Gamta

 © silutesnaujienos.lt„Šilutės rajono ženklas turėtų būti ne žuvis, o paukščiai, kurių Nemuno deltoje turime išties nemažai. Esame garsūs tuo, kad galime pasigirti čia perinčiomis retų paukščių rūšimis“, - įsitikinęs asociacijos „Pamario delta“ pirmininkas Saulius Stankevičius.

Gamtai ir paukščiams neabejingus krašto žmones vienijanti organizacija siekia prisidėti prie retų paukščių išsaugojimo, todėl dalyvauja įgyvendinant įvairius gamtotyrinius - gamtosauginius projektus. Norėdama išsaugoti retas paukščių rūšis, praėjusį savaitgalį „Pamario delta“ Šilutėje surengė konferenciją, skirtą būtent skatinti bendradarbiavimą ir partnerystę.

 

© silutesnaujienos.ltPirmąjį spalio savaitgalį per visą Lietuvą praūžusi akcija „Gelbėkim kaštonus“ abejingų nepaliko ir Šilutėje. Vieni aktyviausių kaštonų sergėtojų pasirodė esantys lopšelio - darželio „Pušelė“ darželinukai. Jiems Šilutės urėdija prieš keletą metų padovanojo 15 kaštonų, kuriuos mažieji, padedami miškininkų, pasišovė apsaugoti nuo kenkėjų.

Šilutės miškų urėdija prisijungti prie akcijos buvo planavusi didesniu mastu, tačiau gražias idėjas sužlugdė paprasta priežastis - rajone iki šiol nėra įrengtos biodegraduojamųjų atliekų aikštelės, į kurią būtų galima atvežti kenkėjų pažeistus kaštonų lapus.

Kitąmet bus paprasčiau

Akcijos sumanytojai - susivienijimo Žali.lt, VšĮ „Mes Darom“ ir Žaliųjų sąjūdžio - nariai jungtis prie akcijos kvietė visų profesijų ir amžiaus žmones, gyvenančius tiek mieste, tiek kaimuose.

Akcijos rengėjus įkvėpė miškininkų pastebėjimai, kad jau kuris laikas kaštonų lapams kenkia parazituojantys ir žiemojantys mikrodrugiai. Juos sunaikinti galima labai paprastai:nuo medžių nukritusius lapus tereikia kompostuoti.

Šilutės miškų urėdijos miško želdinimo inžinierė Audronė Balčiūnienė pasakojo, kad šilutiškiai būtų aktyviau prisijungę prie kaštonų gelbėjimo akcijos, deja - mūsų rajone nėra kur dėti sugrėbtų lapų.

Savivaldybės vyr. specialistas - gamtosaugininkas Remigijus Rimkus paaiškino, kad kitąmet problemos turėtų nelikti. Pagal planus, Šilutėje turi atsirasti arba biodegraduojamųjų atliekų aikštelė, arba dumblo perdirbimo gamykla. Ten bus galima utilizuoti apkrėstus lapus.© silutesnaujienos.lt

Kaštonus gelbėjo darželinukai

Nepaisant to, kad dideli užmojai ne itin pavyko, padėti kaštonams neatsisakė Šilutės „Pušelės“ auklėtiniai. Tam, kad mažieji turėtų kur dėti nukritusius lapus, miškininkai padovanojo polietileninių maišų, o vėliau išsivežė ir surinktus lapus.

Savo ruožtu vaikai pasižadėjo, kad nukritusius lapus rinks tol, kol jų bus. Taip, pasak A.Balčiūnienės, turėtų elgtis ir visi sąmoningi, gamta besirūpinantys gyventojai - akcija neturi būti vienadienė.

Sugrėbtus lapus žmonės gali kompostuoti patys. Ant kaštonų lapų užkrovus kitas kompostui tinkamas atliekas, apatiniame sluoksnyje susidaro aukšta temperatūra ir vyksta puvimas.

Kaštonai šiemet atrodo geriau nei pernai, nes nemažai keršakandžių išnyko dėl drėgnų orų, o tai sustabdė kenkėjų generaciją. Vis dėlto pagalba kaštonams vis dar reikalinga.

ziedavimas52Šiemet paukščių žiedavimo sezonas - prasčiausias per 30 metų - tvirtina Ventės rago vyriausiasis ornitologas Vytautas Jusys. Paukščių pagauta ir sužieduota penkis kartus mažiau nei įprastai. Vieno atsakymo, kokia šių paukščių "atostogų" priežastis, nėra.

Laimei, nuo rugsėjo pabaigos juntama, kad paukščiai pamažu atkunta, ir ornitologai jau turi ką veikti.

 A.Aleksėjūnaitės nuotr.Per patį paukščių migracijos įkarštį virš Ventės rago privačiu sraigtasparniu dangų raižę du milijonieriai Tautvydas Barštys ir Viktoras Uspaskichas įsiutino ne tik gamtosaugininkus.

Taip po ketvirtadienio liūties atrodė Šilutės dailininkų kalvės klasė pusrūsyje. / Audriaus Sirtauto nuotr.

Iki pirmadienio ryto gamta jau trečdaliu viršijo įprastą rugsėjo mėnesio kritulių normą Pamaryje, o ketvirtadienį per parą iškrito toks kritulių kiekis, koks įprastai iškrenta tik daugiau nei per pusę rugsėjo.

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt