Istorija


zydu kapai 2
Kapinės yra vienas ryškiausių ankstesnių miestelio gyventojų ženklas. Žinoma, jeigu jos išliko. Švėkšnos žydų kapinių išlikę tik fragmentai. Maža dalis apverta metaline surūdijusia nedažyta tvorele, nemažai paminklų likę už tvoros, kiti nugriuvę, apaugę žole. Didesnė dalis kapinių teritorijos tuščia, be kapų žymės ar paminklų.

Jas vertėtų aplankyti susipažįstant su šalia mūsų gyvenusios žydų tautos istorija, religija, laidojimo papročiais, kapinių tvarkymo tradicija, patyrinėti antkapius.

Šiemet vienas iš E.Pliaterytės draugijos vykdomų projektų buvo „Švėkšnos kultūros paminklai. Žydų kapinės“. Apie šių istorinių objektų tyrinėjimą ir sukauptą informaciją apie senuosius žydų laidojimo papročius pasakoja draugijos narė, kraštotyrininkė Ona NORKUTĖ.

GAIGALAS„Esu vienintelis taikomosios ichteologijos specialistas“, - taip save pristato gamtos mokslų daktaras rusniškis Kazys Gaigalas.

Prieš dvi savaites pasaulį išvydo antroji jo knyga - monografija „Lietuvos žuvininkystė Nemuno žemupio regione“. 84-uosius metus pasitikęs Rusnės mokslininkas sako, kad jaučia pareigą 50 metų mokslinio tiriamojo darbo rezultatus pateikti knygose ir taip jaunajai kartai perduoti sukauptas žinias.

© silutesnaujienos.ltŠilutės muziejus kasmet organizuoja renginį Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienai paminėti.

Iki 1944 m. Mažojoje Lietuvoje gyveno apie 2,6 mln. žmonių. Per paskutinįjį II pasaulinio karo pusmetį (1944 m. rudenį - 1945 m. pavasarį) dėl sovietų armijos vykdyto genocido gyventojų sumažėjo daugiau nei 4 kartus.

1944 m. spalį į jį įžengė sovietinė armija. Armijos tankai važiavo per visa, kas pasitaikydavo kelyje - per vežimus, arklius, griovė bėgančius žmones. Dauguma krašto vyrų tuo metu buvo patekę į nelaisvę arba žuvę, tad visa sovietinės armijos neapykanta ir kerštas teko Klaipėdos krašto moterims, vaikams ir seneliams.

kapinaites senosios dalyviaiVisą vasarą ir rudenį rajono gyventojai tai vienur, tai kitur mato senosiose krašto kapinaitėse dirbančius žmones.

Vieni jiems padeda, kiti į juos nekreipia jokio dėmesio, treti palaiko „juodaisiais archeologais“, o ketvirti net ir patekti į tas kapinaites per savo privačią žemę nenoriai leidžia.

Žemaičių NaumiestisNuo 1994 m. "Versmės" leidykla vykdo projektą "Lietuvos valsčiai". Rengiami ir leidžiami vienodos struktūros Lietuvos istorijos leidiniai apie miestus, miestelius, vienkiemius, apie jų istoriją nuo seniausių priešistorinių laikų iki mūsų dienų. Aprašomos kovos dėl Nepriklausomybės, tradicinė kultūra, verslai, papročiai, liaudies išmintis, bažnyčios, įžymūs žmonės, tarmių ir vietos šnektų ypatumai, tautosaka, tautinės mažumos ir kt.

Dabar šiai unikaliai, net kelis šimtus tomų galinčiai pasiekti serijai jau priklauso 20 monografijų (25 tomai).

2000-ųjų rudenį užsimezgė planai pradėti ir Žemaičių Naumiesčio valsčiaus monografiją - "Versmės" leidykla pasiūlė Žemaičių Naumiesčio kraštiečių draugijai imtis leidybinio bendradarbiavimo.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt