Norėjo tik paskubinti statybas
Savivaldybės tarybos politikų mažumos – opozicijos lyderė S.Tamašauskienė apkaltino merą V.Laurinaitį, jog jis viešai sumenkino opozicijos politikų pateiktą pasiūlymą dėl Rusnės estakados statybos ir kelio rekonstrukcijos. Opozicijos politikai siūlė Savivaldybei kreiptis į Aplinkos ministeriją, ir prašyti, kad Rusnės kelio teritorija visu perimetru oficialiai būtų išbraukta iš saugomos teritorijos sąrašo. Taip, anot opozicijos, būtų galima išvengti skandalo dėl nusenusių medžių kirtimo. Be kita ko, tame pasiūlyme buvo ir priekaištas Savivaldybės vadovams, kad jie nepasirūpino kelio rekonstrukcijos poveikio aplinkai vertinimu.
Opozicijai neįtiko mero V.Laurinaičio viešas tokio pasiūlymo vertinimas. Meras spaudoje ir susitikimuose su gyventojais teigė, kad opozicijos politikų siūlymas atidėtų kelio rekonstrukciją mažiausiai pusmečiui, o gal ir neribotam laikui. O priekaištą dėl poveikio aplinkai tyrimų Savivaldybės vadovas įvertino dar prasčiau – kaip šūvį pro šalį, mat jeigu ir būtų reikėję atlikti medžių kirtimo poveikio aplinkai tyrimus, tai tuo privalėjo rūpintis minėto kelio valdytojas- Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
Tokius mero vertinimus S.Tamašauskienė opozicijos vardu pavadino šmeižto ir melo kampanija. Jos teigimu, opozicija siekė tik paskubinti kelio rekonstrukcijos pradžią, pasitelkiant jiems palankius Seimo narius, saugomų teritorijų sąrašo korekciją atlikti skubos tvarka.
Mero dalyvavimą rekonstruojamo kelio pirmųjų medžių kirtimo procedūroje, S.Tamašauskienė pavadino negarbinga politine reklama. Jos nuomone, nuopelnus dėl estakados ir kelio rekonstrukcijos darbų pradžios turėtų prisiimti rusniškiai su seniūne Dalia Drobniene.
Spaudos konferencijoje Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus pirmininkas Algirdas Gečas atsiribojo nuo prielaidų, kad liberalai stojo ginti alėjų su nusenusiais medžiais ir taip trukdė kelio rekonstrukcijai. Jis teigė, kad liberalų skyrius visuomet buvo už estakados ir kelio rekonstrukcijos darbų kuo greitesnę pradžią. Liberalai be išlygų džiaugiasi, kad darbai Rusnės kelyje prasidėjo.
Beje, žurnalistams klausiant, S.Tamašauskienei teko pripažinti, kad nepagrįstus priekaištus dėl poveikio aplinkai tyrimų opozicija suformulavo pasirėmusi ne Saugomų teritorijų tarnybos dokumentais, o nevykusios vieno respublikinio dienraščio publikacijos teiginiais.
Norėjo, kad merą svarstytų Etikos komisija
Opozicijos lyderė S.Tamašauskienė neslėpė gerokai supykusi ant mero V.Laurinaičio. Mat karštakošis meras V.Laurinaitis nenutylėjo, kai ji Savivaldybės tarybos posėdyje perskaitė opozicijos pareiškimus. Juos išklausęs meras stebėjosi, kad opozicijos lyderė, kuri jau nebe pirmus metus eina savivaldybės politikės pareigas, dar nesusigaudo už ką yra atsakingas meras, už ką savivaldybės administracija ir t.t.
S.Tamašauskienė teigė mananti, kad mero komentarai po kiekvieno jos pareiškimo yra įžeidžiantys ir ją menkinantys, todėl surašė prašymą mero elgesį svartyti Savivaldybės etikos komisijoje. Paprašyta pavardinti teiginius ar žodžius, kurie konkrečiai ją įžeidė, politikė to nedarė, teigdama, kad viską surašiusi minėtai komisijai.
Spaudos konferencijos metu S.Tamašauskienė galimai dar nežinojo, kad Etikos komisijos sprendimas jai yra nepalankus. „Šilutės naujienas” komisijos pirmininkas Jonas Jatautas informavo, kad komisija praėjusį penktadienį nusprendė nenagrinėti S.Tamašauskienės pareiškimo.
Perdavė tirti STT
Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, konservatorius Arūnas Kurlianskas informavo apie, jo nuomone, galimai netinkamą viešąjį darbų pirkimą. Jis įsitikinęs, kad Savivaldybėje atliktas netinkamas – supaprastintas mažos vertės viešasis darbų pirkimas apklausos būdu dėl Šilutės miesto Melioratorių alėjos ir Aukštaičių gatvės apšvietimo. A.Kurliansko nuomone, galimai šiuo pirkimu asmeninės naudos galėjo turėti mero pavaduotojas Algis Bekeris kuris siejamas su UAB „Įtampa”.
A.Kurliansko prielaidas sustiprino ir jo vadovaujamos Savivaldybės antikorupcijos komisijos iniciatyva atliktų savivaldybės viešųjų pirkimų tikrinimo išvados. Jis perskaitė Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, kurioje be kita ko teigiama, kad „Perkančioji organizacija – (Šilutės rajono savivaldybės administracija) nesuteikė galimybės kitiems rinkos dalyviams dalyvauti pirkime.
Sprendimas vykdyti neskelbiamą pirkimą suteikia pagrindo spręsti apie perkančiosios organizacijos interesą dirbtinai nesudaryti sąlygų tiekėjų konkurencijai, nors statybų veikla užsiimančių tiekėjų rinkoje yra pakankamai daug. Tuo neužtikrinami įstatymu įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, o nesant tiekėjų varžymosi neužtikrinamas racionalus lėšų panaudojimas”.
Beje šią istoriją Savivaldybės antikorupcijos komisija su A.Kurliansku priešakyje rutulioja nuo 2017 metų spalio mėnesio.
A.Kurlianskas paminėjo, kad jo prielaidas apie galimą korupciją jau buvo prašyta tirti Viešųjų pirkimų tarnybos Korupcijos prevencijos ir kontrolės darbo grupės, bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos skyriaus.
Pasak A.Kurliansko, STT Klaipėdos skyrius per kelis mėnesius niekaip nesureagavo, todėl jis prašymą ištirti Šilutės miesto Melioratorių alėjos ir Aukštaičių gatvės apšvietimo įrengimo viešąjį pirkimą bei galimos korupcijos atvejį perdavė STT Vilniuje.
Anksčiau Savivaldybės vadovų spaudos konferencijoje administracijos direktorius Sigitas Šeputis šiek tiek komentavo Viešųjų pirkimų tarnybos atliktą Savivaldybės 2016 m. vykdytų viešųjų pirkimų tyrimą ir gan nepalankų vertinimą. Mat Viešųjų pirkimų tarnyba priekaištauja, jog 2016 m. buvo vykdyta 130 neskelbiamų mažos vertės pirkimų (sudarytų sutarčių vertė 2 675 287,34 Eur). Tarnybos nuomone, Savivaldybės administracija galėjo organizuoti viešuosius pirkimus ne supaprastintos apklausos būdu, bet skelbiant viešuosius pirkimus.
Tuomet S.Šeputis teigė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo savivaldybės administracija nepažeidė. Po tyrimo Viešųjų pirkimų tarnyba nepanaikino nė vieno Savivaldybės administracijos atlikto pirkimo ir darbų atlikimo sutarties. Pasak S.Šepučio, supaprastintu apklausos būdu buvo perkami mažos vertės darbai – iki pusantro šimto tūkstančių Eur. Taip buvo galima daryti iki 2017 m. liepos mėnesio, kol nebuvo pakeistas Viešųjų pirkimų įstatymas. Dabar visi viešieji pirkimai, kurių sandorių suma didesnė nei 10 tūkst. Eur, yra vykdomi tik per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO).
Pasak S.Šepučio, ne tik Šilutės savivaldybės administracija, bet ir visos kitos Lietuvos kaimiškosios savivaldybės mažos vertės viešuosius pirkimus vykdė supaprastinta tvarka, siekdamos tik vieno tikslo – kad konkursus laimėtų Savivaldybėje registruotos statybos ar paslaugų tiekimo įmonės, o ne didmiesčių ar abejotinos reputacijos firmos. S.Šepučio nuomone, ir paskutinioji Viešųjų pirkimų įstatymo korekcija turės būti tobulinama, nes neįmanoma pirkimų įvykdyti greitai. Savivaldybes vargina įmonių ginčai, pirkimų apskundimai teismuose.
Kontrolės komiteto prašymai
Kontrolės komiteto pirmininkas, konservatorius Zigmantas Jaunius paskelbė prašymą Viešųjų pirkimų tarnybos Korupcijos prevencijos ir kontrolės darbo grupei.
Minėtos tarnybos jis prašo ištirti, ar nėra pažeisti Šilutės rajono savivaldybės gyventojų interesai, ar nebuvo siekiama asmeninės naudos Šilutės rajono savivaldybėje atliekant supaprastinto atviro pirkimo konkurso procedūrą dėl Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos sporto aikštyno Šilutėje, Žalgirio g. atnaujinimo darbų su techninio darbo projekto parengimu. Z.Jaunius sakė, kad minėtą pirkimą nagrinėti pradėjo jau 2017 m. lapkričio mėnesį, ir gauti Savivaldybės administracijos darbuotojų paaiškinimai jo netenkina.
Z.Jaunius stebisi, kad konkursą laimėjo ne mažiausią kainą pasiūliusios įmonės – UAB Šilutės polderiai ir UAB „Tima”, o trečioje vietoje likusios ir aukštesnę kainą jungtinėje veikloje pasiūliusios UAB „Žibai” ir UAB „Kvėdarsta”. Pasak Z.Jauniaus, kilo įtarimų, kad dėl šio konkurso galėjo būti iš anksto sutarta. Atmestos įmonės turi ilgametę patirtį statybų srityje ir yra laimėjusios ne vieną vykdomą konkursą. Sunku patikėti, kad tokią patirtį turinčios įmonės darytų vaikiškas klaidas pateikiant dokumentus konkursui. Viena iš konkurso nugalėtojų pripažinta UAB „Žibai”, kuriai vadovauja savivaldybės tarybos narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas Steponas Kazlauskas.
Kontrolės komiteto pirmininkas nerimauja ir dėl kitos problemos. Jis perskaitė viešą paklausimą „Dėl mero ir administracijos vadovų veiksmų”. Pasak Z.Jauniaus, nei Tarybos nariai, nei gyventojai iš Savivaldybės vadovų oficialiai negauna informacijos dėl dviejų didelių projektų: naujo autobusų parko ir autobusų stoties bei prekybos centro jame statybų likimo, po to, kai buvo nustatyta, kad buvusio autobusų parko teritorija užteršta naftos produktais.
Opozicijos politikams kyla nemažai klausimų. Kas sumokės už jau tiesiamas komunikacijas? Kiek Savivaldybės įstaigoms kainavo (ir kainuos) naujojo autobusų parko perkėlimas? Kas atsakingas už naftos produktais užteršto grunto išvežimą be tyrimų ir leidimo iš autobusų parko teritorijos? Kas nurodė užterštą naftos produktais gruntą išpilti buvusioje vadinamųjų „Šanchajaus” garažų teritorijoje?
Z.Jaunius primena, kad pasirenkant investuotoją Savivaldybės vadovai kalbėjo, jog autobusų parko perkėlimas Savivaldybei nekainuos. O dabar, jo nuomone, gresia nemažos išlaidos dėl naftos produktais užteršto grunto utilizavimo.
Savivaldybės meras V.Laurinaitis anksčiau valdžios spaudos konferencijoje minėjo, kad niekas savivaldybėje prieš pasirašant sutartį su investuotoju nesitikėjo, jog gali kilti problemų dėl gilesniuose sluoksniuose esančio grunto užterštumo.
V.Laurinaitis teigė, kad jau paskelbti tyrimai rodo, jog didžiosios dalies grunto užteršimas neviršija normų. Todėl rūpestis dėl „didelių savivaldybės išlaidų” yra gerokai perdėtas, žinant kokie naudingi miestui ir Savivaldybei bus šie jau pradėti įgyvendinti projektai.