Be kelių „Šilutės būsto“ ir Savivaldybės specialistų, į seminarą atėjo vos keli gyventojai ir bendrijų pirmininkai.
Atėjusieji gavo atsakymus į būstą renovuoti sumaniusiems gyventojams dažniausiai kylančius klausimus: apie valstybės paramą, bankų teikiamų paskolų sąlygas, apie atskiriems šeimos nariams tenkančią atsakomynę, apie tai, kas naudingiau – mokėti už renovaciją iš jau turimų savo santaupų ar vis dėlto skolintis iš banko.
Apie šios srities naujoves informavo Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Viešųjų ryšių ir informavimo bei Konsultacijų ir informavimo skyrių specialistai, bankų, šilumos gamintojų atstovai.
Tvarkyti būstus pats laikas
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos prognozės, kad ir ateinantį šildymo sezoną šilumos kaina augs, varo į neviltį daugelį daugiabučių gyventojų. Bet norinčiųjų pasinaudoti galimybe gyventi šilčiau ir patogiau, bet pigiau, daugėja lėtai, nors sulėtėjus ekonomikai pastaraisiais metais statybos kainos nukrito maždaug 20 procentų ir net daugiau. Tad dabar, anot seminaro organizatorių, pats laikas sutvarkyti šilumą švaistančius būstus.
Kas labiausiai stabdo daugiabučių gyventojus? Seminaro svečiai pateikė daug pavyzdžių.
Vieni gyventojai mano, kad susidėvėjusio fasado apšiltinimas – tai tik pinigų išmetimas į balą, kitiems baugu, kad jie neturi darbo ir didelių pajamų, tad mano, jog ir jų šansai dalyvauti renovacijoje lygūs nuliui.
Anot seminaro vedėjų, į valstybės paramą renovacijai šiandien gali pretenduoti tie daugiabučiai, kuriems statybos leidimai buvo išduoti iki 1993 metų, nesvarbu, kada namai buvo pastatyti.
Mūsų šalyje tokių tipinių namų yra net 96 procentai. Todėl rengiami tokių namų atnaujinimo tipiniai techniniai darbo projektai, juose įvertinamas namo nusidėvėjimas ir numatomi atnaujinimo pasiūlymai.
Stogo renovacija būtina
Seminaro vedėjai vaizdingai aiškino, kad kaip nėra vienodų švarkų, taip nėra ir vienodų renovacijos projektų. Sprendimą dėl namo modernizavimo ir energiją taupančių priemonių įgyvendinimo turi priimti patys namo gyventojai susirinkimo metu, o atvykę specialistai tik pasiūlys planus, ką reikėtų pakeisti.
Dažniausiai žmonės pageidauja apšiltinti sienas, pakeisti langus, įstiklinti balkonus bei atnaujinti stogus. Kartais pageidaujama ir įrengti alternatyvios energijos šaltinius (saulės, vėjo ir pan.).
Beje, stogo renovacija, kaip kompleksinė renovacijos priemonių dalis, yra būtina, nes per neapšiltintą stogą išleidžiama gana daug šilumos.
Specialistų patarimas – daryti kuo maksimalesnę modernizaciją.
Galima gauti kreditą
Gerai tai, kad daugiabučių namų atnaujinimo programoje dalyvaujantys asmenys iš bankų gali skolintis su ne didesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis visam kreditavimo laikotarpiui – iki 20-ties metų.
Būsto modernizavimo kainų gali nesibaiminti socialiai remtini asmenys, mat jiems renovacijos kaštai kompensuojami 100 proc. Tereikia pateikti pažymą, kad žmogui priklauso socialinės kompensacijos.
Šios gyventojų grupės kaimynai irgi gali būti ramūs: jiems neteks padengti nei kredito dalies, nei palūkanų už socialiai remtinus gyventojus.
Jei namo savininkai turi pakankamai savo lėšų, jie neprivalo imti paskolos iš banko. Už renovaciją galima mokėti ir savomis lėšomis ir 15 proc. valstybės parama bus suteikiama.
Pagal „Jessica“ finansavimo modelį valstybė renovacijas rems iki 2013 m. gruodžio 31 dienos. Vėliau parama gali mažėti.
Po renovacijos pakyla butų vertė
Pasak seminaro organizatorių, būsto renovacija juda ne tik didžiuosiuose šalies miestuose. Štai pradžioje labai aktyviai namus modernizavo panevėžiečiai, nuo jų beveik neatsiliko tauragiškiai.
Atliktos apklausos parodė, kad tie, kas pasiryžo modernizavimui, tik laimėjo, mat po namo renovacijos butų kainos išaugo.
Anot Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros atstovų, sprendimą dėl renovacijos turi priimti ne mažiau kaip 50 proc. plius 1 butų savininkai. Tie, kurie nesutinka su sprendimu atnaujinti namą, privalo, proporcingai savo daliai, apmokėti išlaidas, dėl kurių yra priimtas savininkų sprendimas.
Tačiau paskolą suteikiantys bankai prašys 60 proc. gyventojų parašų.
„Dvynukai“ moka skirtingai
Seminaro organizatoriai sakė stebintys, ar skiriasi „namų – dvynukų“ – renovuotų ir nerenovuotų – gyventojų sąskaitos už šildymą. Šilutiškiams irgi buvo pateikti keli pavyzdžiai, kaip tos sąskaitos skiriasi.
Tokie „dvynukai“ yra, pavyzdžiui, Klaipėdos I.Simonaitytės g. 3 ir 30 namai. Neatnaujinto 30-ojo namo 60 kavdratinių metrų buto gyventojai praėjusį šildymo sezoną šildymui išleido 1594 litus. Tuo tarpu tokiame pat atnaujinto 3 numeriu pažymėto namo bute gyvenantys žmonės sumokėjo tik 500 litų. Tiesa, jie dar turėjo 888 litus išlaidų bankui, bet vis tiek bendros jų išlaidos siekė tik 1388 litus. Taigi jie per sezoną sutaupė apie porą šimtų litų.
Tokių pat butų savininkų, gyvenančių Šiauliuose, Klevų gatvėje, sąskaitos skyrėsi dar labiau: neatnaujinto daugiabučio gyventojai per metus šildymui išleido 2424 litus, o atnaujinto – 1698 (kartu su išlaidomis bankui).
O Panevėžyje, pasak agentūros specialistų, jau yra daugiabučių, kurie visai atsijungė nuo miesto šildymo sistemos ir už šildymą per mėnesį mokėjo tik po 20-30 litų. Modernizuotuose namuose žmonės gyveno ne tik pigiau, bet ir šilčiau bei patogiau.
Klaipėdoje jau yra 48 atnaujinti daugiabučiai, o visoje Lietuvoje tokių namų yra apie 460.
Išvykstantys turėtų palikti įgaliojimą
Ką pirmiausia turėtų daryti tie, kas mano, kad ir jiems būtų naudinga modernizuoti savo namą? Pirmiausia, jie turėtų savo sprendimą patvirtinti oficialiame gyventojų susirinkime. Tokius susirinkimus rengia namo bendrijos pirmininkas arba namo administratorius, į juos galima pasikviesti specialistus, kurie atsakys į visus rūpimus klausimus.
Vėliau jau galima tvirtinti investicijų planą, įvertinus namo energetinį naudingumą bei jo techninę būklę ir pasirinkus valstybės remiamas namo atnaujinimo priemones.
Dažna problema, šiandien jaudinanti daugiabučių namų gyventojus, – į užsienį gyventi išvykę kaimynai. Už juos juk nenuspręsi? Išvykstantį kaimyną vertėtų paraginti palikti kitam artimam žmogui įgaliojimą atlikti veiksmus, susijusius su jo nekilnojamojo turto valdymu. Tokiems veiksmams priskiriamas ir balsavimas daugiabučio savininkų susirinkimuose, kuriuose sprendžiamas lėšų skolinimosi klausimas. Tokį įgaliojimą Lietuvoje turi patvirtinti notaras, o užsienyje – konsulinis pareigūnas.