Dėl dūmtraukiuose degančių suodžių jau yra supleškėję ne vienas namas, o ugniagesiai sako ir nebesuskaičiuojantys, kiek jau kartų kalbėjo apie šią problemą.
Tačiau dega ne tik namai, bet ir butai, automobiliai – tik jau dėl kitų priežasčių.
Dažniausiai liepsnos įsišėlsta dūmtraukiuose
Antradienį 15 valandą Šilutės ugniagesiams pranešta, jog Šilutės Laisvės alėjos 5 name dega butas. Į įvykio vietą išvyko ir autocisterna, ir automobilinis bokštelis, mat pirminė informacija buvo, kad užsidegęs butas yra IV aukšte. Tačiau užsidegę buvo I aukšto gyventojai, o buto šeimininkė išsitarė, jog pati su ugnimi pasielgė neatsargiai – išeidama iš namų buvo pamiršusi užgesinti ant šaldytuvo degančią žvakę.
Ugniagesiai savo darbą atliko greit – prireikė vos 10 minučių ir gaisro židinys buvo likviduotas.
Buvo iškviesti ir medikai, tačiau jų pagalbos neprireikė, žmonės nenukentėjo. Tik apdegė ir aprūko visi kambarėlyje buvę daiktai, nuo karščio suskilo langas.
Prieš savaitę, gruodžio 5-ąją, nelaimę patyrė į Ramučių gatvės miškelį atvažiavusi ir čia stabtelėjusi moteris. Jos automobilis nebeužsivedė, tad kurį laiką jį užvesti bandžiusi moteris nuėjo ieškoti pagalbos. O prie jo sugrįžusi pamatė, kad mašina jau skęsta liepsnose. Spėjama, kad automobilis užsidegė dėl gedimo elektros ar kuro sistemose.
Vis dėlto dažniausiai pastarosiomis savaitėmis ugniagesiai kviečiami gesinti dūmtraukiuose įsišėlusių liepsnų. Štai ir pirmadienį, gruodžio 12-ąją, apie tokią nelaimę pranešta iš Šilutės Ajerų gatvės. Paaiškėjo, kad čia gyvenanti šeima išvyko į užsienį, o namuose apgyvendino giminaitį. Pastarasis namus šildėsi, bet apie tai, kad reikia prižiūrėti dūmtraukį, nė nepamanė. Todėl patyrė nemenką stresą, kai apie 19.50 valandą pamatė iš kamino kylančias liepsnas.
Atvykusiems ugniagesiams čia buvo ką veikti – darbo jiems užteko net trims valandoms, mat įprastai tokiais atvejais net ir užgesinę gaisro židinį jie dar kurį laiką budi, kad galėtų laiku suspėti, jei gaisras įsipliekstų iš naujo.
Ugniagesiai dūmtraukių neprižiūri
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) Valstybinio priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Arūnas Ališauskas sako, kad dūmtraukiuose degantys suodžiai atšalus orams yra pagrindinė ugniagesių darbo aktualija. Šiemet – taip pat.
Pasak A.Ališausko, pastaruoju metu namuose įrengiamos modernios dvigubo degimo krosnys yra tokios „protingos“, kad esant šiltesniam orui kuro degimas jose slopinamas automatiškai, tiksliau – kuras labiau smilksta nei dega. Šio proceso metu susidaro kur kas daugiau suodžių, kurie nugula ne kur kitur, o tik ant dūmtraukio sienelių. Jei dūmtraukis nevalomas, neilgai trukus tos suodžių sankaupos užsiliepsnoja.
Kaip tik dėl tokių priežasčių esant šiltesnėms žiemoms suodžiai dūmtraukiuose dega dažniau.
Tokių nelaimių nebūna tuose namuose, kurių savininkai kūrenimo sezonui ruošiasi atsakingai, nepamiršta dūmtraukių valyti. Kaip dažnai tai reikėtų daryti? Pasak A.Ališausko, bent kartą per mėnesį, ir visai nesvarbu, ar namas senas, ar tik neseniai pastatytas – rizika visuose vienoda.
Užsienio šalyse veikia specialios tarnybos, kurios ir valo dūmtraukius, ir prižiūri visą šildymo sistemą. Lietuvoje tokios specialios tarnybos nėra, tad atsakomybė krenta ant savininkų pečių.
Tai nereiškia, kad savininkas pats turėtų ir ant stogo kabarotis bei imtis dūmtraukio valymo darbų: šių darbų imasi ir UAB „Šilutės būstas“, ir pavieniai šios paslaugos teikėjai.
Bet net ir tada, kai dūmtraukyje susikaupę suodžiai supleška, ugniagesiai nepataria nusiraminti, mat aukšta jų degimo temperatūra neretai tampa įvairių dūmtraukio gedimų priežastimi: būna, kad susiformuoja plyšiai, išdega metaliniai įdėklai, o tai irgi tampa rizikos faktoriumi. Todėl po nelaimės reikia ieškoti specialistų, kurie įvertintų, ar gaisrą patyręs dūmtraukis saugus, ar ir toliau galima jį eksploatuoti.
Tad po gaisro reikia ieškoti ne ugniagesių, o „Šilutės būsto“ arba kurios kitos šildymo sistemas montuojančios ir prižiūrinčios įmonės pagalbos.