Su ja kalbėjomės apie beglobių gyvūnų sterilizacijos programą „Pagauk – sterilizuok – paleisk“ (PSP), kuri humaniškai mažina beglobių gyvūnų skaičių gatvėse. Per beveik trejus organizacijos gyvavimo metus Šilutės mieste buvo sterilizuoti ir atgal į gatvę paleisti daugiau kaip 200 beglobių kačių ir šunų.
Šią temą gvildename neatsitiktinai – juk spalio 4-ąją minėjome Pasaulinę gyvūnijos dieną. Džiugu, kad mūsų mieste yra beglobiams gyvūnams neabejingų žmonių, į kilnią veiklą įtraukiančių ir kitus.
Talkino Austrijos diplomato žmona
U.Bertašiūtė pasakojo, kad „Šilutės gyvūnų gerovė“ PSP programą pradėjo nuo pat organizacijos įsikūrimo pradžios – 2015-ųjų. Tai metais organizacija sterilizavo apie 30 gyvūnų, 2016-aisiais – 71, šiemet – jau daugiau kaip 100.
Gyvūnų globėjai sako, kad nuolat vykdant sterilizacijos akcijas per 5-6 metus šioms procedūroms neišleidžiama daugiau nei benamių gyvūnų žudymui, o rezultatas pasiekiamas geresnis – beglobių gyvūnų vis mažėja.
„Matematika čia paprasta – per trejus metus mūsų mieste sterilizuoti daugiau kaip 200 gyvūnų. Kaip Šilutei, tai nėra nei labai dideli, nei maži skaičiai. Visų gyvūnų mes nesugaudysime, tačiau jau ir dabar mieste pokytis akivaizdus“, – sako U.Bertašiūtė.
Šiemet sterilizuoti gyvūnus talkino balandžio mėnesį į Šilutę atvykusi Austrijos diplomato žmona, vokiečių gyvūnų apsaugos organizacijos „Tasso“ atstovė Gudrun Maria Koller. G.M.Koller organizuota akcija, prie kurios prisijungė ir VšĮ „Šilutės gyvūnų gerovė“, U.Bertašiūtės žodžiais sakant, buvo didelė dovana. Diplomato žmonos atvykimas pasitarnavo ir švietėjiška prasme – šilutiškiai sužinojo, kodėl svarbu sterilizuoti beglobius gyvūnus.
„Mieste padarėme labai daug, ir drąsiai galime teigti, jog ir Gudrun išvykus žmonės dėl beglobių gyvūnėlių populiacijos mažinimo ėmė kreiptis dažniau. Šie darbai sparčiai žengė į priekį“, – džiaugiasi Ugnė.
PSP programos nefinansuoja valstybė. Organizacija gyvūnus sterilizuoja iš 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio surinktos paramos.
Katės labiau prisitaiko
Dažniausiai PSP būdu sterilizuojamos katės, retkarčiais – koks šunytis. Taip yra todėl, kad šuniukui namus rasti reikia greičiau, nes šuo tokia būtybė, kuriai visada reikės vedlio, šeimininko ir mylinčio žmogaus.
„Laukinio, savarankiško šuns gatvėje mes nepamatysime, o kačių – gaila, tokių yra aibė. Aviganio dydžio šuo pro rūsio langelį neįlįs, kad išaugintų savo mažylius, o katė visada tam ras sprendimų. Dauguma kačių yra gerai prisitaikiusios išgyventi pačios, mes tik padedame joms. Yra nuostabių šėrėjų, maitinančių ir jomis besirūpinančių, nors ir ne visada galinčių priglausti“, – apie beglobių šunų ir kačių gyvenimo skirtumus pasakojo savanorė.
Aktyviausiai PSP akcija vykdoma šiltuoju metų laiku. Negalima laukinės katės po sterilizacijos ar katino po kastracijos paleisti iškart į gatvę. Todėl po operacijos savanoriai prašo šėrėjų, laikinų globėjų bent keletą dienų ar savaitę palaikyti gyvūną namuose ar kur nors, kur būtų šilta ir saugu. Jeigu tokios sąlygos yra, gyvūnus galima sterilizuoti ir kai orai atvėsta.
Tačiau, anot Ugnės, retai pasitaiko tokių geradarių – juk dauguma gyvūnų mylėtojų namuose turi savo augintinius, kiti žmonės dažnai prisibijo atsakomybės. Todėl PSP programa aktyviausia būna tuomet, kai gyvūnėlius dar galima paleisti kuo greičiau, būtent šiltuoju metų laiku.
Tenka iškęsti ir patyčias
U.Bertašiūtė džiaugiasi žmonėmis, kurie šeria beglobius gyvūnus. Tačiau gaila, jog yra ir „karčioji“ visuomenės pusė, nepatenkinta savanoriais. Pastariesiems dažnai tenka iškęsti ir pašaipius, ir kupinus pykčio, agresijos ir nesupratimo komentarus iš žmonių, iš kurių mažiausiai tikisi.
Gyvūnų gelbėtojai jau susitaikė su kitų kuriamu „nesocialaus, 12 kačių auginančio“ arba „gyvybės naikintojo“ įvaizdžiu. Pasitaikė atvejų, kai benamius gyvūnus sterilizuoti susiruošusius savanorius žmonės apkaltindavo vagyste. Paklausti, kur tie sulaukėję katinai gyvena, žmonės dažniausiai numoja ranka link žolės plotelio po balkonu arba į seną pašiūrę.
„Pamačius tokius globėjus, tik nusvyra rankos. Bet žinome, kad mūsų triūsas – tik gyvūno labui, ir žmogui to sugadinti negalime leisti“, – neslepia Ugnė.
Aišku, skaudu būna stebėti, kai sugautas gyvūnėlis blaškosi narve ar po narkozės bunda bejėgis. Tačiau visa tai jam – tik laikina, o rezultatas visam laikui. Kitos beglobius gyvūnus kamuojančios bėdos yra traumos – lūžiai, pūliuojančios akytės (byloja apie peršalimą) ar tiesiog ausų erkutės. Pastarieji du negalavimai pasitaiko dažniausiai, juos gydyti nesudėtinga, ir gyvūnai greit vėl gali gyventi laisvai, arba, jei pasiseka – naujuose namuose.
Neketina sustoti
U.Bertašiūtė galėtų išvardinti aibę beglobių gyvūnų sterilizacijos pliusų. Visų pirma, ženkliai sumažėja beglobių keturkojų populiacija gatvėse. Antra – miestas tampa švaresnis, – mažiau katinukų, mažiau iškasinėtų gėlynų, sodelių.
Dar – pasidaro ir tyliau. Kastruoti katinai nebesivaržo dėl teritorijos, tad mažiau riaumojimo ir peštynių vyksta rujos metu, jie nesiekia žymėtis teritorijos, tuo pačiu ir dingsta nemalonus kvapas laiptinėse ir rūsiuose.
O svarbiausia – sterilizuoti katinai ir katės jaučiasi geriau. Tiesa, jie pasidaro kiek tingesni, tačiau nenuginčijamai ramesni, meilesni, taikesni. Jų energijos ir sveikatos nebesiurbia palikuonių saugojimas ir auginimas.
Programa PSP Šilutėje neketina sustoti. Savanoriai laukia didesnio žmonių įsitraukimo, pagalbos, priežiūros, susitarimo ir bendradarbiavimo.
„Jei įžvelgiate problemą, kurią kartu galėtume išspręsti, mielai susipažintume ir kartu padirbėtume gyvūnų labui“, – sako U.Bertašiūtė.
Susisiekti su VšĮ „Šilutės gyvūnų gerovė“ galite telefonais: +370 655 51993 (darbo dienomis nuo 9 iki 17 val.) arba +370 637 86439.