Einant prie šio ištaigingo dvaro, pasitinka užžėlę krūmai, besikėsinantys užgožti prieš penkerius metus atnaujintas baltas, bet jau kai kur papilkėjusias sienas. 13 ha parko plote auga apie 70 rūšių medžių ir krūmų, čia galima rasti ir retų medžių. Tik rūpintis ir prižiūrėti juos – nėra kam.
2007 metais restauruota dvaro išorė, tačiau tuo dvaro prikėlimo darbai ir baigėsi. Matosi, kad dvarą ne kartą aplankė vandalai ar grobstytojai, nes daug langų išdaužyta. Kai kuriuos savininkai užkalė lentomis, bet nemažai jų žiojėja kiauri ir netrukdo įsibrauti neprašytiems svečiams ar patalpas ardyti lietui bei šalčiui.
Istorija
* Vilkėnai iki 1820 m. priklausė Švėkšnos dvarui. Po Jurgio Pliaterio mirties Vilkėnai atiteko vienam iš jo keturių sūnų – Pranciškui, dvare gyvenusiame nuolat. Po šio mirties dvaras atiteko sūnui Aleksandrui, kuris 1880 m. pradėjo kurti dvaro parką ir 1880–1887 m. pastatė dviejų aukštų neorenesansinio stiliaus rūmus su bokštu.
* 1912 m. Švėkšnos grafui Jurgiui Pliateriui vedus Vilkėnų dvaro grafaitę pusseserę Janiną, Švėkšnos ir Vilkėnų dvarai vėl buvo sujungti. Pirmojo Pasaulinio karo metais, grafams pasitraukus į Rusiją, abiejuose dvaruose šeimininkavo vokiečių baronas Vitenhorstas.
* 1940 m. Vilkėnų dvaras buvo nacionalizuotas, jame apsigyveno Rusijos kariuomenės daliniai. Grafienė Janina iki mirties gyveno malūne, o grafas mirė tremtyje. Vokiečių okupacijos metais grafų sūnus Aleksandras sugrįžo, bet gyveno Švėkšnos dvare, o Vilkėnų dvaras buvo paliktas ūkvedžių žiniai.
* 1944 m. artėjant frontui, grafas Aleksandras pasitraukė į Vakarus, o po kelerių metų dvare buvo įkurti vaikų namai. Dar vėliau pastatas atiteko Šilutės hidraulinių pavarų gamyklai, ketinusiai jame įrengti poilsiavietę, tačiau įmonė taip ir nepradėjo dvaro rekonstrukcijos darbų.
* Galiausiai Vilkėnų dvaras atiteko teisėtai šeimininkei – grafienei Felicijai Laimai Pliaterienei.
* 2007 m. restauruota Vilkėno dvaro rūmų išorė.
Restauravimo ypatumai
Didžiausia žala pastatui buvo padaryta po 1980 metų, kai jis atiteko Šilutės hidraulinių pavarų gamyklai. Dvaro nerekonstruojant, jis dvidešimčiai metų liko be stogo, o sugadintus rūsius užliejo vanduo.
2003-aisiais įrengtas rūsių drenažas, vėliau pradėtas tinkuoti fasadas, o 2007-aisiais atkūrtas autentiškas rūmų išorės dekoras.
Tuomet, restauruodami rūmus, bendrovės „Pamario restauratorius” vadovas Aldas Kliukas „Vakarų ekspresui” šnekėjo, kad su tokia patirtimi iki šiol jis nebuvo susidūręs. „Reikėjo atkurti tris grafų Pliaterių herbus, „išsprogdintus” tiesiog ant jų augančios žolės ir berželių. Nebuvome matę tokio originalaus išbadyto tinko. Ilgai sukome galvas, kaip tai buvo padarę senieji meistrai.
Žinojome, kad anuomet, kai išaugo dvaras, cemento Švėkšnoje nebuvo, o mūro ir tinko rišamoji medžiaga buvo kalkės. Tad nustebome atradę statinyje surenkamų elementų. Išsiaiškinome, kad anuomet, buvus didžiuliam dvarų statymo pakilimui Rusijos gubernijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje, grafai Tiškevičiai, Zubovai, Pliateriai savo rūmams parsigabeno kažkur Lenkijos fabrikuose pagamintų tipinių kolonų, kapitelių, karnizų bei belvederio bumbulų”, – renovacijos ypatumus pasakojo A.Kliukas.
Dingo 300 kg sveriantis akmuo
Vilkėnų dvarui priklausė ir istoriniai paveikslai, skulptūros. Kai kurias nuniokojo gamta, kai ką išnešė vagys.
2002 m. parke per audrą išversta parko puošmena – kanadinė cūga, o 2003 m. iš parko dingo apie 300 kg sveriantis akmuo su iškaltais grafo Aleksandro Platerio inicialais ir parko įkūrimo metais.
Vilkėnų dvarui priklausęs garsusis Jono Rustemo paveikslas „Lietuvaitė” šiuo metu yra kitur, o marmurinė dvaro ansambliui prancūzų skulptoriaus Huberto Luis Noelio sukurta skulptūra „Rebeka, Vandens nešėja”, kurią Felicijos Pliaterienės vyro seneliui auksinių vestuvių proga dovanojo dukterys, atsidūrė Palangos rūmų kieme. Skulptūrą pakeitė nušiurusi betoninė „Rebekos” antrininkė.
Paklausta, kokie jausmai, prisiminimai prakilniąją grafienę sieja su Vilkėnų rūmais, kad jai taip svarbu buvo juos 2007 m. atstatyti, tuomet ji atsakė, jog tai jos garbės ir pareigos reikalas.
Mat jai vos ištekėjus už grafo Aleksandro, dvarą atėmė vokiečiai. Tad ji tik aplankydavusi šią Švėkšnos apylinkių puošmeną.
Moteris sakė, kad jei kada visam sugrįžtų gyventi į gimtinę, tai įsikurtų Švėkšnos dvare. Vilkėnų dvaras jai brangus kaip garsios, daug krašto kultūrai nusipelniusios vyro giminės palikimas.
Tačiau nuo 2007-ųjų niekas nepasikeitė. Pastatas stovi apleistas ir užmirštas, lankytojus pasitinkantis krūmais ir kiaurais langais…
Daugiau nuotraukų galerijoje:
