Aktualijos

Edit

Amount of short articles:

Amount of articles links:

You can order sections with dragging on list bellow:

  • Aktualijos
Išsaugoti
Atšaukti
Reset

Gamta

Kova su kovais: žmonės pyksta, o paukščiai sparčiai nyksta

Image - Kova su kovais: žmonės pyksta, o paukščiai  sparčiai nyksta

  „Baisu, kas darosi mūsų parke, jį užkariavo kovai. Jeigu prieš 5 metus miestelyje buvo gal apie 30 kovų lizdų, dabar visas parkas jų užkariautas, kovai keliasi ir į Taikos bei

Trečiadienis, 17 Balandis Komentarai (0)

Gulbių skrydis

Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Image - Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Pagaliau ilgai lauktas susitikimas įvyko - ekspedicijos „Gulbių skrydis“ komanda šeštadienį apsilankė Nemuno deltoje, kur susitiko su Lietuvos mokslininkais, gamtosaugininkais ir vietos bendruomenės atstovais.Penktadienį Baltijos aplinkos forumo specialistai ir ornitologas

Ketvirtadienis, 3 Lapkritis Komentarai (0)

Nuomonės ir komentarai

Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

Image - Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

  Kai kurie žmonės nugyvena visą gyvenimą turėdami vieną pavardę, tačiau kiti dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo asmenvardį pasikeičia. Migracijos teisės ekspertė Edita Prilepskienė įvardija, kokiais atvejais žmonės nusprendžia pavardę

Šeštadienis, 12 Rugpjūtis Komentarai (3)

Oficialūs pranešimai

Mažės rinkliava už įvažiavimą į Neringą

Image - Mažės rinkliava už įvažiavimą į Neringą

  Nuo rugpjūčio 21 dienos mažėja vietinė rinkliava už įvažiavimą transporto priemone į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją – jis lengviesiems automobiliams mažės net keturis kartus nuo 20 iki 5

Penktadienis, 11 Rugpjūtis Komentarai (0)

Politika

Konservatoriai ir liberalai džiaugiasi pasiekimais, bet kai kurias detales nutyli

Image - Konservatoriai ir liberalai džiaugiasi pasiekimais, bet kai kurias detales nutyli

  Antrą dieną po Savivaldybės mero rinkimų pralaimėjusioji pretendentė Sandra Tamašauskienė kartu su savo Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS LKDP, konservatoriai) bei Lietuvos respublikos liberalų sąjūdžio politikais surengė spaudos

Pirmadienis, 25 kovas Komentarai (0)

Problema

Atėjus pavasariui į darbą išėjo ir darbštuoliai statybininkai - bebrai

Image -  Atėjus pavasariui  į darbą išėjo  ir darbštuoliai  statybininkai - bebrai

Slūgstant pasario potvynio vandenims, rajone išryškėjo pasėlių vietos, kurias nuolat semia dirbtinės vandens saugyklos - bebrų užtvankos. Ūkininkams šie gyvūnai padaro nemažai žalos tiek pasėliuose, tiek ganyklose ar miškuose. Jų

Šeštadienis, 20 Balandis Komentarai (0)

Savivaldybėje

Uždaroma viena iš trijų „Maxima“ parduotuvių

Image - Uždaroma viena iš trijų „Maxima“ parduotuvių

Kiek daugiau nei po savaitės – balandžio 29 dieną uždaroma viena iš trijų Šilutės „Maxima“

Pirmadienis, 22 Balandis Komentarai (3)

Seniūnijose

Bikavėnuose protmūšis „Paimk iniciatyvą į savo rankas“

Image - Bikavėnuose protmūšis  „Paimk iniciatyvą į savo rankas“

  Bikavėnuose, Senųjų kaimo tradicijų kultūros centre vyko nuotaikingas Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos organizuotas protų mūšis „Paimk iniciatyvą į savo rankas“, vykdytas pagal projektą „Bibliotekos sociumas“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos

Sekmadienis, 31 kovas Komentarai (0)

moss-3690231 960_720Želdiniams ir žėliniams stipriai pakenkti arba juos sunaikinti gali stirnos, elniai, briedžiai, peliniai graužikai, kiškiai, prie griovių ar kitų vandens telkinių - bebrai, retais atvejais - šernai. Apsaugai nuo pažeidimų naudojamos biologinės, cheminės ir mechaninės apsaugos priemonės. Svarbiausia medynų apsaugos biologinė priemonė - ekologinės pusiausvyros išlaikymas tarp žiemos ganyklų miškuose pašarinio talpumo ir kanopinių žvėrių gausumo. Visais atvejais labiausiai želdiniai ir žėliniai pažeidžiami sklypuose, esančiuose žvėrių žiemos koncentracijos vietose.

Žvėrys gali pažeisti bet kokio tankio želdinius ar žėlinius. Padarytos žalos dydis priklauso nuo želdinių ar žėlinių tankio ir žvėrių gausumo. Vienais atvejais žvėrys gali daugiau pažeisti retesnius, kitais - tankesnius želdinius ar žėlinius. Tai priklauso nuo maitinimosi sezono ir pašarų (ūgliai ar žievė). Jeigu žvėrys žiemą minta ūgliais, dažniausiai mažiau pažeidžiami tankesni želdiniai. Jeigu minta žieve, - atsparesni retesni želdiniai, nes žievė greičiau tampa šiurkšti, todėl mažiau tinkama pašarui.

Norint apsaugoti želdinius ir žėlinius nuo elninių žvėrių pažeidimų yra naudojamos mechanines apsaugos - tvoros ir individualios medelių apsaugos. Šiuo metu Lietuvoje ir kitose šalyse plačiausiai naudojamos specialios vielos tinklo tvoros. Tuo tarpu plastikinės individualios medelių apsaugos sulaiko nuo smulkesnės faunos pažeidimų, labiausiai nuo elninių ar kiškių. Plastikinės medelių apsaugos brangios ir trumpalaikės, todėl jos geriau tinka mažo ploto ąžuolo želdinių ir žėlinių apsaugai.

Vienas iš populiariausių apsaugos metodų, tai želdinių ir žėlinių tepimas repelentais. Repelentai - tai medžiaga skoniu ir kvapu atbaidanti elninius žvėris.  Ilgą laiką skonio repelentai buvo efektyvesni nei kvapo ir naudojami tiek prieš smulkiuosius žinduolius, tiek prieš elninius. Tačiau pastaruoju metu sukurta ir pakankamai efektyvių kvapo repelentų.

Pušies želdinius ir žėlinius gali pažeisti elniniai žvėrys ir peliniai graužikai. Nors peliniai graužikai pušis mėgsta, bet jų želdiniai dažniausiai veisiami nederlinguose dirvožemiuose, kuriuose žolinių augalų mažai, todėl pažeidimų pavojus kyla tik pušis pasodinus derlingesnėse dirvose ir pats didžiausias pirmaisiais metais. Jau pirmaisiais augimo metais pušies želdiniai ir žėliniai gali būti pažeisti elninių žvėrių. Geriausia juos apsaugoti repelentais arba aptverti. Kadangi želdinių apsauga aptveriant daug brangesnė nei apsauga repelentais, apverti želdinius ir žėlinius tikslinga tik tuomet, kai yra reali grėsmė, kad jiems paaugus pušų kamienus nulaupys žvėrys. Tvoros aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2 m.

Tačiau briedžiai neretai peršoka ir tokio aukščio tvoras. Jeigu sodinama dvimečiais ar trimečiais pušies sodmenimis, želdinius pradėti tepti repelentais reikia jau pirmaisiais metais. Tepama pagrindinio ūglio viršūnė. Užtenka nutepti 3-5 cm. Rudenį reikia nepavėluoti nutepti želdinius repelentais, nes jau spalio pabaigoje juos gali pažeisti žvėrys. Nuo stirnų pažeidimų medeliai tepami repelentais, kol pasiekia 1,5 m aukštį, nuo elnių - 1,8 m aukštį. Briedžiai, siekdami viršūninių ūglių, gali išlaužyti ir 3-4 m arba aukštesnius pušies želdinius ir žėlinius. Apsaugoti pušų kamienus nuo žievės nulaupymo galima ne tik aptveriant želdinius, bet ir nutepant kamienus repelentais. Pušies želdiniams ir žėliniams apsauga nuo žvėrių pažeidimų tampa nebereikalinga, kai jie pasiekia 5 m aukštį.

Eglės želdinių viršūninius ūglius pradėti tepti repelentais reikia jau pirmaisiais želdinių augimo metais, nes per žiemą juos gali nukramtyti stirnos. Egles, taip kaip pušis, repelentais reikia apsaugoti, kol pasieks 1,8 m aukštį. Jeigu stirnų labai gausu, jos vasarą gali nukramtyti dar nesumedėjusius eglės ūglius. Kamienams pasiekus apie 10 cm skersmenį, jų žievę gali pradėti laupyti elniai ir briedžiai. Kamienų laupymo pavojus išlieka, kol eglių žievė taps šiurkšti, maždaug iki 50 m. amžiaus. Žievė dažniausiai nulaupoma ne visu perimetru, todėl eglės nenudžiūsta, bet per padarytas žaizdas užsikrečia puviniu ir, praėjus kuriam laikui, lūžta. Eglių kamienus nuo nulaupymo galima apsaugoti nutepant repelentais.

Ąžuolo želdinių apsauga turi būti ilgalaikė ir yra labai brangi. Neapsaugoti nuo žvėrių pažeidimų ąžuolo želdiniai dažniausiai žūsta. Labiausiai ąžuolo želdiniai pažeidžiami spygliuočių miškuose. Juos pažeidžia peliniai graužikai, kiškiai ir elniniai. Įveisus želdinius, reikia juos aptverti, pastatyti stebyklas peliniais graužikais mintantiems paukščiams. Geriausia ąžuolo želdinių ar žėlinių apsauga nuo elninių - jų aptvėrimas. Pavienius ąžuoliukus, jų grupes ar mažus plotelius pradžioje reikėtų apsaugoti individualiomis apsaugomis, vėliau - repelentais. Ąžuolo želdinius ir žėlinius nuo kamienų nulaupymo reikia saugoti, kol žievė taps šiurkšti, tai yra iki 30-35 m. amžiaus.

Drebulių ir tuopų hibridų želdiniai pažeidžiami žvėrių panašiai kaip ąžuolo. Jie taip pat turi būti apverti. Laukinių gyvūnų mėgstami klevai, vinkšnos, uosiai, todėl jų želdiniai ar savaiminukai turėtų būti saugomi. Beržiukus gali nugraužti pelės, vasarą ūglius nukramtyti stirnos. Juodalksnių laukiniai gyvūnai beveik nepažeidžia, išskyrus pavienius medelius, kuriuos valydami ragus nutrina stirninai, išimtinais atvejais, esant badui, kamienus gali nulaupyti elniai.

Graužikų arba kanopinių žvėrių pažeidimai (nuskabyti ūgliai, nulaupyta ar nutrinta žievė, nugriaužti kamienai, užtvindytas miškas vegetacijos laikotarpyje), jeigu dėl to žuvo medžiai vertinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. D1-69/3D-36 patvirtintos „Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos“ 4 skyriaus „Miškui padarytos žalos apskaičiavimas“ nurodymais. Vertinama želdiniuose ir žėliniuose iki 20 m. amžiaus, taip pat vyresniuose medynuose, jeigu juose dėl medyno būklės (vidutinio aukščio) elniniai žvėrys tebeskabo ūglius ir laužo kamienus 4 m spindulio apskaitos aikštelėse, uždėtose sklypo įstrižainėse kas 25 m. Apskaitos aikštelėse apskaitomi tik tikslinių rūšių medžiai, suskirstant juos pagal pažeidimo laipsnį: sveiki ir nedaug pažeisti, silpnai pažeisti, vidutiniškai pažeisti ir stipriai pažeisti bei žuvę vadovaujantis minėtos metodikos 2 priede pateiktais kriterijais. Į apskaitą neįtraukiami želdiniai ir žėliniai sunykę dėl netinkamo pasodinimo, kenkėjų, ligų ir meteorologinių veiksnių pažeidimų.

Pagal minėtos metodikos 4 skyriaus nurodymus (formules) padaryta žala gali būti nustatoma pinigine išraiška. Padaryta žala vertinama ir apskaičiuojama Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnyje numatytais atvejais, surašant padarytos žalos apžiūros aktą.

aplinkos ministerija

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt