Aktualijos

Edit

Amount of short articles:

Amount of articles links:

You can order sections with dragging on list bellow:

  • Aktualijos
Išsaugoti
Atšaukti
Reset

Gamta

Kova su kovais: žmonės pyksta, o paukščiai sparčiai nyksta

Image - Kova su kovais: žmonės pyksta, o paukščiai  sparčiai nyksta

  „Baisu, kas darosi mūsų parke, jį užkariavo kovai. Jeigu prieš 5 metus miestelyje buvo gal apie 30 kovų lizdų, dabar visas parkas jų užkariautas, kovai keliasi ir į Taikos bei

Trečiadienis, 17 Balandis Komentarai (0)

Gulbių skrydis

Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Image - Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Pagaliau ilgai lauktas susitikimas įvyko - ekspedicijos „Gulbių skrydis“ komanda šeštadienį apsilankė Nemuno deltoje, kur susitiko su Lietuvos mokslininkais, gamtosaugininkais ir vietos bendruomenės atstovais.Penktadienį Baltijos aplinkos forumo specialistai ir ornitologas

Ketvirtadienis, 3 Lapkritis Komentarai (0)

Nuomonės ir komentarai

Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

Image - Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

  Kai kurie žmonės nugyvena visą gyvenimą turėdami vieną pavardę, tačiau kiti dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo asmenvardį pasikeičia. Migracijos teisės ekspertė Edita Prilepskienė įvardija, kokiais atvejais žmonės nusprendžia pavardę

Šeštadienis, 12 Rugpjūtis Komentarai (3)

Oficialūs pranešimai

Mažės rinkliava už įvažiavimą į Neringą

Image - Mažės rinkliava už įvažiavimą į Neringą

  Nuo rugpjūčio 21 dienos mažėja vietinė rinkliava už įvažiavimą transporto priemone į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją – jis lengviesiems automobiliams mažės net keturis kartus nuo 20 iki 5

Penktadienis, 11 Rugpjūtis Komentarai (0)

Politika

Konservatoriai ir liberalai džiaugiasi pasiekimais, bet kai kurias detales nutyli

Image - Konservatoriai ir liberalai džiaugiasi pasiekimais, bet kai kurias detales nutyli

  Antrą dieną po Savivaldybės mero rinkimų pralaimėjusioji pretendentė Sandra Tamašauskienė kartu su savo Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS LKDP, konservatoriai) bei Lietuvos respublikos liberalų sąjūdžio politikais surengė spaudos

Pirmadienis, 25 kovas Komentarai (0)

Problema

Atėjus pavasariui į darbą išėjo ir darbštuoliai statybininkai - bebrai

Image -  Atėjus pavasariui  į darbą išėjo  ir darbštuoliai  statybininkai - bebrai

Slūgstant pasario potvynio vandenims, rajone išryškėjo pasėlių vietos, kurias nuolat semia dirbtinės vandens saugyklos - bebrų užtvankos. Ūkininkams šie gyvūnai padaro nemažai žalos tiek pasėliuose, tiek ganyklose ar miškuose. Jų

Šeštadienis, 20 Balandis Komentarai (0)

Savivaldybėje

Uždaroma viena iš trijų „Maxima“ parduotuvių

Image - Uždaroma viena iš trijų „Maxima“ parduotuvių

Kiek daugiau nei po savaitės – balandžio 29 dieną uždaroma viena iš trijų Šilutės „Maxima“

Pirmadienis, 22 Balandis Komentarai (3)

Seniūnijose

Bikavėnuose protmūšis „Paimk iniciatyvą į savo rankas“

Image - Bikavėnuose protmūšis  „Paimk iniciatyvą į savo rankas“

  Bikavėnuose, Senųjų kaimo tradicijų kultūros centre vyko nuotaikingas Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos organizuotas protų mūšis „Paimk iniciatyvą į savo rankas“, vykdytas pagal projektą „Bibliotekos sociumas“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos

Sekmadienis, 31 kovas Komentarai (0)

green-1072828 960_720Šiek tiek istorijos

Aštuntajame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje kilo globalaus susirūpinimo dėl miškų nykimo banga. Nepaisant įvairių priemonių, kurių buvo imtasi - finansinės paramos, politiką formuojančių dokumentų bei prekybos susitarimų - ženklesnių pokyčių pasiekti nepavyko.

1992 metais vykusioje Jungtinių Tautų Aplinkos ir plėtros konferencijoje (kitaip žinomoje kaip Žemės susitikimas arba Rio konferencija) šalims nepavyko pasiekti sutarimo dėl visuotinės miškų apsaugos konvencijos. Vietoje to šalys patvirtino teisiškai neįpareigojančius bendro pobūdžio Miškų tvarkymo principus. Nusivylus konferencijos rezultatais ir ieškant į rezultatus orientuotų sprendimų, atsisukta į pramonę. Diskusijų metu nuspręsta, kad geriausia išeitis - nepriklausomas savanoriškas aplinkosauginis sertifikavimas. Įvesti standartai ir sertifikavimas jau buvo pasiteisinę kitose ūkio šakose, tad nuspręsta sukurti tinkamai tvarkomo miško standartą. 1993 metais įkurta FSC (Miškų priežiūros taryba - Forest Stewardship Council). 1999 metais, reaguojant į specifinius smulkių bei šeimos valdomų miškų savininkų poreikius, įsteigta PEFC (Programa miškų sertifikavimo sistemoms pripažinti - The Programme for the Endorsement of Forest Certification).

Sertifikavimo nauda

Standarto įvedimas ir sertifikavimas naudingas visiems - miškų savininkai, valdytojai ir naudotojai, turėdami sertifikatą, gali įrodyti, kad jų tiekiama žaliava yra iš tinkamai tvarkomo miško. Medienos ir popieriaus produktus gaminančios įmonės gali rinktis, kokią žaliavą savo produktams įsigyti - pasirinkdamos medieną, paruoštą tokiuose miškuose, kurių tinkamas tvarkymas ir naudojimas patvirtintas sertifikatu, kuria teigiamą savo įmonės įvaizdį. Vartotojai, įsigydami sertifikuotus medienos gaminius, gali būti tikri, kad jų pirkiniai pagaminti iš tinkamai tvarkomo miško.

Sertifikavimas atskleidžia, ar miškų tvarkymas atitinka nustatytą standartą, kuris apima ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius aspektus. Sertifikatus suteikia akredituotos sertifikavimo įmonės, kurios ir įvertina, ar miškas tvarkomas pagal nustatytus kriterijus, ir, jei taip - miško savininkui ar valdytojui išduoda tai patvirtinantį pažymėjimą (sertifikatą). Tinkamai tvarkomuose miškuose pagaminta mediena ir jos gaminiai gali būti pažymimi specialiu ženklu.

Sertifikavimo sistemos

Sertifikavimo sistemų yra įvairių, tie patys miškai gali būti sertifikuojami pagal dvi ar daugiau miškų sertifikavimo sistemų. Labiausiai paplitusios FSC ir PEFC miškų tvarkymo sertifikavimo sistemos. Šių sistemų kriterijai ir rodikliai, pagal kuriuos vertinamas miškų tvarkymas, panašūs.

FSC miškų sertifikavimo sistemai pirmenybę teikia tokios pasaulinės aplinkosaugos organizacijos kaip Greenpeace ir Pasaulio gamtos fondas, o PEFC miškų sertifikavimo sistemai, kaip labiau smulkių privačių miško valdų specifiką atitinkančiai, pirmenybę teikia tarptautinės privačių miškų savininkus vienijančios organizacijos.

PEFC miškų sertifikavimo sistema skiriasi nuo FSC tuo, kad, norint miškus sertifikuoti pagal PEFC sertifikavimo sistemą, reikia turėti nacionalinį PEFC standartą. Šio standarto parengimas apima šiuos etapus: nacionalinio miškų sertifikavimo standarto projekto parengimo, viešųjų konsultacijų, bandomojo standarto testavimo, nacionalinį standarto patvirtinimo nacionaliniu lygmeniu, jo pateikimo tarptautiniam vertinimui ir atestavimui. Gavus PEFC patvirtinimą dėl nacionalinio miškų sertifikavimo standarto, po 5 metų reikėtų jį atnaujinti.

Lietuvoje nacionalinio PEFC standarto parengta nėra- iniciatyvų būta, tačiau jos nebuvo įgyvendintos iki galo. Taigi, miškų tvarkymo sertifikuoti pagal PEFC sistemą Lietuvoje nėra galimybės. Miškų tvarkymo sertifikavimui pagal FSC sistemą tokios procedūros nereikalingos. Miškų tvarkymo sertifikavimas pagal FSC sistemą Lietuvoje galimas ir šiuo metu yra atliekamas.

Lietuvoje visi valstybiniai miškai šiuo metu yra sertifikuoti pagal FSC miškų sertifikavimo sistemą, o privačių miškų, sertifikuotų pagal šią sistemą, yra nedaug. Pavieniams privačių miškų savininkams, valdantiems nedidelius miškų plotus, miškų tvarkymo sertifikavimo paslauga yra brangi - finansiškai naudingiau jungtis į grupes. 2017 metais sėkmingai įgyvendinta grupinio sertifikavimo iniciatyva - 2017 metų rudenį suteiktas pirmasis Lietuvoje FSC sertifikatas privačių miškų savininkų grupei.

Ar privataus miško savininkui reikalingas sertifikatas?

Į ši klausimą vieno atsakymo nėra. Svarbu paminėti, kad sertifikavimas yra savanoriškas. Tai, kad mediena, pagaminta miške, kurio savininkas neturi jokio miškų tvarkymo sertifikato, tikrai nereiškia, kad miškas tvarkomas ir naudojamas netinkamai.

Miškų ūkio veikla Lietuvoje yra detaliai ir gana griežtai reglamentuota teisės aktuose bei atsakingai kontroliuojama Valstybinės miškų tarnybos. Taigi, privataus miško savininkas, kuris ūkininkauja savo miško valdoje paisydamas teisės aktų reikalavimų ir apribojimų, gali drąsiai sakyti, kad jo miškas tvarkomas ir naudojamas pagal darnaus ir subalansuoto miškų ūkio principus.

Miškų tvarkymo sertifikatas patvirtintų, kad laikomasi nacionalinėje teisėje nustatytų reikalavimų ir keleto papildomų konkrečios sertifikavimo sistemos standarte įtvirtintų reikalavimų, kurie ūkininkavimui privačiame miške esminės įtakos neturėtų.

Žinoma, gali nutikti ir taip, kad medienos pirkėjui bus reikalinga tik sertifikuota žaliava. Tokiu atveju privataus miško savininkui reikėtų įsivertinti išlaidas sertifikatui gauti, galimus papildomus ūkinės veiklos ribojimus ir su tuo susijusius ekonominius praradimus, planuojamas medienos pardavimo pajamas. Svarbu atsižvelgti ir į sertifikuotos medienos iš Lietuvos miškų poreikį rinkoje, kuris, tikėtina, ateityje tik didės.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt