Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė, nagrinėjusi ją nuo 2008-ųjų, taip ir nepriėmė nei išteisinamojo, nei apkaltinamojo nuosprendžio. Šiemet spalio 19-ąją bylą nutraukė.
Tokią savo nutartį motyvavo tuo, jog suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Civilinis ieškinys, kurį teikė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (KLRAAD), liko nenagrinėtas.
Vienas iš įmonės direktorių, Šilutės savivaldybės mero pavaduotojas socialdemokratas Algirdas Balčytis ir bendraturtis Aleksas Skablauskas, bendrai valdę ir į bankrotą atvedę kiaulininkystės įmonę „Grabupėliai“, nusimetė jų pečius slėgusios galimos baudžiamosios atsakomybės už gamtos teršimą naštą.
Byla strigo nuo pirmųjų mėnesių
Šilutės rajono apylinkės prokuratūra, pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl padarytos didelės žalos gamtai 2007 kovo 4-ąją, šią baudžiamąją bylą perdavė teismui tik po 1,5 metų. Nors žalos dydį – 1,66 mln. litų – KLRAD pareigūnai apskaičiavo, nuo ekologinės avarijos parėjus vos dviems mėnesiams.
Bet aplinkosaugininkai išieškoti ją iš avarijos kaltininko civiline tvarka negalėjo. Prokuratūra ieškinį prijungė prie baudžiamosios bylos. O ji strigo nuo pat pirmųjų mėnesių.
Tada, 2007-ųjų kovą, į aplinką išsiveržė 22 tūkst. 524 kubiniai metrų teršalų, jie kanalizuotu Grabės upeliu ir melioracijos grioviais pasiekė Šyšos upę. Joje ėmė gaišti žuvys.
Tyrėjai nustatė, jog pylime, kuris juosia srutų rezervuarą, jau anksčiau buvo atsiradęs plyšys, kurį darbuotojai kelis kartus nesėkmingai taisė, uždėdami ant jo smėlio maišus. Išpumpuoti skystą mėšlą iš sklidino rezervuaro į bet kurį kitą, tuo metu buvusį tuščią, ir imtis kapitalinio šlaito remonto, kol jame neatsivėrė įgriuva, niekas nesiėmė.
Nelaimės nereikėjo ilgai laukti. Išeinant pašalui kovo pradžioje, pylimas griuvo, teršalai išsiliejo, o kiaulidžių savininkai neigė ir išsiliejusių teršalų kiekį, ir koncentraciją, ir padarytos žalos dydį.
1,66 mln. litų ieškinį, jei toks būtų priteistas, tektų dengti lygiomis dalimis – ne tik fiziniam asmeniui bendrovės direktoriui A.Skablauskui, bet ir juridiniam – „Grabupėlių“ kompleksui. Jo vardu vadovas turėjo teisę priimti sprendimus ir kontroliuoti bendrovės veiklą.
Tyrimas nustatė, jog „Grabupėliuose“ nebuvo imtasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinama nuolatinė ir tinkama kiaulių fermos įrenginių techninės būklės priežiūra, saugus jų eksploatavimas. Maksimali bausmė, kurią teismas gali skirti už aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimą, jei dėl to padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ir atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai – laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Visuomenės, aplinkosaugininkų ir prokurorų pretenzijos liko be atsako, nes bylai suėjo senaties terminas.
Bendrovė patyrė bankrotą
Kaip tai nutiko? Ikiteisminio tyrimo metu reikalauta sudėtingos eskpertizės, kuri patvirtintų arba paneigtų versiją apie piktavališką pylimo sugriovimą. Tam prireikė metų su trupučiu. Kriminalo nerasta.
Po to – kreipimasis į Konstitucinį teismą, kad išaiškintų, ar galima baudžiamojon atsakomybėn traukti ne tik fizinį, bet ir juridinį asmenį. Vėl ilgas laukimas, proceso pertrauka. O po atsakymo, kad ši Baudžiamojo kodekso norma neprieštarauja Konstitucijai , sekė direktoriaus liga…
Dar buvo antro advokato samdymas. Tada – jo prašymas skirti laiko susipažinimui su kelių tomų byla. Dar posėdžių atidėjimai, neatvykus visiems šaukiamiems liudininkams. Naujas reikalavimas skirti ekspertizę. Ir t.t. Galiausiai byla nutraukta dėl senaties.
„Grabupėliai“ per šį laiką – beveik šešerius metus – ir be žalos gamtai atlyginimo patyrė bankrotą. Penkis mėnesius darbininkai negavo algų, kol su jais pagaliau buvo atsiskaityta iš bankroto fondo.
Tik į jį lieka teisė su civiliniu 1,6 mln. litų ieškiniu dabar pretenduoti KLRAAD pareigūnams, kad padengtų „Grabupėlių“ bendrovės 2007-ųjų kovą padarytą žalą gamtai. „Kreipsimės dėl to į teismą, nepaliksim likimo valiai“,- sakė KLRAAD direktoriaus pavaduotoja Lina Virvilienė.
Šilutiškiai šią istoriją komentuoja paprastai – valstybė tik baudas už meškeriojimą be leidimo iš žmogeliukų moka susirinkti, o dantis atšimpa, kai susiduria su stambiausiais teršėjais.
Šyšą nuodijo ir kitos įmonės
Šilutės rajone Šyšos upę nevalytomis nuotėkomis 2009 liepos mėnesį nuodijo Šilutės savivaldybės įmonė „Šilutės vandenys“. Ji padarė 2,5 mln. litų ekologinę žalą, bet atsakomybės kratėsi. Kaltino spirito ir etanolio gamybos įmonę „Biofuture“ ir sūrių gamyklą „Šilutės Rambynas“, tiekusias pernelyg didelės koncentracijos gamybos proceso atliekas į nuotekų valyklą.
Pernai Klaipėdos apygardos teismas patenkino „Šilutės vandenų“ bendrovės ieškinius, kuriais ji siekė iš AB „Biofuture“ prisiteisti per 700 tūkst. litų, o iš „Šilutės Rambynas“- daugiau nei 800 tūkst. litų. Bet šiuos sprendimus atsakovai apskundė, tad bylų atomazgų nėra iki šiol.
Dar vieno – 1,23 mln. litų – ieškinio už padarytą ekologinę žalą Šilutėje veikianti dehidratuoto etilo alkoholio (etanolio) gamybos įmonė „Biofuture“ vengia nuo 2010-ųjų rugsėjo.
Tada dėl gedimo gamybos linijoje įmonė išleido didelės koncentracijos nuodų (fuzelio) į Šyšos upę, užteršė paviršinius vandens telkinius. Dėl išleistų teršalų buvo padaryta ir 90 tūkst. litų žala žuvų ištekliams.
Ši byla teisme dar net nepradėta nagrinėti. „Gavome „Biofuture“ bendrovės pasiūlymą sudaryti taikos sutartį, jį dar analizuojame“, – tiek tepasakė KLRAAD direktoriaus pavaduotoja L.Virvilienė.
Bendra Šilutės rajono gamtai 2007-2012 m. padaryta, bet nekompensuota ekologinė žala jau siekia 6 mln. litų.