Įvairiausių nuoskaudų dėl dulkėtų, išklampotų ir neapšviestų kaimo 
Bemaž kiekvieno susitikimo metu ūkininkai prašo tramdyti ar kaip nors apginti juos nuo parlamentarės Aušros Maldeikienės viešo šmeižto. O Žemaičių Naumiestyje vienas buvęs melioratorius neslėpė pavydo rusniškiams dėl to, kad jiems pagaliau bus pradėta statyti estakada. Jo nuomone, valstybė be reikalo švaisto pinigus – geriau visus rusniškius iškeldinti iš salos, o salą atiduoti gamtai…
Seimo narys A.S.Nausėda visuose susitikimuose seniūnams padovanoja po Lietuvos valstybinę vėliavą. Jis sako, jog mes visi turime būti dėkingi tiems žmonėms, kurie prieš 100 metų pasirašė Valstybės atkūrimo deklaraciją ir žmonėms, kurie tuo metu daug sunkesniais laikais sugebėjo atlikti tiek daug darbų, kad įtvirtintų Lietuvą pasaulyje.
Gatvei asfaltuoti – vėjo jėgainių parama?
Bene mažiausiai A.S.Nausėdai aiškintis dėl naujojo Seimo ir Vyriausybės veiklos teko Saugų seniūnijoje. Čia gyventojų ir ūkininkų nuoskaudų strėlės krypo daugiau į savivaldos lygmens daržą. Gerai, kad susitikime Saugose kartu su Seimo nariu dalyvavo ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis. Jis patarė kaip spręsti kai kurias problemas ir pažadėjo paramą kai prireiks savivaldybės administracijos patarimų.
Seniūnė Dalia Rudienė perskaitė Vilkyčių gyvenvietės vienos gatvelės gyventojų nuoskaudą dėl neasfaltuotos gatvės. Vasaros metu dulkes kvėpuojantys, o drėgnuoju laikotarpiu klampynėse besimurkdantys žmonės skundžiasi, kad daug metų kenčia ir nesulaukia pagalbos.
Seniūnė aiškinosi, kad jai skiriamų Kelių fondo lėšų vos pakanka šiaip taip prižiūrėti visus seniūnijos kelius. Jeigu bendruomenės taryba nuspręstų Kelių fondo lėšas skirti vilkytiškių gatvei su šaligatviu ir apšvietimu asfaltuoti, tai visi kiti seniūnijos keliai bei gatvės liktų be priežiūros. Seniūnė klausė, ar Seimas neketina skirti didesnio finansavimo Kelių fondui.
A.S.Nausėda teigė, kad Kelių fondas pildomas iš akcizo mokesčio nuo transportui perkamų degalų. Jo nuomone, didinti akcizo mokestį nėra prasmės, nes tai neigiamai atsilieptų visai Lietuvos ekonomikai. Be to, jeigu už akcizais apmokestintą kurą surenkami mokesčiai būtų naudojami tik keliams tvarkyti, seniai visos gyvenvietės tviskėtų kietomis dangomis ir šaligatviais, o žvyrkelių asfaltavimo programa būtų jau seniai užbaigta. Tačiau metai iš metų LR Seimas ir Vyriausybė priversti gesinti vis naujus iššūkius: dėl grėsmingojo kaimyno papildyti ginkluotę tankais ir patrankomis, Nato sajungininkų reikalavimu skirti 2, o galimai artimiausiu metu – ir 2,5 proc. nacionalinio biudžeto lėšų kariuomenės išlaikymui, prireikė didesnių lėšų streikuojantiems pedagogams, medikams ir t.t. Taigi, kaip jau yra žinoma, lengviausiai lėšas valstybė atranda nurėždama Kelių fondui surinktų pinigų dalį.
Todėl, pasak A.S.Nausėdos, nereikėtų puoselėti didelių vilčių, kad artimiausiu metu Kelių fondo programos lėšos padidės žymia dalimi.
Savivaldybės admnistracijos direktoriaus pavaduotojas V.Pozingis patarė seniūnijos bendruomenėms iš naujo svarstyti savo investicijų prioritetus. V.Pozingio žiniomis, dabar bendruomenė visas iš Vėjo jėgainių bendrovės gaunamas paramos lėšas (apie 80 tūkst. Eur) skiria gyvenvietę apstatyti suoliukais, bei sukurti šalia gyvenvietės esančio parkelio, skirto šventėms ir poilsiui, infrastruktūrą. Gal parko tvarkymo darbai galėtų būti šiek tiek atidėti ir išspręsta gatvės asfaltavimo problema? Šis pasiūlymas Saugų seniūnijoje kol kas liko be entuziastingo pritarimo.
Kanalai dirvoms sausinti ar žuvims auginti?
Seniūnijos darbuotojas, ūkininkas Kęstutis Sadauskas domėjosi polderių kanalų, siurblinių eksploatacijos ir priežiūros, žemių melioracijos reikalais. Jo nuomone, ūkininkų žemės permirkusios ne vien tik dėl šių metų drėgmės pertekliaus. Jis pateikė visą eilę polderių kanalų ir pralaidų, kurie užversti bebrų užtvankomis, pavyzdžių. Be to, K.Sadauskas paminėjo ir kelis polderių tvenkinius ir kanalus, kuriuose aukštas vandens lygis yra palaikomas specialiai tam, kad išsaugoti žuvis žvejybai polderiuose.
Jo nuomone, žuvų veisimu ir auginimu polderiuose rūpinasi net aplinkosaugininkai, prieš kuriuos ūkininkai neturi jokių galių.
LR Seimo narys A.S.Nausėda pasakojo, kad jam pavyko kolegas Kaimo reikalų komitete bei Vyriausybės ministrus įtikinti, kad Šilutės krašto polderiams būtų skirta lėšų ne tik jų eksploatacijai, bet ir rekonstrukcijai. Todėl netrukus bus sušauktas savivaldybės Kaimo reikalų skyriuje pasitarimas, kurio metus bus sudarytas planas kuriuos polderius rekonstruoti pirmiausia.
V.Pozingis K.Sadauskui pasiūlė pasinaudoti ūkininkų jau naudojama praktika žemių melioracijos ir polderių sistemoms rekonstruoti. Jis patarė burtis į asociacijas, kurioms yra daug lengviau gauti ES paramą.
A.S.Nausėda padrąsino ūkininkus steigti asociacijas ir drąsiai apsilankyti pas Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėją Povilą Budvytį, kuris padės parengti visus reikiamus dokumentus finansavimui gauti.
Polderių sistemos yra sukurtos tik tam, kad laukuose palaikyti žemdirbystei būtiną drėgmės lygį. Todėl bet koks polderių sistemų perteklinio vandens sulaikymas dėl žuvų gerovės yra neteisėtas. V.Pozingis tikino esąs pasirengęs asmeniškai padėti ūkininkams kovoje su neteisingai polderių sistemos vandenis reguliuojančiais siurblinių eksploatuotojais.
Ūkininkai piktinasi kaimo žmonių šmeižimu
A.S.Nausėdai teko rausti ne dėl savo veiklos, bet dėl parlamentarės A.Maldeikienės šmeižikiškų viešų pareiškimų apie kaime dirbančius ūkininkus. Ūkininkai prašė Seimo narį sutramdyti ar kaip kitaip užčiaupti minėtos parlamentarės nuolatinį šmeižtą. Jos teiginiai, kad ūkininkai gyvena visų kitų Lietuvos žmonių sąskaita, nemoka jokių mokesčių ir važinėja prabangiomis mašinomis („lexsusais“) pirktomis už ES paramos lėšas, piktina daugumą žemdirbių.
Pasak A.S.Nausėdos, nei Seimo nariai, nei vadovybė negali užčiaupti minėtos parlamentarės. Lieka tik galimybė atsirinkti televizijos laidas, kuriose jai suteikiama tiek daug eterio kaimo žmonių juodinimui ir paprasčiausiai persijungti kitą TV kanalą.
Yra ir dar viena galimybė parodyti parlamentarei tikrą kaimo žmonių gyvenimą – A.Maldeikienę pakviesti bent savaitę pasidarbuoti ūkyje. A.S.Nausėda mano, kad jeigu Seimo pirmininkui būtų išsiųstas prašymas išleisti neapmokamų atostogų A.Maldeikienę, o ją pačią pakviesti bent savaitei padirbėti ūkyje, būtų galima įsitikinti, kaip nuoširdžiai ji nori sužinoti tiesą apie ūkininkų „prabangų“ gyvenimą.
Pasak A.S.Nausėdos, tik neišmanėliai ar piktavaliai nesupranta, kokią įtaką Lietuvos ekonomikai ir netgi valstybingumui visais laikais turėjo kaime gyvenantys ir ūkininkaujantys žmonės. Juk visiems yra žinoma, kad žemės ūkio produkcijos gamintojas duoda dar keturias ar daugiau darbo vietų miestui. Darbo turi produkcijos perdirbėjai, technikos, detalių, energetikos prekybininkai, veterinarijos gydytojai ir t.t.
Nerimą kelia įstatymų pataisos
Ūkininkai sunerimę dėl nuo šių metų pradžios pasikeitusių samdomų darbuotojų mokesčių. Žemės ūkyje yra darbų, kuriems žmonės samdomi nepilnai darbo dienai – mokesčiai už tokius darbuotojus turės būti mokami taip, kaip ir dirbantiems visu etatu.
Pasak A.S.Nausėdos, atsakyti į šį klausimą nėra taip paprasta. Apie tai informuoti turėtų Mokesčių inspekcijos vadovas, Socialinės apsaugos ir darbo ministras. Jie turi tikrus skaičius ir argumentus, kodėl įvykdyti tokie įstatymo pakeitimai. Žinoma, kad įstatymas turi tikslą mažinti šešėlinę ekonomiką, atlyginimus vokeliuose ir t.t.
Tačiau, pasak Seimo nario, ūkininkai turi pasinaudoti teise ir raštu išdėstyti savo argumentus, kaip ir kodėl nauji įstatymo pakeitimai jiems yra nepriimtini. Jis patarė raštus įteikti jo padėjėjui V.Dylertui. Be to gera proga ginti savo tiesą ir visuotiniame žemdirbių suvažiavime, kuris įvyks vasario 9 dieną Jonavoje. Tikimasi, kad jame dalyvaus ne tik LR Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai, bet ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Ūkininkai domėjosi, kaip galėtų būti pažaboti pieno perdirbėjai, kurie kiekviena jiems patogia proga nuolat mažina pieno supirkimo kainą. Seimo narys patarė pasinaudoti ir savo teise: atsisakyti pieną parduoti kainą mažinančiam supirkėjui ir pereiti į kitą įmonę.
Specialus pasiūlymas rusniškiams
LR Seimo narys susitikimus dar rengs sausio 26 d. 11 val. Rusnės ir 14 val. Katyčių seniūnijos patalpose, bei vasario 1 dieną 17 val. Šilutės seniūnijos salėje.
Seimo nario nekantriai laukia ir rusniškiai. Jiems parlamentaras galės papasakoti ir apie Žemaičių Naumiestyje išgirstas „unikalias“ idėjas apie estakados poreikį. Hidrotechniku prisistatantis mūsų kraštietis A.R.Neniškis siūlo nestatyti jokios estakados,o tik išgriauti visus pylimus. Tada, pasak jo, vanduo tiesiog nebekils.
Dar unikalesnį pasiūlymą pateikė Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje gyvenantis, kadaise melioratoriumi dirbęs G.Kišonas. Jis pasiūlė nestatyti estakados, o… iškeldinti visus rusniškius kitur, ir palikti salą gamtai. A.S.Nausėda šių pasiūlymų nekomentavo, tik pakvietė idėjų autorius savo mintis papasakoti sausio 26 dieną Rusnėje vyksiančiame susitikime.