Ar iš tiesų savaitgalį sulaukėme šitokios gausybės sparnuočių? Ventės rago ornitologijos stoties direktorius Vytautas Jusys sako, kad paukščių sulaukėme maždaug dvigubai mažiau – sutrukdė kovo pradžioje įsisiautėję šalčiai.
Vandens paukščiams lengviau
Pasak ornitologo, kol kas yra sugrįžusios tik dvidešimt kelios paukščių rūšys – kovai, dirviniai vieversiai, pempės, pilkosios žąsys, želmeninės žąsys, baltakaktės žąsys, didieji kormoranai, pilkieji garniai, rudgalviai kirai.
„Kai kurios rūšys Lietuvoje buvo ir žiemą, bet matosi, kad atsirado ir naujų“, – sako V. Jusys. Tačiau šalčiai kaip reikiant lėtina paukščių sugrįžimo procesą.
Pasak pašnekovo, vandens paukščiams bepigu – nors vanduo daug kur užšalęs, jiems pavyksta rasti ledo nesukaustytų vietų, mariose yra properšų.
O štai pempėms nekas. „Joms reikia dumblėtų vietų, o dabar viskas užšalę. Pempės turės trauktis piečiau“, – sako ornitologas. Atgal pasitraukę paukščiai, labiau atšilus, vėl sugrįš, o kai kurie migruos dar toliau – pavyzdžiui, žąsys trauks kelis tūkstančius kilometrų į tundrą, prie Arkties.
Vis daugiau paukščių lieka žiemoti
Dalis į šaltį sugrįžusių ir maisto neradusių paukščių neišvengiamai žūsta. Tačiau ornitologams nerimo tai nekelia – šis pavasaris nėra ypatingai šaltesnis už daugelį kitų. Per vasarą populiacija paprastai atsistato.
„Yra buvę ir šaltesnių pavasarių, – sako V. Jusys. – Yra buvę, kad vieversiai grįžo tik pačioje kovo pabaigoje. Šis pavasaris vidutinis.“
Anksčiau, pasak V. Jusio, tiek daug paukščių Lietuvoje nežiemodavo – todėl senovės lietuviai ir sugebėdavo kovo 10-ąją suskaičiuoti 40 parskridusių rūšių.
„O šiais metais varnėnai buvo stebimi visoje Lietuvoje. Ypač Vakarų Lietuvoje, Klaipėdoje. Būreliais, po keliolika, o gruodžio mėnesį Nemuno deltoje esu matęs ir apie penkis šimtus varnėnų“, – pasakoja ornitologas.
Tą lemia paskutinį dešimtmetį sušvelnėjusios žiemos. „Jie prisitaiko, – sako V. Jusys. – Iš tikrųjų paukščiai nelabai nori išskristi. Juos ne šaltis gena, o maisto trūkumas.“
Mažiausias Europos paukštis – nykštukas. Dalis jų iš Lietuvos išskrenda žiemoti į Prancūziją, Italiją, Didžiąją Britaniją, bet nemažai šių mažylių galima žiemą pamatyti ir Lietuvos miškuose.
„Būna ir 30 laipsnių šalčio, ir daugiau, bet jie atlaiko. Pasirodo, nykštukų labai gera izoliacija“, – aiškina V. Jusys.
Prarastas rūšis pakeičia kitos
Nors nuolat girdime apie nykstančias rūšis, senovės lietuvių suskaičiuotas kovo pradžioje grįžtančių paukščių rūšių kiekis – 40 paukščių – išlieka daugiau ar mažiau teisingas.
„Paukščių mažėja – veikia žmogaus įtaka ir klimato kaita. Bet pas mus atskrenda ir pradeda plisti kai kurios pietinės rūšys. Viena kita pora pradeda ir perėti Lietuvoje“, – pasakoja ornitologas.
Pernai Lietuvoje buvo rastos dvi naujos Lietuvoje perinčios paukščių rūšys.
Tai kojūkas – tilvikas labai ilgomis kojomis, beveik du kartus ilgesnėmis už kūną, ir europinė juodgalvė kiauliukė.
„Kojūkas Lietuvoje išvis tik tris kartus buvo stebėtas per visą stebėjimų istoriją. O juodgalvė kiauliukė – tik keliolika kartų. Kiauliukė rasta perinti prie Vilniaus, o kojūkas – prie Klaipėdos“, – aiškina V. Jusys.
Didžiausio paukščių sučiauškėjimo Ventės rago ornitologai laukia kovo pabaigoje – kai tik atšils.
Rašyti atsakymą