Left Bottom vmi

Archyvas

5Nuo rugsėjo šalies mokyklose pereinama prie etatinio mokytojų apmokėjimo, - tai naujiena, kuri artėjant mokslo metams kelia bene daugiausia aistrų ir pedagogams, ir mokyklų, ir net Švietimo skyrių vadovams.

Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad nauja apmokėjimo tvarka įvedama siekiant palankesnių mokytojų darbo apmokėjimo sąlygų. Pagal ją, atlyginimai mokytojams bus skaičiuojami ne tik už pamokų krūvį, bet už visas darbo valandas. Žadama, kad tai mokytojams suteiks daugiau stabilumo ir saugumo, atlygis už darbą bus socialiai teisingesnis ir nesvyruos, priklausomai nuo pamokų skaičiaus. Tikimasi, kad nauja tvarka padėtų pritraukti į mokyklas ir jaunų specialistų.

Didžioji pedagogų bendruomenės dalis akivaizdžiai nusivylusi: pradžioje buvo kalbėta tik apie mokytojų atlyginimų didinimą tuo tarpu dabar jau aiškėja, kad reforma gali duoti net... priešingą rezultatą.

Visgi aiškėja, kad jau ne kartą ir ne du įvairiuose lygmenyse aptarinėta naujovė ir šiandien nėra aiški. Praėjusią savaitę sukviestame Šilutės rajono mokyklų vadovų susirinkime ir vėl diskutuota kaip tik apie tai.

Nuomonių yra įvairių

Pagal naująją tvarką, pamokinį mokytojų apmokėjimą keis valandinis apmokėjimas per visus metus - mokytojo etatą sudarys 1512 valandų per metus. Mokytojo darbo laikas bus skirstomas į tris dalis: kontaktinės valandos, t.y. pamokos, pasirengimas joms bei darbas bendruomenei. Visos valandos bus apmokamos vienodu tarifu.

„Etatinio modelio įvedimas yra progresyvus žingsnis Lietuvos švietime, nuo kurio pagaliau prasideda teigiami pokyčiai, vedantys ir prie mokytojo profesijos prestižo atkūrimo, ir prie mokinių pasiekimų gerėjimo.Nauja mokytojų darbo apmokėjimo tvarka pagaliau nuties tiltus mokytojų ir mokyklų bendruomenių susipriešinimo mažėjimui. Kažkada įvedus mokinio krepšelį mokytojai buvo priversti pataikauti mokinio krepšeliui visaip jį vilioti į mokyklas“, - tai vis ištraukos iš reformos šalininkų pasisakymų.

Tuo tarpu Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas leis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir atlyginti už visus darbus mokyklos bendruomenei. Numatyta, kad mokytojo etate darbas bendruomenei galės sudaryti iki pusės visų valandų skaičiaus per metus, pirmuosius dvejus darbo metus - iki 40 proc. visų valandų. Nustatoma, kad mokytojų darbo laikas per savaitę yra 36 valandos, iš jų ne daugiau kaip 24 kontaktinės per savaitę privalomam dalykui (dalykams) mokyti.

Seimo opozicijos atstovai turi kontrargumentų. „Nekontaktinių valandų prilyginimas kontaktinėms nuvertina mokytojo tiesioginį darbą, kuriam mokytojas stabiliai ruošiasi. Atsiranda paskata veikti dalykus, kurie su mokytojo tiesioginiu pašaukimu nėra susiję. Atsiranda galimybių pripūsti neegzistuojančius etatus iki pilno, skirstyti jas savo favoritams. Naujasis darbo apmokėjimo modelis sukonstruotas taip, kad įšaldytų dabar egzistuojantį mokiniams nenaudingą mokyklų tinklą, sukurtos paskatos išlaikyti merdintį tinklą. Nauja tvarka supriešins miesto ir kaimo mokyklas, o klasėse su 28 - 30 vaikų dirbantiems mokytojams atlyginimai tikrai nepadidės“, - tai tik keletas priešingų nuomonių.

Vyriausybė tvirtina, kad toks finansavimo modelis „užtikrins tikslingesnį lėšų panaudojimą, mažoms mokykloms suteiks didesnio stabilumo, o didelėms mokykloms nebeliks finansinės paskatos turėti perpildytas klases“. Nuo rugsėjo 1 dienos mokykloms finansuoti pagal naują modelį papildomai prireiks 5,4 mln. eurų.

MOSTA pateikia nelinksmus skaičius

Tuo tarpu mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) specialistų nuomone, šalyje per artimiausius ketverius metus labiausiai reikės pradinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų. Bet, pasak to paties centro, „žioji skylės ir kitur“. Ir pateikiama nemažai iškalbingų (ir, beje, nelinksmų) skaičiukų.

„2012 metais pedagogikos krypties bakalauro studijas baigė beveik 2400 absolventų, pernai - vos 800. Per penkerius metus parengėme beveik 1200 kūno kultūros mokytojų ir tik 32 asmenis, galinčius dirbti chemijos mokytojais. Jeigu pažvelgtume į Lietuvos žemėlapį, matytume, kad net trečdalyje savivaldybių didžiausią dalį dirbančių pensinio amžiaus mokytojų sudaro būtent chemijos mokytojai“, - yra sakęs MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

Galiausiai suvokus, kad bendrojo lavinimo mokyklose būtini psichologai, suskaičiuota, kad jau šiemet tokių specialistų reikia apie 160, o pasiūlos nėra. Lietuvos mokyklose dirba apie 50 000 mokytojų, tačiau beveik pusei jų - daugiau nei 50 metų, o 12 proc. - 60-70 metų.

Lietuvos darbo birža pirmąjį šių metų pusmetį įregistravo 700 laisvų darbo vietų mokytojams - maždaug kaip ir pernai. Dažniausiai ieškoma anglų ir lietuvių kalbų, matematikos, istorijos, biologijos mokytojų. Daugiausia laisvų mokytojo darbo vietų registruota Vilniaus ir Kauno apskrityse, Šalčininkų, Trakų rajonuose, Jonavos ir Kėdainių savivaldybėse. Trečia šiame sąraše - Klaipėdos apskritis (19 proc.).

Pedagogai ūžia nuo pavasarioPEDAGOGU VADOVAI

„Manau, kad ta naujoji mokytojų apmokėjimo tvarka bus labai nepalanki daug dirbantiems, pilnai sukomplektuotų mokyklų mokytojams. Tokiems pedagogams, mano skaičiavimu, atlyginimas net keliolika eurų mažės. Gal palanki toji tvarka bus tik tiems, kurie dirba nepilnu krūviu.

Prognozuojame, jog tokiems mūsų kolegoms teks užsiimti (o gal net susigalvoti) visokios kitokios veiklos, kad viską sudėjus galima būtų „pritempti“ tą etatą“, - sako vienoje Šilutės gimnazijoje dirbanti lituanistė.

„Daug biurokratinių terminų, daug neaiškumų. Bet man kyla paprastas klausimas: o kur... mokiniai? Juk regis kaip tik dėl jų turėtume dirbti, tačiau dabar visi švietimiečiai jau gerą pusmetį „verda“ savų problemų katile - skaičiuoja ir niekaip nesusiskaičiuoja būsimų savo algų“, - jai antrina kolega matematikas.

Dar viena mokytoja išsitaria, jog pasitikrinusi pagal internete skelbiamą etatinio modelio skaičiuoklę pamatė, kad jos atlyginimas net sumažės.
„Dar kalba, kad vadovams bus suteikta laisvė, tad jie pagal savo malonę spręs, kiek kuriam mokytojui skirti valandų ir už ką. Vadinasi reikės pasistengti labai įtikti valdžiai“, - nerimauja dar viena pedagogė.

„Nei apie mokinius, nei apskritai apie žmogų, gerąja prasme, šioje valstybėje niekas negalvoja. Svarbu tik kaip jį kontroliuoti, apriboti ir bausti...“ - tai jau viskuo nusivylusios šilutiškės komentaras.

Naujovė įgyvendinama dviem etapais

Šilutės savivaldyėje surengtame mokyklų direktorių pasitarime dalyvavęs Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis irgi pripažino, kad naujosios tvarkos dokumentuose apstu neaiškumų ir įvairių nesuprantamų sąvokų.

Tą patį sako ir Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė. Anot vedėjos, Švietimo ir mokslo ministerija akivaizdžiai nudirbo didelį darbą rengiant naująją tvarką. Ji rodo solidžią krūvą dokumentų, aprašų ir tvarkų, reglamentuojančių naująjį apmokėjimo modelį.

B.Tekorienė pabrėžia, kad nuo šių mokslo metų startuojančio I reformos etapo tikslas buvo ne atlyginimų mokytojams didinimas, o etatinio apmokėjimo įvedimas. „Nesiimame spręsti daugiau ar mažiau pinigų papildys mokytojų pinigines. Šilutės rajone mokytojams ir iki šiol buvo nustatyti patys maksimaliausi leistini apmokėjimo koeficientai. Tad toliau juos didinti jau nebegalima“, - sako vedėja.

Ji aiškina, kad tikrai nuo šiol visos mokytojų darbo užmokesčiui skirtos lėšos ateis tiesiogiai į mokyklas, ir skirstys jas direktoriai. O savivaldybėms bus pervedama tik ta dalis, kuri skirta organizuoti ir valdyti mokyklų darbą, taip pat ir vadovų atlyginimai.

Savivaldybės taip pat perskirstys ir lėšas, kurios reikalingos pagalbos mokiniui specialistams išlaikyti, bibliotekininkams, Švietimo pagalbos tarnyboms ir t.t. Iki šiol visas lėšas gaudavo savivaldybės, ir vėliau perskirstydavo mokykloms. Ir tų lėšų, pasak vedėjos, pakako būtiniausioms mokyklų reikmėms ir atlyginimams.

„Tačiau dabar ir atsakomybės mokykloms teks daugiau“, - pastebi B.Tekorienė. 

Antrasis naujovės etapas prasidės 2019-ųjų rugsėjį.

Dar bus seminarų ir konsultacijų

„Visgi neaiškumų dar daugybė, o išsiaiškinti juos reikia iki mokslo metų pradžios. O daugelis ministerijos specialistų dabar atostogauja“, - sako vedėja.

Etatinis apmokėjimas, pasak B.Tekorienės, susijęs su galybe kitų būtinų veiksmų ir dalykų: mokinių skaičiumi klasėse, ir klasių skaičiumi, su darbo apmokėjimo įstatymu ir t.t. Todėl ilgainiui gali būti ir mokyklų tinklo pokyčių. Bet šioje vietoje vedėja nuramina, jog bent jau šiemet mokyklų tinklo pokyčių nebus- tai tiesiog nebūtų suspėta įgyvendinti. 

Meras Vytautas Laurinaitis susirinkusius įstaigų vadovus patikino, kad yra sutarta su ministerijos vadovais, jog reikalui esant šilutiškių delegacija - Švietimo skyriaus ir mokyklų atstovai - važiuos konsultuotis.

Seminarų apie naująją apmokėjimo sistemą dar bus ir Šilutėje - artimiausias numatytas rugpjūčio 16 dieną, H.Šojaus dvare. Jame kviečiami dalyvauti mokymo įstaigų vadovai ir finansininkai.

Tačiau B.Tekorienė įsitikinusi, kad viskas ilgainiui paaiškės ir „susidėlios“. Anot vedėjos, daugiausia neaiškumų visada būna tol, kol nepradedama dirbti.

Komentarai  

 
#1 Danguolė 2018-08-13 21:27
Ar tikrai, ponia Tekoriene, Šilutės raj. mokytojams buvo nustatyti "patys maksimaliausi leistini apmokėjimo koeficientai"? Ar čia tik kai kuriose mokyklose, o gal išvis nei vienoj mokykloj?
 
Ar pritariate draudimui prekiauti vaikišku šampanu?

Ukmergės naujienos