Knapkis apdovanotas_1Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje surengtame iškilmingame renginyje „10 metų tautinio paveldo atgimimui“ Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) apdovanojo labiausiai pasižymėjusius Lietuvos amatininkus, tradicinių amatų centrus bei pagerbė tautinio paveldo komisijos ekspertus.

Sėkmingiausiai dirbančiu tradiciniu amatininku, gaminančiu ne maisto produktus buvo išrinktas mūsų kraštietis, tradicinio amato - laivadirbystės atstovas, aktyvus savo krašto visų tradicijų puoselėtojas, Nacionalinės ekspedicijos dalyvis, sielininkų valties „Vytis“ statytojas, kurio dėka ir buvo atkurtas senasis laivadirbio amatas, rusniškis Simas KNAPKIS.

Iš viso Lietuvoje tautinio paveldo produktus gamina 630 tradicinių amatininkų ir 127 įmonės. Renginio metu buvo apdovanoti 2017 m. sėkmingiausiai dirbantys šalies amatininkai - jiems skirtos 2000 Eur piniginės premijos.

Norėjo visiems padėkoti

S.Knapkis „Šilutės naujienoms“ pasakojo, jog tai buvo jubiliejinis - jau 10-asis renginys, iškilminga ceremonija surengta Vilniuje „Vaidilos“ kino teatre. Rusniškis apie tai, kad yra kviečiamas į renginį „10 metų tautinio paveldo atgimimui“ sužinojo savaitę iki jo, ir neslepia - tai buvo netikėta ir maloni staigmena.

Kategorijoje „Už tautinio paveldo atgaivinimą ir propagavimą“ S.Knapkis pripažintasnurungęs dar 16 kandidatų ir pripažintas pernai sėkmingiausiai dirbusiu Lietuvos amatininku.

„Jaučiuosi labai įvertintas ir pagerbtas“, - sako Simas. Dar jis sako pasijutęs lyg ir ambasadoriumi - ir savojo krašto, ir laivadirbystės amato.

17 metų senovinius laivus statantis S.Knapkis sako ir pats nežinantis, kiek jų jau pastatė. Pradžioje buvusi tik pomėgiu, ilgainiui ši veikla jam tapo ir verslu. Tiesa, vienus sumontavo, jo paties žodžiais tariant, nuo A iki Z, prie kitų gi kukliai sako tik vos rankas prikišęs arba tik kažką taisęs, „nematomus darbus dirbęs“.

Rusniškis pasakoja, jog pradžioje senovinių laivų statyba jam buvo tik pomėgis, o to pomėgio pirmasis sponsorius buvo a.a. Simo tėtis Albinas Knapkis. Todėl ir viena priežasčių, dėl ko jis neabejojo, jog važiuos į sostinėje organizuojamą renginį, buvo ta, kad labai norėjo tarti padėkos žodžius visiems, kas padėjo, padeda ir prijaučia dabar.

Statys dar vieną laivą Nacionalinei ekspedicijaiKnapkis Dobrovolskytes_foto

Viena nuolatinių Simo bendraminčių yra Šyšos kaimo bendruomenės pirmininkė Monika Dobrovolskytė, kuri ir dokumentus apie S.Knapkio veiklą šiam konkursui išsiuntė.

Kartu su M.Dobrovolskyte neseniai jie parengė dar vieną projektą - laivų statybai būtinoms stalių dirbtuvėms įrengti. Gavę finansavimą projektą vykdys bent 5 metus, dirbtuvės bus Simo namuose. Anot paties Simo, iki šiol lėšų labai trūko įrankiams ir įrengimams, kurie būtini laivų statybai, įsigyti.

Artimiausi mūsų krašto laivadirbio planai - per 2 metus pastatyti dar du laivus. Jis tiki, jog vienas iš jų galėtų būti tas, kuriuo 2019-aisiais į kelionę jūra leisis Nacionalinės ekspedicijos ekipažas.  
  
Paveldo produktai ir amatai populiarėja

Renginio, skirto Lietuvos tautinio paveldo puoselėtojams pagerbti metu kalbėta, jog tautinis paveldas, atspindintis ilgaamžes tautos vertybes, tradicijas ir vietinį savitumą, yra svarbi šalies gyvybingumo ir patrauklumo didinimo priemonė.

Kartu pasidžiaugta, kad nuo seno protėvių perduodama patirtis tradicinių amatų ir kulinarijos srityse kasmet tampa vis populiaresnė tarp Lietuvos amatininkų. Siekiant toliau puoselėti ir skatinti šalies tautinį identitetą ŽŪM jau 10 metų ir rengia tautinio paveldo puoselėtojams pagerbti skirtą ceremoniją.

2007 m. buvo priimtas Tautinio paveldo produktų įstatymas ir nuo 2008 m.  sausio mėn. pradėti sertifikuoti tautinio paveldo produktai. Iš viso ŽŪM jau sertifikavo 2946 tautinio paveldo produktus. Didžiąją dalį jų - 2489 - sudaro tokie tradiciniai gaminiai kaip duona, šakočiai, cepelinai, meduoliai ir t. t., bei medžio, kalvystės, gintaro ir kt. dirbiniai. Taip pat sertifikuoti 443 tradicinių veislių augalai, gyvūnai ir jų produktai bei 14 tradicinių paslaugų. Per dešimtmetį sertifikuotos net 42 tradicinių mokymų programos bei atestuoti 159 tradicinių amatų meistrai.

Renginio metu taip pat pažymėta, jog Lietuvos tautinis paveldas, atspindintis ilgaamžes tautos vertybes, tradicijas ir vietinį savitumą, yra svarbi šalies gyvybingumo ir patrauklumo didinimo priemonė. Galima pasidžiaugti, kad nuo seno protėvių perduodama patirtis tradicinių amatų ir kulinarijos srityse kasmet tampa vis populiaresnė tarp Lietuvos amatininkų.

Ukmergės naujienos