Laivadirbys nori plaukioti

KnapkisSenosios laivadirbystės tradicijų puoselėtojas iš Rusnės Simas Knapkis, atkūręs daug istorinių Kuršių marių valčių, tarp jų ir tas, kuriomis pernai bei šiemet plaukė TV projekto „Nacionalinė ekspedicija: Nemunu per Lietuvą“ dalyviai, pagamino, kaip pats tikina, paskutinį laivą. „Keičiu profesiją“, – prisipažino jis.

Nemažai metų tradicinei laivadirbystei atkurti skyręs S. Knapkis, paklaustas, ar nesiilgės jau pamėgto amato, atsakė: „Dabar apie tai stengiuosi negalvoti. Be to, pirmą laivą ir pasigaminau norėdamas pats plaukioti. Pirmoji transporto priemonė, kurią išmokau vaikystėje vairuoti, buvo būtent laivas. O kadangi šeima įskiepijo pagarbą etnokultūrai, paveldui, istorijai, nusprendžiau susikonstruoti ne bet kokį, o istorinį laivą. Taip viskas ir prasidėjo.“ Pirmas jo pastatytas laivas buvo Kuršių marių kurėno mažasis „brolis“ – venterinė valtis. Paskui atsirado užsakymų, darė kitiems, nebuvo kada plaukioti. „Tikiuosi, daugiau negamindamas galėsiu dažniau sėsti į laivą“, – vylėsi su laivadirbyste atsisveikinantis meistras.

Laivų daugiau nei arklių

Šilutėje augusiam ir jau apie penkiolika metų su šeima Rusnėje gyvenančiam S. Knapkiui vandens stichija labai artima. Per pavasario potvynius vanduo iš Skirvytės atiteka beveik į jo sodybos kiemą. Nendrėmis dengta 1884 metais statyta Knapkių troba – vienas unikaliausių Rusnės pastatų. Kai su tėvu remontavo trobą, pamatė, jog nendrės taip gerai išsilaikiusios, kad apie trečdalį paliko senųjų. „Šiame name kadaise gyvenęs pirklys turėjo kelis laivelius. Kai kurias jų detales nusikopijavau ir pritaikiau gamindamas naujus laivus, – pasakojo S. Knapkis. – Pirklio laiveliai buvo universalūs – jais galėjai plaukti ir į šokius, ir į vestuves, ir į paštą. Taip pat tiko žvejoti, šienui, ožkai ar net kontrabandai gabenti. Visi čia turėjo laivų. Šiame krašte jų buvo kur kas daugiau negu arklių. Juk pavasarį pasikinkęs arklį taip toli nenuvažiuosi, kaip laiveliu nuplauksi.“

Paskutinis laivas

Naujausias S. Knapkio pagamintas laivas – mažoji irklinė valtis. Jau seniai ją buvo pažadėjęs garsiam rusniškiui kraštotyrininkui, leidėjui Kęstučiui Demereckui. Jo sodyba taip pat ant upės kranto. „Ši valtis – tik 5 metrų ilgio. Tai mažiausias laivas, kokį esu daręs. Nesvarbu, kad valtis – irklinė, ji vis tiek turės dvi bures, vairą, prie borto tvirtinamą šoninį švertą“, – baigdamas savo kūrinį aiškino S. Knapkis. Keisti profesiją S. Knapkį privertė skaudus gyvenimo įvykis – tėvo mirtis. Teko perimti jo verslą – Pagėgiuose ir Šilutėje įkurtas dvi vairavimo mokyklas, rengiančias visų kategorijų vairuotojus.

Daugiau apie tai skaitykite lzinios.lt straipsnyje „Laivadirbys nori plaukioti“.

Exit mobile version