Aktualijos

Edit

Amount of short articles:

Amount of articles links:

You can order sections with dragging on list bellow:

  • Aktualijos
Išsaugoti
Atšaukti
Reset

Gamta

Žmogaus pagalbos labiausiai reikės likusiems žiemoti gandrams

Image - Žmogaus pagalbos labiausiai reikės likusiems žiemoti gandrams

  Kol kas švelnūs orai buvo palankūs neišskridusiems į šiltus kraštus žiemoti baltiesiems gandrams ir gervėms. Gamtininkų stebėjimais, Lietuvoje pasiliko iki 10 gandrų ir apie 100 gervių. Šie paukščiai ligi šiol

Ketvirtadienis, 11 Sausis Komentarai (0)

Gulbių skrydis

Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Image - Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Pagaliau ilgai lauktas susitikimas įvyko - ekspedicijos „Gulbių skrydis“ komanda šeštadienį apsilankė Nemuno deltoje, kur susitiko su Lietuvos mokslininkais, gamtosaugininkais ir vietos bendruomenės atstovais.Penktadienį Baltijos aplinkos forumo specialistai ir ornitologas

Ketvirtadienis, 3 Lapkritis Komentarai (0)

Nuomonės ir komentarai

Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

Image - Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

  Kai kurie žmonės nugyvena visą gyvenimą turėdami vieną pavardę, tačiau kiti dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo asmenvardį pasikeičia. Migracijos teisės ekspertė Edita Prilepskienė įvardija, kokiais atvejais žmonės nusprendžia pavardę

Šeštadienis, 12 Rugpjūtis Komentarai (0)

Oficialūs pranešimai

Mažės rinkliava už įvažiavimą į Neringą

Image - Mažės rinkliava už įvažiavimą į Neringą

  Nuo rugpjūčio 21 dienos mažėja vietinė rinkliava už įvažiavimą transporto priemone į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją – jis lengviesiems automobiliams mažės net keturis kartus nuo 20 iki 5

Penktadienis, 11 Rugpjūtis Komentarai (0)

Politika

Liberalai nepražuvo. Partija turi idėjų ir žmonių joms įgyvendinti

Image - Liberalai nepražuvo. Partija turi idėjų ir žmonių joms įgyvendinti

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio partija praėjusiais metais patyrė nemažų išbandymų, tačiau partija nepražuvo - turi daug išsilavinusių žmonių, kurie mato prasmę visuomeninėje politinėje veikloje. Liberalai su jiems deramomis idėjomis ketina

Pirmadienis, 15 Sausis Komentarai (0)

Problema

Šilutė skendo ne tik vandenyje, bet ir šiukšlėse...

Image - Šilutė skendo ne tik vandenyje, bet ir šiukšlėse...

„Protestuojant Neapolio (Italijos miesto) šiukšlių vežėjams, mieste buvo geresnis vaizdas nei pas mus“, - savaitės pradžioje piktinosi šilutiškiai.Piktintis buvo dėl ko, nes pirmadienį miestas skendėjo šiukšlėse. Šalia konteinerių riogsojo didžiulės

Pirmadienis, 15 Sausis Komentarai (0)

Savivaldybėje

Kviečiame į pirmojo Lietuvoje ornitologinio turizmo gido pristatymą

Image - Kviečiame į pirmojo Lietuvoje ornitologinio turizmo gido pristatymą

  Jau šį trečiadienį, 13 val. Šilutės turizmo informacijos centre bus pristatytas pirmasis Lietuvoje paukščių stebėjimo gidas, kurio pagrindinis tikslas – skatinti ornitologinį turizmą Nemuno deltoje bei Lietuvoje apskritai. Šiame leidinyje

Pirmadienis, 15 Sausis Komentarai (0)

Seniūnijose

Kalėdų egles įžiebė naumiestiškiai, saugiškiai ir gardamiškiai

Image - Kalėdų egles įžiebė naumiestiškiai, saugiškiai ir gardamiškiai

Eglučių įžiebimo šventės toliau vilnija per visas rajono seniūnijas, o mes ir vėl su skaitytojais dalijamės mielomis

Sekmadienis, 24 Gruodis Komentarai (0)

Jurgis SaulysLietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ekspertai, atlikę rašysenos tyrimą, paskelbė specialisto išvadą - Lietuvos Nepriklausomybės aktas, kurį Vokietijoje rado profesorius Liudas Mažylis, surašytas signataro Jurgio Šaulio ranka, kilusio iš tuometinio Švėkšnos valsčiaus.

Kad Vasario 16-osios aktas rašytas J.Šaulio ranka, profesorius L.Mažylis manė dar balandį, kai Vasario 16-osios akto originalą atrado Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve.

Patvirtino J.Šaulio rašyseną

1918 m. vasario 16 d. 20 signatarų pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, kuriuo Lietuvą atskyrė nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tokiu būdu jie neleido Lietuvos valstybei išnykti iš Europos žemėlapio.
Istorikai mano, kad signatarų pasirašytą dokumentą prieš 99 metus Vokietijos diplomatams perdavė signataras J.Šaulys. Spėjama, kad tokių dokumentų 1918-ųjų vasario 16-ąją galėjo būti pasirašyta keletas, bet kitų buvimo vieta nežinoma.
Kai L.Mažylis Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve rado šį dokumento egzempliorių, Lietuvoje pasklido įvairių versijų, kas dokumentą surašė. Vieni sakė, kad dr. Jonas Basanavičius, kiti - Petras Klimas, treti - kad tai socialdemokrato Stepono Kairio rašysena.

Jurgis Saulys_vasario_16-osios_akto_kopija_Vokietijos_uzsienio_reikalu_ministerijos_politinis_archyvasa“Aš ilgus mėnesius akis pratinau prie tų 20 autografų, mano akys mintinai atpažintų kiekvieno parašo konfigūraciją...”, - po Akto atradimo, balandžio mėnesį, laidoje “Savaitė” sakė L.Mažylis.

Į policijos ekspertus profesorius kreipėsi su prašymu nustatyti, kieno ranka surašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas. Pareigūnai lygino papildomai pateiktus signataro J.Šaulio rašysenos pavyzdžius su Nepriklausomybės aktu ir patvirtino, kad jie rašyti to paties asmens.

Lietuvos policija, atsižvelgdama istorinę šio dokumento reikšmę, tyrimą atliko neatlygintinai.

Aktą pasirašė du  švėkšniškiai

Tarp Lietuvos Nepriklausomybės aktą pasirašiusių šviesuolių buvo du kraštiečiai bendrapavardžiai, kilę iš Švėkšnos valsčiaus: Jurgis Šaulys iš Balsėnų ir Kazimieras Steponas Šaulys iš Stemplių. J.Šaulys gimė 1879 m. gegužės 5 d. Balsėnų kaime, valstiečių šeimoje. Nuo 1887 m. mokėsi Kaltinėnų parapijos daraktorių mokykloje, vėliau - Palangos progimnazijoje, studijavo Berno universitete, 1912 m. apgynė daktaro disertaciją. Jis priklausė Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti, dalyvavo rengiant okupacinės valdžios atstovams ir užsienio valstybių vadovams lietuvių politikų įteiktus dokumentus, kuriuose reikalauta pripažinti Lietuvos savarankiškumą.

1918 m. lapkričio 23 d. J.Šaulys buvo paskirtas pirmuoju Lietuvos nepaprastuoju ministru Vokietijoje, vėliau - Šveicarijoje, Italijoje. 1924 m. pasitraukė iš diplomatinės tarnybos, rūpinosi lietuviškų spaudinių leidyba. 1927-1946 m. buvo nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vatikane, Vokietijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje.
J.Šaulys mirė 1948 m. spalio 18 d. Lugane (Šveicarija), ten ir palaidotas.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos