Istorija

Klaipėdos krašto pasienio policija. M.Gustas - antras iš kairės.Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos kolektyvą lankantys poetės ir dailininkės, gyvenančios Vokietijoje, Berlyne, Aldonos Gustas laiškai kupini šilumos, nostalgijos gimtajam Pamario kraštui.

Karceviškių kaime gimusios ir iki 10 metų Lietuvoje augusios mažosios Aldonos Gustaitės (tikroji kraštietės pavardė) sąmonėje užfiksuotas lietuviškas peizažas, Nemuno krašto moterų balsingumas, muzikalumas lėmė poetės kūrybos pirmines lietuviškąsias versmes.


zydu kapai 2
Kapinės yra vienas ryškiausių ankstesnių miestelio gyventojų ženklas. Žinoma, jeigu jos išliko. Švėkšnos žydų kapinių išlikę tik fragmentai. Maža dalis apverta metaline surūdijusia nedažyta tvorele, nemažai paminklų likę už tvoros, kiti nugriuvę, apaugę žole. Didesnė dalis kapinių teritorijos tuščia, be kapų žymės ar paminklų.

Jas vertėtų aplankyti susipažįstant su šalia mūsų gyvenusios žydų tautos istorija, religija, laidojimo papročiais, kapinių tvarkymo tradicija, patyrinėti antkapius.

Šiemet vienas iš E.Pliaterytės draugijos vykdomų projektų buvo „Švėkšnos kultūros paminklai. Žydų kapinės“. Apie šių istorinių objektų tyrinėjimą ir sukauptą informaciją apie senuosius žydų laidojimo papročius pasakoja draugijos narė, kraštotyrininkė Ona NORKUTĖ.

GAIGALAS„Esu vienintelis taikomosios ichteologijos specialistas“, - taip save pristato gamtos mokslų daktaras rusniškis Kazys Gaigalas.

Prieš dvi savaites pasaulį išvydo antroji jo knyga - monografija „Lietuvos žuvininkystė Nemuno žemupio regione“. 84-uosius metus pasitikęs Rusnės mokslininkas sako, kad jaučia pareigą 50 metų mokslinio tiriamojo darbo rezultatus pateikti knygose ir taip jaunajai kartai perduoti sukauptas žinias.

© silutesnaujienos.ltŠilutės muziejus kasmet organizuoja renginį Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienai paminėti.

Iki 1944 m. Mažojoje Lietuvoje gyveno apie 2,6 mln. žmonių. Per paskutinįjį II pasaulinio karo pusmetį (1944 m. rudenį - 1945 m. pavasarį) dėl sovietų armijos vykdyto genocido gyventojų sumažėjo daugiau nei 4 kartus.

1944 m. spalį į jį įžengė sovietinė armija. Armijos tankai važiavo per visa, kas pasitaikydavo kelyje - per vežimus, arklius, griovė bėgančius žmones. Dauguma krašto vyrų tuo metu buvo patekę į nelaisvę arba žuvę, tad visa sovietinės armijos neapykanta ir kerštas teko Klaipėdos krašto moterims, vaikams ir seneliams.

kapinaites senosios dalyviaiVisą vasarą ir rudenį rajono gyventojai tai vienur, tai kitur mato senosiose krašto kapinaitėse dirbančius žmones.

Vieni jiems padeda, kiti į juos nekreipia jokio dėmesio, treti palaiko „juodaisiais archeologais“, o ketvirti net ir patekti į tas kapinaites per savo privačią žemę nenoriai leidžia.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt