami vieną pavardę, tačiau kiti dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo asmenvardį pasikeičia. Migracijos teisės ekspertė Edita Prilepskienė įvardija, kokiais atvejais žmonės nusprendžia pavardę

Šeštadienis, 12 Rugpjūtis Komentarai (0)

Oficialūs pranešimai

Mažės rinkliava už įvažiavimą į Neringą

Image - Mažės rinkliava už įvažiavimą į Neringą

  Nuo rugpjūčio 21 dienos mažėja vietinė rinkliava už įvažiavimą transporto priemone į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją – jis lengviesiems automobiliams mažės net keturis kartus nuo 20 iki 5

Penktadienis, 11 Rugpjūtis Komentarai (0)

Politika

Pirmasis pretendentas į kitos kadencijos savivaldybės merus - A.Gečas

Image - Pirmasis pretendentas į kitos kadencijos savivaldybės merus - A.Gečas

Didįjį ketvirtadienį Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (toliau - LRLS) Šilutės skyriaus nariai rinkosi į visuotinį susirinkimą. Patys pirmieji rajone jie nusprendė nesidangstyti ir atvirai paskelbti pretendentą į svarbiausią rajono politinį

Pirmadienis, 9 Balandis Komentarai (0)

Problema

Į „hakerių“ spąstus patekusi šilutiškė: „Neatidarinėkite neaiškių nuorodų“

Image - Į „hakerių“ spąstus patekusi šilutiškė: „Neatidarinėkite neaiškių nuorodų“

 Prieš daugiau kaip savaitę įvairiuose feisbuko grupėse nuvilnijo atvejai, kai viena ar kita grupė buvo užgrobta. Į „hakerių“ žabangas pateko ir šilutiškė Vilija Liatukienė, asociacijos „Šilutės šeimų klubas“ pirmininkė bei

Šeštadienis, 14 Balandis Komentarai (0)

Savivaldybėje

Vaizdai Šilutės stadione - lyg iš siaubo filmo

Image - Vaizdai Šilutės stadione - lyg iš siaubo filmo

Šilutės miesto stadionas - apverktinos būklės, - tą ne kartą jau nuo rudens girdėjome iš skaitytojų, sportininkų, pasivaikščioti čia užklystančių šilutiškių. Kad stadionas miestui garbės nedaro, įsitikinome ir patys, apsilankę

Ketvirtadienis, 19 Balandis Komentarai (0)

Seniūnijose

Usėniškiai saugią aplinką ir gerbūvį kuria veikdami kaip vienas kumštis

Image - Usėniškiai saugią aplinką ir gerbūvį kuria veikdami kaip vienas kumštis

Savivaldybės vadovams 2017 metų veiklos ataskaitą pristatant Usėnuose, seniūnas Algirdas Rauktys irgi pristatė išsamią, nuotraukomis iliustruotą seniūnijos veiklos ataskaitą už praėjusius metus. Joje atsispindi sutvarkytos gatvės, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros,

Antradienis, 3 Balandis Komentarai (0)

Jurgis SaulysLietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ekspertai, atlikę rašysenos tyrimą, paskelbė specialisto išvadą - Lietuvos Nepriklausomybės aktas, kurį Vokietijoje rado profesorius Liudas Mažylis, surašytas signataro Jurgio Šaulio ranka, kilusio iš tuometinio Švėkšnos valsčiaus.

Kad Vasario 16-osios aktas rašytas J.Šaulio ranka, profesorius L.Mažylis manė dar balandį, kai Vasario 16-osios akto originalą atrado Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve.

Patvirtino J.Šaulio rašyseną

1918 m. vasario 16 d. 20 signatarų pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, kuriuo Lietuvą atskyrė nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tokiu būdu jie neleido Lietuvos valstybei išnykti iš Europos žemėlapio.
Istorikai mano, kad signatarų pasirašytą dokumentą prieš 99 metus Vokietijos diplomatams perdavė signataras J.Šaulys. Spėjama, kad tokių dokumentų 1918-ųjų vasario 16-ąją galėjo būti pasirašyta keletas, bet kitų buvimo vieta nežinoma.
Kai L.Mažylis Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve rado šį dokumento egzempliorių, Lietuvoje pasklido įvairių versijų, kas dokumentą surašė. Vieni sakė, kad dr. Jonas Basanavičius, kiti - Petras Klimas, treti - kad tai socialdemokrato Stepono Kairio rašysena.

Jurgis Saulys_vasario_16-osios_akto_kopija_Vokietijos_uzsienio_reikalu_ministerijos_politinis_archyvasa“Aš ilgus mėnesius akis pratinau prie tų 20 autografų, mano akys mintinai atpažintų kiekvieno parašo konfigūraciją...”, - po Akto atradimo, balandžio mėnesį, laidoje “Savaitė” sakė L.Mažylis.

Į policijos ekspertus profesorius kreipėsi su prašymu nustatyti, kieno ranka surašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas. Pareigūnai lygino papildomai pateiktus signataro J.Šaulio rašysenos pavyzdžius su Nepriklausomybės aktu ir patvirtino, kad jie rašyti to paties asmens.

Lietuvos policija, atsižvelgdama istorinę šio dokumento reikšmę, tyrimą atliko neatlygintinai.

Aktą pasirašė du  švėkšniškiai

Tarp Lietuvos Nepriklausomybės aktą pasirašiusių šviesuolių buvo du kraštiečiai bendrapavardžiai, kilę iš Švėkšnos valsčiaus: Jurgis Šaulys iš Balsėnų ir Kazimieras Steponas Šaulys iš Stemplių. J.Šaulys gimė 1879 m. gegužės 5 d. Balsėnų kaime, valstiečių šeimoje. Nuo 1887 m. mokėsi Kaltinėnų parapijos daraktorių mokykloje, vėliau - Palangos progimnazijoje, studijavo Berno universitete, 1912 m. apgynė daktaro disertaciją. Jis priklausė Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti, dalyvavo rengiant okupacinės valdžios atstovams ir užsienio valstybių vadovams lietuvių politikų įteiktus dokumentus, kuriuose reikalauta pripažinti Lietuvos savarankiškumą.

1918 m. lapkričio 23 d. J.Šaulys buvo paskirtas pirmuoju Lietuvos nepaprastuoju ministru Vokietijoje, vėliau - Šveicarijoje, Italijoje. 1924 m. pasitraukė iš diplomatinės tarnybos, rūpinosi lietuviškų spaudinių leidyba. 1927-1946 m. buvo nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vatikane, Vokietijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje.
J.Šaulys mirė 1948 m. spalio 18 d. Lugane (Šveicarija), ten ir palaidotas.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos