Left Bottom vmi

Archyvas

 Vitiene 1Atvėsus orams, padažnėja peršalimo ligų, tad jau pats metas priminti apsaugos nuo tokių ligų būdus.

Peršalimo ligos - tai ūminės, 90 proc. virusų ir 10 proc. bakterijų sukeliamos infekcijos, kuriomis užsikrečiama oro lašeliniu būdu. Suaugusieji per metus suserga nuo 4 iki 6 kartų, o vaikai net iki keliolikos kartų. Augant stiprėja vaikų imunitetas, todėl suaugusieji peršalimo ligomis serga rečiau.

Skiepykimės

Žmogaus imunitetą silpnina stiprus perkaitimas, per didelis nuovargis, netinkamas maistas, fizinės ir psichinės traumos, užterštas oras, rūkymas.
Virusų, sukeliančių peršalimo ligas, rūšių yra labai daug, jie kasmet mutuoja, todėl sukurti vakciną praktiškai nėra galimybių. Sunkiausias ūmines viršutinių kvėpavimo takų ligas sukelia gripo respiracinio sincitiumo virusai.

Pagrindinė gripo prevencijos priemonė yra skiepai. Lietuvoje, siekiant sumažinti sergamumą ir mirštamumą dėl gripo sukeltų komplikacijų, nemokamai gripo vakcina skiriama rizikos grupių asmenims: 65 m. ir vyresniems; sergantiems lėtinėmis širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenims, kuriems yra imunodeficitinė būklė; dirbantiems medicinos įstaigose; gyvenantiems socialinėse globos ir slaugos įstaigose; nėščiosioms.

Vakcinacija nuo gripo rekomenduojama: kūdikių iki 6 mėnesių tėvams ir kitiems su jais kontaktuojantiems asmenims; dirbantiems darbą, kur kontaktuojama su dideliu skaičiumi žmonių (mokytojai, pardavėjai, visuomeninio transporto vairuotojai ir kt.).

Stiprinkime imunitetą

Stiprinant organizmo imuninę sistemą, mažinama rizika susirgti peršalimo ligomis.

Patariama šilčiau, bet ne per šiltai rengtis, vengti sintetinių drabužių, avalynė turi atitikti oro sąlygas. Taip pat svarbu kuo daugiau laiko praleisti gryname ore - bet kokiu metų laiku kasdien pavaikščioti lauke po 30 - 60 min. Reguliariems fiziniams pratimams taip pat tenka svarbus vaidmuo didinant organizmo atsparumą infekcijoms. Sportuojant suaktyvinama medžiagų apykaita, gerėja audinių aprūpinimas deguonimi, o tai teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, imunitetą.

Grūdina kontrastinės kojų vonelės. Į du dubenis - vieną su 40, kitą - su ne šiltesniu kaip 30 laipsnių vandeniu - įmerkti kojas kelioms sekundėms , po to - į šaltą. Kartoti 3 - 4 kartus.

Normaliam imuninės sitemos funkcionavimui svarbus miego ir poilsio režimas.

Organizmas turi gauti pakankamai A, C, E, D vitaminų.  C vitaminas - visų peršalimo ligų priešas. Daug jo turi citrinos, erškėtuogės, juodieji serbentai, šaltalankio uogos, svarainiai, spanguolės. Nuolatinis šio vitamino vartojimas taip pat vidutiniškai 8 proc. suaugusiesiems ir 13,5 proc. vaikams sumažina kvėpavimo organų infekcijų trukmę ir palengvina simptomus.   Vitaminas E stiprina imunitetą, jo gausu migdoluose, riešutuose, saulėgrąžų sėklose ir aliejuje, avokaduose, kviečių gemaluose, grikių kruopose, grūduose, kiaušinio trynyje.

 Imuninės sistemos veiklą skatina bei peršalimą padeda įveikti ir beta karotinas, kurio yra morkose, mango vaisiuose, bulvėse, paprikoje, abrikosuose, pomidoruose, tamsiai žalios spalvos daržovėse, oranžiniuose, geltonuose, raudonuose vaisiuose.

 Žuvų taukai - ne tik vitaminų A ir D, bet ir nesočių riebalų rūgščių šaltinis, atliekantis svarbų vaidmenį stiprinant imunitetą. Jo stygius - didelė problema, nes daugumai Lietuvos gyventojų nepakanka vitamino D, o tai lemia kaulų lūžius, dantų ligas, silpną bendrą imunitetą ir net polinkį į depresiją. Mokslininkai nustatė, kad vitamino D stygius didina riziką susirgti įvairių rūšių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, inkstų, kepenų, autoimuninėmis ir kitomis ligomis.

 Sezoniniai pokyčiai turės mažiau įtakos sveikatai, jei organizme pakaks cinko, seleno, kalcio ir kitų mikroelementų.

Virusų plitimo stabdymas

Peršalimo ligų galima išvengti laikantis bendrųjų profilaktikos reikalavimų: vengti kontakto su sergančiaisiais, didesnių žmonių sambūrių, dažnai plauti rankas, naudoti vienkartines nosines, rankšluosčius, vėdinti patalpas, valyti drėgnu būdu grindis, baldus. Peršalimą sukeliantys virusai į organizmą patenka per akis, nosį ar burną, veido lietimas - vienas pagrindinių būdų užsikrėsti.

Peršalimo ligų požymiai - gerklės skausmas, sloga, čiaudulys, ašarojimas, galvos skausmas, kosulys. Kūno temperatūra gali ir nepakilti ar būti nelabai aukšta - iki 37,5-38 laipsnių C.

Gripui be šių simptomų būdinga aukšta temperatūra (38 laipsniųC), kaulų ir raumenų skausmai, simptomai atsiranda staiga. Gripas gali sukelti rimtas komplikacijas: pneumoniją, meningitą, encefalitą, miokarditą, perikarditą, miozitą.

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus reikėtų atidėti visus darbus ir bent porą dienų praleisti namuose. Tai leis apsisaugoti nuo rimtesnių komplikacijų ir neužkrėsti kitų žmonių.

Gydymas

Specifinio peršalimo gydymo nėra, gydymas yra tik palengvinantis ligos simptomus. Rekomenduojama gerti daug šiltų skysčių, gulėti lovoje ir stiprinti imunitetą. Mikroorganizmų išskiriami toksinai sukelia organizmo intoksikaciją, o su skysčiais toksinai greičiau pašalinami iš organizmo. Todėl kuo daugiau skysčių išgersime, tuo greičiau pasveiksime.

Pakilus temperatūrai nereikia skubėti ją numušti. Jei jaučiamasi pakankamai gerai ir nesergama sunkiomis lėtinėmis ligomis, reikia leisti organizmui pačiam kovoti su infekcija - esant aukštesnei temperatūrai organizmo gynybinės reakcijos efektyvesnės. Temperatūrą mažinančius vaistus rekomenduojama vartoti jai pakilus virš 38 laipsnių.

Kosuliui palengvinti puiki priemonė - inhaliacijos, jų trukmė - ne daugiau 10 minučių. Jei kosulys „šlapias“, išsiskiria gleivės, reiškia valosi kvėpavimo takai, tuomet reikia vartoti atsikosėjimą skatinančių ir gleives skystinančių vaistų, sudėtyje turinčių ambroksolio, acetilcisteino, guaifenazino.

Jūros vandens preparatai turi būti naudojami keletą kartų per dieną, jie padeda pašalinti infekuotą nosies sekretą. Jie tinka ir profilaktikai. Pastaruoju metu populiariausia pagalba nuo slogos yra nosies lašai, bet jų negalima lašinti ilgiau nei 5-7 dienas, nes gali išsivystyti priklausomybė ir medikamentinė sloga.

Skaudant gerklę tinka skalavimas su druska, čiulpiamosios pastilės, uždegimą mažinantys purškiamieji vaistai. Geriausia purškiamuosius skysčius vartoti po valgio ar prieš miegą, paskui mažiausiai pusę valandos nevalgyti.

Paprastai peršalimas praeina per 3-7 dienas ir be komplikacijų, tik retai liga gali komplikuotis. Dažniausiai ligą komplikuoja bakterinė infekcija, kurios gydymui reikalingi antibiotikai. Tačiau tai turi nustatyti gydytojas. Bakterinė infekcija diagnozuojama atlikus laboratorinius  tyrimus.

Trys pagrindiniai priešbakterinio gydymo principai: tinkamas antibiotikas, tinkama dozė ir tinkamas vartojimo laikas. PSO atlikti tyrimai parodė, kad 32 proc. žmonių manymu, antibiotikų galima nebevartoti pasijutus geriau, o baigti viso kurso nebūtina. Toks mąstymas klaidingas, nes gydantis antibiotikais reikia orientuotis ne į savijautą, o į laiko tarpą, reikalingą bakterijoms sunaikinti.

Ar jums gera gyventi Šilutėje?

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt