Dabar pats jų žydėjimas, kai į dangų sužiūra dešimtys mėsingų, storų žiedynstiebių, savo viršūnėse išskleidžiančių nedidelius žiedus.
Perkūnropės ir šilropės – dvi artimai susijusios sukulentų gentys, priklausančios storlapinių šeimai (Crassulaceae). Jų išvaizda išskirtinė tiek prisitaikymu prie ekstremalių sąlygų, tiek estetiniu požiūriu. Šie augalai sudaro kompaktiškas, simetriškas lapų rozetes. Rozetė žema, dažniausiai simetriška, iš mėsingų, spirale išsidėsčiusių lapų. Lapų spalvos įvairios – nuo žalios iki geltonos, oranžinės, pilkos, raudonos, beveik juodos. Kai kurioms veislėms būdingas požymis – lapų spalva keičiasi priklausomai nuo metų laiko, klimato sąlygų.
Perkūnropės ir šilropės populiarios dėl savo atsparumo nepalankioms aplinkos sąlygoms bei dekoratyvumo. Tinkamiausios sąlygos augti yra gerai drenuotas dirvožemis (priesmėlis), saulėta vieta. Augalai turi sultingus lapus, žiedynstiebius, šaknis, kuriuose kaupia maisto ir drėgmės atsargas, todėl jie gali augti be papildomo laistymo. Šlapioje, užmirkusioje vietoje, pavėsyje gali supūti.
Tai monokarpiniai augalai – jie žydi ir vaisius subrandina kartą gyvenime. Birželį – liepą perkūnropės ir šilropės suformuoja tvirtus žiedynstiebius, kurių viršūnėse išsiskleidžia nedideli žiedai. Žydėjimas negausus, o nužydėjus skrotelė sunyksta, prieš tai ji suformuoja dukterines skroteles.
VDU Botanikos sodo kolekcijoje saugomos veislės, sukurtos Vokietijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos valstijų, Nyderlandų, Šveicarijos, Austrijos, Estijos selekcininkų. Kiekviena jų pasižymi skirtingu lapų dydžiu, forma, spalva, augimo forma.
VDU inf.