Rytoj – 172-asis garsiojo Šilokarčemos dvarininko Hugo Šojaus (Hugo Scheu) gimtadienis.
Penktadienį ir šeštadienį jo atminimas bus pagerbtas įvairiuose renginiuose (žiūrėkite šiame puslapyje publikuojamas afišas).
Šiandien norime plačiau priminti apie jo sukauptos lietuvininkų tekstilės kolekcijos unikalumą.
Šilutės muziejus saugo itin vertingą kolekciją
Šilutės muziejuje, kuriam neseniai suteiktas Hugo Šojaus vardas, saugomo
fondo vertingiausią dalį sudaro būtent H.Šojaus XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje sukaupta kolekcija.
Dar jaunystėje atlikdamas dvaro administratoriaus praktiką Lapynų ir Šernų dvaruose, H.Šojus, bendraudamas su lietuviais darbininkais, išmoko kalbėti lietuviškai, susidomėjo lietuvių papročiais, tautosaka. Vėliau draugystė su Karaliaučiaus Mokslų akademijos archeologu prof. A.Bezenbergeriu paskatino jį domėtis ir etnografinėmis bei proistorės senienomis. Pradžioje surinktus vertingus eksponatus H.Šojus perduodavo Karaliaučiaus ir Įsruties muziejams, tačiau matydamas, kaip greitai rankų darbo gaminius keičia fabrikuose gaminti daiktai, jis ėmė kaupti etnografinę kolekciją savo dvare, Šilokarčemoje. Tai buvo pirmasis privatus muziejus Klaipėdos krašte.
Klaipėdos kraštą 1923 m. prijungus prie Lietuvos, domėjimasis Šilokarčemos dvare veikiančiu muziejumi ypač išaugo: muziejų aplankė J.Basanavičius, prof. E.Volteris, Lietuvos prezidentas A.Smetona, ministras pirmininkas E.Galvanauskas, Klaipėdos krašto gubernatorius A.Merkys. Su H.Šojumi buvo konsultuojamasi dėl tautos muziejaus įkūrimo Kaune.
1928 m. sausio 4. dienos dienraštis „Lietuva“ apie H.Šojaus kolekciją rašė: „… didelėje salėje tai jau visas komplektinis etnografijos archeologijos muziejus. Senasis d-ras Scheu rūpestingai čia pririnko daugybę lietuvių etnografijos daiktų. Didelė senovinė spinta stovi pilnutėlė prikrauta senoviškų moterų ir vyrų drabužių. Čia yra originalus nuotakos vainikas su kuodu ir šiaip įvairių moterų ir merginų galvos puošmenų, vestuvininkų trišakis papuošalas, ypatinga vyriška austinė kepurė, žali ir margaspalviai sijonai (tarp jų vienas marginis 200 metų sijonas, visai moderniškas ir mūsų laikams atrodąs), marginiai apsiaustai be rankovių (pelerinos), įvairūs diržai prie marginių, vyriškų ir moteriškų drabužių, vyriškos ir moteriškos rudinės, skaros ir skepetaitės, gražiausių ornamentų raštai, kuriais galvos senovėje raišiota, žiurstai, kojinės, naginės ir kita“.
Kokios apimties buvo visa dvare sukaupta etnografinė kolekcija, dabar sprendžiama tik iš išlikusių rašytinių šaltinių, nes didžiąją dalį eksponatų sunaikino 1944 m. spalį Šilutę užėmusi Raudonoji armija. Išliko paties H.Šojaus daryti spintų, kuriose jis eksponavo etnografinius daiktus, aprašai.
Prieš 5 metus tuometinė Šilutės muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė tyrinėjo Austrijos mieste Insbruke, Tirolio liaudies meno muziejuje, saugomą aplanką su nupieštais H.Šojaus rinkinio tekstilės eksponatais. Šilutės muziejus gavo tų piešinių nuotraukas. Piešiniuose dailininkė E.V.Korff 1941 metais užfiksavo detalius prijuosčių, liemenių, kepuraičių, palaidinių, marškinių, kojinių, sijonų tikslius matmenis, audinių aprašus, ornamentus.
Informacija ir eksponatų nuotraukos iš katalogo
„Etnografinė dr. H.Šojaus kolekcija Šilutės muziejuje. Anuomet ir dabar“ (2013 m., Šilutės muziejus).
Rado įdomų H.Šojaus laišką dukrai
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyriuje yra sukauptas nepaprastai turtingas H.Šojaus fondas. (Scheu Hugo, 1845-1937. Šojaus Hugo fondas. F170. Gauta 1946 m. iš LTSR MA filialo Klaipėdoje. Papildyta 1965, 2001 m.).
Šilutiškė istorikė Roza Šikšnienė, buvusi Šilutės muziejaus direktorė, yra dirbusi šiame fonde. Jame saugoma medžiaga, susijusi ne tik su jo šeimos istorija. Saugomi ir mūsų krašto įstaigų, bažnyčių, mokyklų archyvų likučiai, susirašinėjimai su Klaipėdos krašto dvarininkais, teismų dokumentai ir t.t.
Dalis archyvo yra saugoma ir Šilutės H.Šojaus muziejuje. Jame saugomas H.Šojaus susirašinėjimas su Vytauto Didžiojo Universiteto prof. Mykolu Riomeriu, Jonu Basanavičiumi dėl muziejinės kolekcijos perdavimo Kaune kuriamam Tautos muziejui.
2015 metais R.Šikšnienė H.Šojaus fonde ieškojo medžiagos rengiamai H.Šojaus muziejaus etnografinei ekspozicijai. Sudomino H.Šojaus laiškas dukrai Ellen, kuri tuo metu gyveno Vokietijoje.
Istorikė atkreipia dėmesį, jog šis laiškas dukrai parašytas 4 mėnesiai iki Hugo Šojaus mirties – 1937 m. kovo mėnesį, o mirė jis liepos 25 d. Iš teksto akivaizdu, kad H.Šojus savo kolekciją brangino ir ja labai rūpinosi iki paskutinių gyvenimo dienų.
Jo anūkas Werneris Šojus po senelio mirties vertingiausias šeimos bibliotekos knygas perdavė Vytauto Didžiojo universitetui.
Skelbiame R.Šikšnienės parengtą H.Šojaus laiško dukrai Ellen vertimą iš vokiečių kalbos.
Kilm. Šilokarčemos dvaras, 1937 kovo 30 d.
Miela Ellen,
šiandien be didelės įžangos norėčiau tik paklausti, ar tu gavai per panelę Giehl keletą iš tų baltų lietuviškų staltiesių su per vidurį įsiuvinėta puošnia juosta ir ar tau tokios tenai yra reikalingos?
Mano vadinamasis muziejus šiuo metu yra mielai lietuvių lankomas. Visai nesenai apsilankė karo komendantas su meno istoriku iš Kauno. Šio apsilankymo metu aš sužinojau (ne iš mano svečių, bet iš Vernerio, kuriam buvau liepęs pravesti ekskursiją), jog trūksta kelių baltų staltiesių.
Iš tikrųjų, tai yra labai senos lietuvių liaudyje nešiotos skaros. Gali būti, kad tu, įkalbėta panelės Giehl, jas pasiėmei. Jeigu taip yra, tai prašau man apie tai pranešti.
Ar tu iš viso supranti jų vertę? Man atrodo, jog jos tau neturi jokios vertės ir priklauso labiau mano rinkiniui. Aš vietoj jų galėčiau tau atsiųsti nuostabiai gražias margas staltieses, jos yra audžiamos Žagatpurvių dirbtuvėse didelėmis, moderniomis staklėmis. Lenchen ir kitos damos jau įsigijo labai gražių raštų staltieses už 35,- litus.
Jeigu tu norėtum tokios staltiesės, tai turėtum man pranešti savo stalo matmenis, kad galėčiau užsakyti reikiamo dydžio staltiesę. Tu iš tikrųjų daug labiau džiaugsiesi šiomis skoningais audimų raštais papuoštomis staltiesėmis, negu tomis baltomis skaromis.
Jeigu vis dėlto norėtum jas pasilikti, aš sutinku ir su tuo.
Aš nenorėčiau, kad tu dėl šio užklausimo susidarytum nuomonę, jog mano sveikata yra puiki, nes galvoju apie tokius dalykus. Tai yra daugiau dėl to, kad mano mintys užsiimtų kitkuo, o ne tik savo gyvenimo pabaigos simptomų stebėjimu. O su jais (simptomais) šiame laiške nenoriu turėti jokių reikalų.
Nuoširdūs linkėjimai Valteriui ir tau.
Parašas
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Rankraščių skyrius, F.170 vnt.1270,lapas 115.
