wood-3163292 960_720Lietuvoje dauguma privačių miško valdų nedidelės, paprastai iki 3 ha, todėl dažnai mažų miško valdų savininkams iškyla klausimų, kaip teisingai ir ekonomiškai naudingai juose ūkininkauti. Žinoma, privačių miškų savininkams visada į pagalbą ateina specialistai, ruošiantys miškotvarkos projektą, tačiau ir pats savininkas turėtų suprasti, kodėl parenkami būtent tokie, o ne kitokie pagrindiniai miško kirtimai. Taigi, susipažinkime, kada ir kokius kirtimus reikia ir galima projektuoti.
Pagrindiniai miško kirtimai

Pagrindiniais miško kirtimais kertami brandūs medynai. Jais siekiama panaudoti medieną ir sudaryti sąlygas naujiems medynams atkurti. Vykdant šiuos kirtimus turi būti sudarytos sąlygos racionaliai ir nepertraukiamai naudoti miško išteklius, saugoti biologinę įvairovę bei užtikrinti aplinkosaugines ir rekreacines funkcijas.

Pagrindiniai miško kirtimai atliekami medynuose, pasiekusiuose minimalų kirtimo amžių, kuris priklauso nuo medžių rūšies ir miškų grupės. Pvz.: paprastoji pušis II miškų grupės miškuose kertama 171 metų, o IVA - pasiekusi 101 metų amžių.
Privačiuose miškuose III - IVA grupių miškuose grynųjų baltalksnio, drebulės, gluosnio medynų ar mišrių medynų, kur baltalksnis, drebulė ir gluosnis sudaro 76 proc., kirtimo amžius neribojamas.

Pagrindinių kirtimų parinkimo būdas iš esmės priklauso nuo gamtinių, geografinių ir ekonominių sąlygų, miškų grupės, miškininkystės lygio. Visais atvejais įvertinama augimvietės sąlygos, medynų charakteristika, miškų atkūrimo būdas, augalų jautrumas aplinkos faktoriams, siekiama išsaugoti bioįvairovę. Vidinės miškotvarkos projekte būna numatytas kiekvieno brandaus medyno pagrindinių kirtimų būdas, intensyvumas bei kirtimo eiliškumas.

Atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai

Lietuvoje taikomi pagrindiniai miško kirtimai būna plynieji ir neplynieji. Neplynieji pagrindiniai miško kirtimai dar skirstomi į atvejinius ir atrankinius. Kiekvienam brandžiam medynui kirtimo būdas nustatomas atsižvelgiant į miškų grupę, augimvietę, medyno sudėtį bei tikslinių medžių rūšių pomiškio kiekį.

Atvejinis pagrindinis miško kirtimas - pagrindinis miško kirtimas, kai brandus medynas iškertamas per kelis kartus kas 5 ar daugiau metų. Jų metu brandus medynas iškertamas dalimis (per 2 - 3 ir daugiau atvejų) per 10-20 metų kartu suformuojant naujos kartos mišką. Šį kirtimo būdą sąlygoja medyno rūšinė sudėtis, perspektyvaus pomiškio kiekis, antro ardo buvimas.

Atvejiniais kirtimais skatinamas savaiminis miško žėlimas bei sutrumpinamas medyno išauginimo laikas. Kertant keliais atvejais, ilgesnį laiką gaunama mediena, formuojasi natūralūs, atitinkantys augimvietę medynai, išsaugoma bioįvairovė.

Atvejiniais kirtimais dažniau kertami didelio skalsumo, našūs, turintys perspektyvų pomiškį ar antrą ardą medynai. Atvejinio kirtimo trukmė ir atvejų skaičius priklauso nuo medynų rūšinės sudėties, jų struktūros, atsparumo vėjams, pomiškio kiekio bei augimvietės sąlygų.

Taikomi tipiški, supaprastinti, grupiniai ir ilgalaikiai atvejiniai kirtimai. Tipiški atvejiniai kirtimai vykdomi medynuose, kuriuose nėra reikiamo pomiškio kiekio ir siekiama atkurti mišką žėliniais. Tokie medynai iškertami per 3 - 4 atvejus.

Supaprastinti atvejiniai kirtimai vykdomi medynuose, turinčiuose reikiamą tikslinių rūšių pomiškio kiekį. Šiais kirtimais per 2 atvejus taip pat kertami medynai, kuriuose nėra nei pomiškio nei antrojo ardo, tačiau sudaromos, sąlygos savaiminukų susiformavimui. Ilgalaikiai atvejiniai kirtimai vykdomi mišriuose, 0,8 ir didesnio skalsumo įvairiaamžiuose medynuose. Šiais kirtimais medynai iškertami per ilgesnį nei 20 m laikotarpį.

Grupiniai atvejiniai kirtimai taikomi III - IV gr. medynuose su grupėmis susiformavusiu pomiškiu, bei II gr. medynuose - be pomiškio.

Bendrai atvejiniai miško kirtimai turi būti taikomi tokiuose medynuose, kuriuose yra reikiamas tikslinių medžių rūšių pomiškio kiekis (pvz., paprastosios pušies iki 1 metro aukščio 8000 vnt./ha); kai juose yra perspektyvus ne mažesnio kaip 0,4 skalsumo tikslinių rūšių antrasis ardas; kai natūralaus drėgnumo (N) ir laikinai užmirkusiose (L) augavietėse augančių beržynų, drebulynų, baltalksnynų ir eglynų medynų (skalsumas 0,8 ir daugiau) sudėtyje yra tikslinių medžių rūšių, minimalų kirtimo amžių pasieksiančių po 20 metų. Arba kai medynas susideda iš labai skirtingo kirtimo amžiaus medžių rūšių.

Atvejiniai kirtimai gali būti atliekami tolygiai visame plote ar taikomi grupiniai - lizdiniai kirtimai. Grupiniai - lizdiniai atvejiniai kirtimai taikytini medynuose, kuriuose netolygiai išsidėstęs pomiškis. Taikant 3 atvejų kirtimus vienu atveju iškertama 30-40 proc., o antru atveju - 40-50 proc. medyno tūrio. Atvejiniai kirtimai skatina bioįvairovės gausumą bei padeda suformuoti natūralų mišką.

Atrankiniai pagrindiniai miško kirtimai

Dar vienas neplynųjų kirtimų būdas yra atrankinis pagrindinis miško kirtimas - jo metu iškertama dalis tam tikro amžiaus, kokybės, matmenų ar būklės medyno medžių, siekiant išlaikyti arba sukurti įvairiaamžį medyną. Atrankiniams kirtimams būdinga tai, kad medynuose iškertami tik tam tikri medžiai ar jų grupės. Jie taikomi įvairiaamžiuose, ypatingos apsaugos ir riboto miško naudojimo medynuose, dažniausiai II grupės miškuose.

Atrankiniai kirtimai skiriami į grupinius ir laisvuosius. Laisvieji atrankiniai kirtimai paprastai taikytini įvairiaamžiuose medynuose. Jie kartojami kas 10-15 m., kiekvieną kartą iškertant 15-20 proc. viso tūrio. Šių kirtimų metu periodiškai iškertami brandūs, mažo prieaugio, neperspektyvūs, nepageidautinų rūšių medžiai. Tokie kirtimai padeda išsaugoti miškų funkcinę paskirtį, jų apsaugines ir rekreacines savybes.

Biologinės įvairovės išsaugojimas

Miško kirtimų taisyklėse biologinei įvairovei išsaugoti numatyti reikalavimai: II-IVA miškų grupių miškuose kertant didesnes kaip 1 ha neplynųjų pagrindinių miško kirtimų biržes, jose privaloma palikti ne mažiau kaip 7 gyvus medžius 1 ha (iš kurių ne mažiau kaip 3 būtų senesni arba storesni negu vidutiniai medžiai medyne) ir ne mažiau kaip 3 negyvus storesnio kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje medžius 1 ha (jeigu tokių medžių nėra, reikia palikti atitinkamą kiekį stuobrių). Jeigu biržė yra 0,5-1 ha dydžio, privaloma palikti ne mažiau kaip 3 gyvus medžius (iš kurių ne mažiau kaip 2 būtų senesni arba storesni medžiai negu vidutiniai medžiai medyne) ir ne mažiau kaip 2 negyvus storesnio kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje medžius (jeigu tokių medžių nėra, reikia palikti atitinkamą kiekį stuobrių). Biologinei įvairovei svarbūs medžiai kirtavietėse paliekami suirti.

Pagrindinis neplynųjų pagrindinių kirtimų tikslas yra sudaryti sąlygas savaiminiam miško atsikūrimui. Savaiminės kilmės medynai formuojasi įvairiaamžiai, kelių ardų, įvairiarūšiai. Jie yra atsparesni ligoms, kenkėjams ir gamtos stichijoms, juose žymiai gausesnė biologinė įvairovė. Taigi, siekiant darniai ūkininkauti miške, verta projektuoti neplynuosius kirtimus.

Ar palaikote streikuojančius mokytojus?

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt