Left Bottom vmi

Archyvas

 

justice-2060093 960_720Valstybės garantuojama teisinė pagalba, kuomet reikia advokato paslaugų, kasmet suteikiama vis daugiau gyventojų – štai pernai, 2017-aisiais, buvo priimti 19 627 sprendimai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Šiemet Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba per devynis mėnesius jau gavo 14 832 prašymų suteikti teisinę pagalbą. Kaip veikia ši sistema ir kas labiausiai lemia šių paslaugų kokybę? Apie tai kalbamės su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktore dr. Anželika Banevičiene.

Ar galėtumėte trumpai priminti, kaip veikia visa Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema?

Teisinė pagalba, kurią finansuoja valstybė, susideda iš dviejų dalių – pirminė teisinė pagalba teikiama kiekvienoje savivaldybėje ir kiekvienas toje savivaldybėje gyvenantis asmuo gali gauti vieną valandą nemokamų konsultacijų kiekvienu jam rūpimu klausimu. Kada žmogui savo problemas tenka spręsti teisme, tuomet jam suteikiama antrinė teisinė pagalba – asmuo kreipiasi į mūsų tarnybą ir jam paskiriamas advokatas konkrečioje byloje. Žinoma, visą šį procesą reglamentuoja įstatymai – kas gali gauti teisinę pagalbą, kaip ji teikiama, kokie dokumentai reikalingi ir pan. Tačiau esmė ta, kad antrinė teisinė pagalba – tai advokato pagalba konkrečiam asmeniui konkrečioje byloje. Tai reiškia, kad žmogui, kuriam reikia savo teises ginti ar siekti teisingumo teismuose, tarnyba paskiria advokatą, šis padeda parengti dokumentus, užtikrinama gynyba ir atstovavimas bylose, taip pat gali būti atstovaujami žmogaus interesai sprendžiant ginčą ne teisme.

Kas paskiria advokatą, kokiais kriterijais vadovaujamasi jį skiriant?

Gavę prašymą skirti antrinę teisinę pagalbą ir įvertinę, kad pagal įstatymus asmuo ją gali gauti, advokatą konkrečiai bylai paskiriame mes. Pirmiausia atsižvelgiame į besikreipiančiojo gyvenamąją vietą, kad kuo arčiau ir patogiau žmogui būtų susitikti su advokatu, kad ir advokatui nereikėtų važiuoti per visą Lietuvą į teismo posėdį ir pan. Žodžiu, vadovaujamės racionalumu ir logika, juk advokatai dirba visoje Lietuvoje.

Vadinasi, tik nuo Jūsų tarnybos darbuotojų priklauso, kas gins kokį asmenį ar jo interesus?
Iš tiesų yra ne visai taip. Žmogus gali pats pasirinkti advokatą. Mūsų tarnyba yra sudariusi sutartis su 564 advokatais visoje Lietuvoje, ir tie advokatai nuolat arba prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą. Jų sąrašai skelbiami viešai, iš šio sąrašo žmogus gali pasirinkti, žinoma, atsižvelgdamas į savo ir advokato galimybes bei patogumą. Be to, kiekvienas asmuo gali pasirinkti advokatą ne tik iš mūsų turimo sąrašo, jis gali pasikviesti bet kokį sau priimtiną advokatą, tik svarbu turėti jo sutikimą dirbti toje ar kitoje byloje. Tada tarnyba sudaro su tuo nurodytu advokatu sutartį dėl teisinės pagalbos teikimo. Jeigu žmogus nepareiškia pageidavimų, mes nešališkai parenkame advokatą.

Kaip konkrečiai funkcionuoja ši sistema?

Antrinė teisinė pagalba Lietuvoje teikiama nuo 1995-ųjų metų. Jos teikimą administruoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kurios steigėjas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Teisinė pagalba teikiama siekiant sudaryti sąlygas lygiai vienodai siekti teisingumo ir tiems žmonėms, kurie gauna nedideles pajamas ir neturi turto – bylinėjimosi ir advokato paslaugų išlaidas tokiais atvejais padengia valstybė. Taip pat yra numatyta daug atvejų, kada antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į turimas pajamas ir turtą. Tad mums deleguotos labai atsakingos funkcijos – privalome organizuoti, užtikrinti ir kontroliuoti valstybės finansuojamos teisinės pagalbos teikimą. Galime didžiuotis, kad per du dešimtmečius mūsų šalyje sukurtas ir taikomas vienas moderniausių ir geriausių Europoje pripažįstamas antrinės teisinės pagalbos paslaugos teikimo modelis. Sistema veikia puikai – žmogus, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą, mums pateikia labai nedaug dokumentų, kuriuos irgi padeda užpildyti pirminės teisinės pagalbos specialistai savivaldybėse. Visus kitus reikalingus duomenis ir dokumentus jau suranda mūsų tarnybos darbuotojai, kurie pagal surinktą informaciją sprendžia, ar šalies įstatymai leidžia suteikti asmeniui kompensuojamą teisinę pagalbą ar ne. Mūsų veikla yra griežtai reglamentuota – turime atsakyti žmogui dėl teisinės pagalbos teikimo per penkias darbo dienas. Tuomet jau pateikiame atsakymą, bus teikiama teisinė pagalba ar ne. Jeigu atsisakoma ją teikti, aiškiai argumentuojama – kodėl. Jeigu priimamas sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą, asmuo gauna teigiamą atsakymą ir jam paskirto advokato kontaktus, su kuriuo turi susisiekti. Nuo tada jau prasideda advokato bendravimas su žmogumi, kuriam reikalinga teisinė pagalba.

Sakėte, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra atsakinga už proceso organizavimą. Kiek esate atsakingi dėl teikiamos teisinės pagalbos kokybės?

Esmė ta, kad mes organizuojame šį procesą – priimame sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, paskiriame advokatą, skaičiuojame jų užmokestį, su juo atsiskaitome. Žodžiu, atliekame visas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias procedūras, kad veiksmas vyktų kiek įmanoma sklandžiau ir operatyviau. Turime pripažinti, kad dėl advokatų teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimo dar iškyla nemažai problemų. Advokatai yra nepriklausomi, o teisės aktuose numatyta, kad už advokatų veiklą, jų darbo kokybę yra atsakinga Lietuvos advokatūra. Todėl, jeigu žmogus mūsų tarnybai nusiskundžia dėl nekokybiškos paslaugos, tą skundą persiunčiame Lietuvos advokatūrai arba patariame žmonėms kreiptis tiesiogiai į ją. Atsakymo operatyviai sulaukti neįmanoma, o teismo procesai jau vyksta. Tad, jeigu žmogus skundžiasi advokato darbu ir pateikia argumentus, paprasčiausiai operatyviai pakeičiame advokatą. Ir nors teoriškai mes atsakingi už kokybiškų paslaugų suteikimą nepriklausomai nei nuo teismų, nei nuo Lietuvos advokatūros, tačiau praktiškai advokatų darbo kokybės Lietuvoje kol kas niekas nevertna ir netikrina, todėl mūsų tarnyba, valstybės vardu pirkdama advokatų paslaugas, neturi svertų tų paslaugų kokybei užtikrinti. Atliekame tik techninius skaičiavimus, galime daugiau ar mažiau kontroliuoti būtent su kokybe visiškai nesusijusius skaičius – ar pagrįstos kuro išlaidos, kiek laiko advokatas sugaišta teismo posėdžiuose, ar neprirašė per daug papildomų darbo valandų ir pan. Kol kas nėra sistemos, kad kiekvienas atliktas advokato darbas, jo suteiktos paslaugos būtų vertinamos.

Kokie keliai keisti situaciją, kad visiems būtų daugiau aiškumo?

Norėčiau pabrėžti, kad ne visada asmuo, kuriam teikiama pagalba, yra objektyvus, vertindamas advokato darbą. Turime suprasti, kad žmogus, kuris bylinėjasi teisme, yra nusiteikęs ten tik laimėti, todėl dažnai būna, kad advokatui išsakomi priekaištai nėra pagrįsti. Sunku dažnai ir nustatyti, kur yra advokato veiklos profesinis pažeidimas, o kur tiesiog asmens, gaunančio teisinę pagalbą, nepasitenkinimas teismo sprendimu, nesugebėjimas objektyviai vertinti situacijos. Labai dažnai yra pervertinamos advokato galios, neva jis viską gali. Dažnai susiduriame su socialiai pažeidžiamais žmonėmis, todėl bendravimas su jais išties nėra lengvas ir advokatams. Todėl ir mums, ir advokatams būtų žymiai paprasčiau, jeigu būtų sukurti instrumentai paslaugų kokybei pamatuoti. Kartu su Lietuvos advokatūra dalyvaujame Europos Komisijos finansuojamame projekte „Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendri standartai skirtingoms valstybėms“, Tikimės, kad mums pasiseks sukurti tuos darbo kokybę matuojančius instrumentus ir jais sėkmingai naudotis. Apibendrinamai galima būtų pasakyti, kad advokatų darbas vertinamas palankiai, nes iš tūkstančių bylų gauname ne tiek ir daug skundų. Tačiau čia statistika nelabai ką reiškia – žmogus susiduria su vienu advokatu ir būtent iš jo tikisi kokybiškų paslaugų, jam nelabai rūpi, kas vyksta kitose bylose ar visoje sistemoje. Todėl kiekviena advokato klaida ir jo aplaidumas labai skaudžiai atsiliepia visų advokatų darbui, smarkiai menkina teisinės pagalbos teikimo sistemą. Matyt, kada nors Lietuva sukurs ir advokatų darbo kokybės vertinimo instrumentus – štai vienose šalyse yra tam sukurtos specialios advokatų darbą vertinančios agentūros, kitose nuolat atliekamas advokatų darbo kokybės auditas, dar kitose dirba net specialūs davokatų darbo vertinimo inspektoriai ir pan. Pas mus viskas kol kas paliekama paties advokato profesionalumui, jo sąžiningumui ir nusiteikimui dirbti. Teisinei pagalbai teikti valstybė skiria nemažus pinigus, todėl natūralu, kad turėtų būti siekiama objektyviai žinoti ir įvertinti, kokios kokybės paslaugos už tuos pinigus yra nuperkamos.

Ar jums gera gyventi Šilutėje?

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt