Aktualijos

Edit

Amount of short articles:

Amount of articles links:

You can order sections with dragging on list bellow:

  • Aktualijos
Išsaugoti
Atšaukti
Reset

Gamta

Medžiojamųjų gyvūnų apskaita – objektyvesnė ir tikslesnė

Image - Medžiojamųjų gyvūnų apskaita – objektyvesnė ir tikslesnė

  „Nuo šiol duomenys apie medžiojamųjų gyvūnų gausos pokyčius šalyje bus objektyvesni ir tikslesni, paremti skirtingais informacijos šaltiniais. Nauja ir tai, kad informacija apie vilkus ir kitus didžiuosius plėšrūnus bus kaupiama

Pirmadienis, 19 Vasaris Komentarai (0)

Gulbių skrydis

Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Image - Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Pagaliau ilgai lauktas susitikimas įvyko - ekspedicijos „Gulbių skrydis“ komanda šeštadienį apsilankė Nemuno deltoje, kur susitiko su Lietuvos mokslininkais, gamtosaugininkais ir vietos bendruomenės atstovais.Penktadienį Baltijos aplinkos forumo specialistai ir ornitologas

Ketvirtadienis, 3 Lapkritis Komentarai (0)

Nuomonės ir komentarai

Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

Image - Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

  Kai kurie žmonės nugyvena visą gyvenimą turėdami vieną pavardę, tačiau kiti dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo asmenvardį pasikeičia. Migracijos teisės ekspertė Edita Prilepskienė įvardija, kokiais atvejais žmonės nusprendžia pavardę

Šeštadienis, 12 Rugpjūtis Komentarai (0)

Oficialūs pranešimai

Mažės rinkliava už įvažiavimą į Neringą

Image - Mažės rinkliava už įvažiavimą į Neringą

  Nuo rugpjūčio 21 dienos mažėja vietinė rinkliava už įvažiavimą transporto priemone į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją – jis lengviesiems automobiliams mažės net keturis kartus nuo 20 iki 5

Penktadienis, 11 Rugpjūtis Komentarai (0)

Politika

A.Pupšys: „Esu aktyvus, nes man rūpi“

Image - A.Pupšys: „Esu aktyvus, nes man rūpi“

Pasibaigus tretiesiems mano kadencijos Šilutės rajono taryboje metams, noriu pasidalinti nuveiktais darbais ir keliomis įžvalgomis su krašto gyventojais.2017 metais dirbau Socialinių reikalų komitete, Sporto tarybos pirmininku, VšĮ „Šilutės sportas“ Stebėtojų

Penktadienis, 9 Vasaris Komentarai (3)

Problema

Ar gali alkotesteris klaidinti? Greičiausiai gali...

Image - Ar gali alkotesteris klaidinti? Greičiausiai gali...

Ar gali būti žmogus blaivas, o alkotesteris „girtas“? Apie tai, kad alkotesteris parodė neteisingus rodmenis, visuomenėje nuolat kyla diskusijų, jų gausu internete.„Taip ir negėręs teises gali padėti“, - sako šilutiškis

Trečiadienis, 14 Vasaris Komentarai (0)

Savivaldybėje

Šią savaitę tuokiasi

Image - Šią savaitę tuokiasi

Pateikiame informaciją apie artimiausiu metu įvyksiančias santuokas, registruojamas Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos

Pirmadienis, 19 Vasaris Komentarai (0)

Seniūnijose

Kalėdų egles įžiebė naumiestiškiai, saugiškiai ir gardamiškiai

Image - Kalėdų egles įžiebė naumiestiškiai, saugiškiai ir gardamiškiai

Eglučių įžiebimo šventės toliau vilnija per visas rajono seniūnijas, o mes ir vėl su skaitytojais dalijamės mielomis

Sekmadienis, 24 Gruodis Komentarai (0)

LAMPETRA STINTAPamario krašte veikiančios 43 žvejybos įmonės, į kurias susibūrę šimtai žvejų, nedžiūgauja - jų laimikiai vis menkesni, o tinklai vis labiau tuštėja.

Žuvininystės įmonių asociacijos (ŽĮA) „Lampetra“ duomenimis, per trejus metus mūsų krašto žvejų laimikiai sumažėjo 265,5 tonomis žuvies. Jeigu 2015 metais bendras sugautos žuvies kiekis buvo 1 245,3 tonos, 2016 metais - 1 073,2 tonos, o jau 2017 metais - 979,8 tonos.

Nerimą kelia tai, kad žuvų, kurios duoda didžiausią pelną laimikiai mažėjo dar sparčiau. Pasak asociacijos pirmininkės Sigos Jakubauskienės, tenka tik apgailestauti, kad praėjusiais metais Nemune, Skirvytėje ir Atmatoje žvejojusių grandžių bendras sugautas stintų laimikis buvo vos 33,7 tonos. Tai yra apie 6 kartus mažesnis, nei 2015 metais, kai buvo sugauta 223 tonos. Apmaudu ir tai, kad daugiau nei perpus mažiau yra pagaunama ypač rinkoje pageidaujamo sterko.

Jo 2015 metais buvo sugauta 97 tonos, o iki 2017 metų kasmet bemaž proporcingai laimikis sumažėjo iki 44 tonų. Žvejai beveik visiškai nebepagauna sterkų, kurie į Kuršių marias užplaukia iš Baltijos jūros.

Yra įvairių prielaidų, kodėl taip sparčiai krito žvejų laimikiai, tačiau Pamario žvejai žino kelias pagrindines priežastis, kurios jų verslui daro didelę įtaką.

Druskingo vandens įtaka

Asociacijos žvejai jau 6 metai jaučia druskingo vandens poveikį Kuršmarių gėlavandenių žuvų buveinėms. Drevernos, Juodkrantės žvejų įmonės arba persikėlė savo žvejybos vietas gilyn į Kuršių marias, arba likvidavo savo verslus. Gėlavandenėms žuvims pasitraukus į Kuršių marių gilumą, į jų žvejybos plotus praktiškai nebeužsuka iš jūros užklystantys pasmaguriauti sterkai.

Dar 2012 metais prasidėjus Klaipėdos uosto gilinimo darbams dėl druskingumo padidėjimo šiaurinėje marių dalyje, sparčiai sumažėjo įprastų žuvų laimikiai. ŽĮA „Lampetra“ dėl to ir patiriamų nuostolių kreipėsi į aukščiausias Valstybės institucijas, tarp jų - ir į Aplinkos apaugos ministeriją. Ministerija pateikė atsakymą nurodydama, kad yra numatyta tvarka dėl žalos atlyginimo žvejams. Be kita ko, buvo žadama, kad bus atliekami stebėjimai, lyginami duomenys ir žiūrima kaip keičiasi žuvų išteklių būklė pastačius gamtinių dujų terminalą. Žadama, kad už kasmet iškasamą gruntą gautos lėšos bus naudojamos žuvų išteklių atkūrimui ir išsaugojimui.

Deja, lig šiol asociacija neturi jokios informacijos kaip atliekami žadėtieji darbai ir įsipareigojimai.

Kormoranų perteklius

Antra iš priežasčių, kuri žvejų nuomone, turi didelę įtaką žuvų ištekliams - juos mažina - yra kormoranai. Paradoksas - visame pasaulyje yra reguliuojamos žuvų populiacijos kvotos, griežtai reguliuojama medžioklė ir miško gyvūnų populiacijos. Bet su paukščiais yra atvirkščiai - jų kiekių, net ir tuomet, kai jie kenkia žmogui ir gamtai, nereguliuoja niekas.

Paukščių populiacija yra saugoma bet kokia kaina. Žvejams yra nesuprantama, kodėl iki šiol nesiimama reguliuoti kormoranų skaičiaus. Gamtininkai pripažįsta, kad šis paukštis mūsų krašte yra invazinis, sparčiai plisti pradėjo tik prieš kelis dešimtmečius.

Žvejai iš patirties mato, jog kormoranai pažeidė įprastą žuvų ir paukščių santykį, todėl gamtoje įsivyravo iškreipta šių rūšių pusiausvyra.

Milžiniški kormoranų būriai sunaikina kone visą žuvų mailių Kuršių marių seklumose. Tūkstantinės kormoranų gaujos galima sakyti karaliauja Rusnės salos pakraščiuose - rezervato teritorijoje. Du kilometrai Kuršių marių pakraščio visuomet buvo įprasta teritorija žuvų populiacijos dauginimuisi. Tačiau dabar kormoranai čia susikūrė savo mitybos oazę.

ŽĮA „Lampetra“ jau ne kartą kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl kormoranų populiacijos reguliavimo, tačiau jokių veiksmų nesulaukiama.

Priekrantės žvejybos reguliavimo klaidos

Kuršių mariose žvejojančių žvejų laimikių nuosmukis vienaip ar kitaip sutapo ir su klaidomis reguliuojant priekrantės žvejybą, kitaip tariant - žvejybą Baltijos jūros pakraščiuose nuo Klaipėdos uosto žiočių iki Šventosios. Nuo 2016 metų pradžios nepagrįstai, be jokių tyrimų, priekrantės žvejams buvo leista pasididinti įrankių skaičių: kiekvienai žvejybos įmonei buvo leista bendrą tinklų ilgį padidinti nuo įprasto 1,5 km iki 4 km. Taigi priekrantės tinklais buvo užtverti visi stintų takai jūros pakraščiuose ir užkirsta galimybė joms patekti į įprastas nerštavietes mūsų krašto vandenyse.

Tik nuo 2017 metų liepos mėnesio „Lampetros“ iniciatyva buvo atstatytas leidžiamų įrankių kiekis į jau įprastus dydžius - įmonei palikta naudoti tik 1,5 km bendro ilgio tinklų. Beja, priekrantės žvejams paliktas stintų populiacijai ydingas leidimas - žvejoti su tankesniais tinklais: iki pakeitimų priekrantės žvejų tinklų akučių dydis buvo 18 mm, o dabar jau porą metų jiems leista žvejoti su 16 mm akučių tinklais.

Tokia priekrantės žvejams suteikta privilegija padidino jų laimikius 2 - 3 kartus. Todėl smarkiai sumažėjo į Kuršių marias užplaukiančių stintų ir kitų žuvų.

Baltojo plačiakakčio poreikisLAMPETRA JAKUBAUSKIENE_1

„Lampetra“ jau kelerius metus neįstengia pramušti aplinkosauginių institucijų biurokratijos barjerų. Visiems yra žinoma, kad gausiausiai šiuo metu sugaunama karšių, jų populiacija didėja. Tačiau karšio poreikis rinkoje pastebimai mažėja, tad ir žvejų pajamos iš šių žuvų mažėja. Neringoje žvejai karšius gaudo tik vasarą, nes tuo metu jų kaina ir poreikis atperka žvejybos kaštus ir duoda šiek tiek pelno. Jei atsirastų rinkoje pirkėjai, kurie mokėtų už karšius tokią kainą, kokia gaunama vasarą, žvejai mielai gaudytų šią žuvį ir rudenį.

Subankrutavus UAB „Lignesa“, kuriai nemažus kiekius mažesnių karšių Pamario žvejai pateikdavo vytinimui, dabar žvejai ieško naujų perdirbimo būdų: konservavimo, faršo gamybos ir kt.

Asociacijos žvejai įsitikinę, kad Kuršių mariose ir Nemuno deltos upėse puikiausiai galėtų būti veisiamas baltasis plačiakaktis. Ši žuvis plačiai veisiama Lenkijoje ir kitose ES valstybėse. Baltojo plačiakakčio gyvenimo salygos ir mityba labai panašios į karšių, tačiau jo vertė yra 6 - 8 kartus didesnė. Be to baltasis plačiakaktis skaidrintų mūsų krašto vandenis, nes minta ir fitoplanktonu, kurio perteklius paprastai nusėda dumblu. O šio maisto tikrai Kuršių mariose netrūksta - vandens „žydėjimas“ pastebimas jau net balandžio mėnesį. Fitoplanktono perteklius be reikalo mažina Kuršių marių vandens deguonies kiekį, ir taip išprovokuoja žuvų kritimą.

Nežinia kodėl Lietuvos mokslininkai stabdo baltojo plačiakakčio įveisimą, nors jo populiacijos nauda jau įsitikino daugelis kaimyninių Europos šalių mokslininkų ir žuvininkystės specialistų. Mūsų mokslininkai primygtinai reikalauja brangių tyrimų apie galimą naujos žuvies populiacijos poveikį kitoms rūšims. Žvejams neaišku, kodėl jie negalėtų tiesiog perimti kaimyninių šalių patirties?

Tobulins realizaciją

„Lampetra“, pasak S.Jakubauskienės, ieško būdų, kaip sklandžiau realizuoti sugautą laimikį. Jau yra sukurta interaktyvi elektroninė parduotuvė, kurioje žvejai dar negrįžę į uostą gali paskelbti sugautą laimikį - atskirų žuvų kiekius realizacijai. Manoma, kad tokia parduotuvė padės praplėsti žuvies realizacijos rinką Lietuvoje. Lig šiol žvejai yra priklausomi nuo riboto skaičiaus žuvies pirkėjų.

Interaktyvią elektroninę parduotuvę asociacijai padėjo sukurti ES parama, gauta iš žuvininkystės plėtros fondo.

Žvejai tikisi, kad anksčiau ar vėliau į jų pastebėjimus ir pageidavimus bus atsižvelgta ir viliasi gausesnių ir vertingesnių laimikių.

Komentarai  

 
#3 ir vel 2018-02-03 22:19
demagogija ir dejones. Kada zvejai prades ne tik "semti" pinigus is vandens, bet ir dali pelno atiduos gamtai, tada padiskutuokite. Kol kas nei vieno cento!!!Jus, gerb. zvejai ir visokios asociacijos, toli toli nuo islaidu, kurias patiria karpiu, upetakiu, placiakakciu ir t.t veisimo,auginim o, apdorojimo ir pardavimo. Teisi p. Jokubauskiene, kalbedama apie placiakakciu populiacijos didinima ir ju apgyvendinima musu regiono vandenyse. Va cia ir butu jusu finansinis ir profesinis indelis gamtai. Daugiau kaip 40 visokiu zvejybos imoneliu tikrai yra per daug.
 
 
#2 Vytautas 2018-02-01 11:43
Po kiek mieli žvejai parduosit 100 kg stintų?
 
 
#1 tiesa 2018-01-31 12:39
kaip gali sumažėti,jeigu šiandien pilnos parduotuvės stinų
 

Ukmergės naujienos