LR Seimo ir Vyriausybės veiklos vieneri metai: valdžia džiaugiasi darbais. O ką mano šilutiškiai?

DSC 0610„Sieksime, kad Lietuvoje būtų gera gyventi, žmogus jaustųsi laimingas ir orus, o valstybė būtų stipri“. Tokiu šūkiu nuo praėjusiųjų 2017 metų sausio pradžios LR Vyriausybės Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir visa ministrų komanda ėmėsi įgyvendinti Seimo patvirtintą Vyriausybės programą. Tačiau per metus įvairiose žiniasklaidos priemonėse „profesionalų vyriausybei“ teko nemažai kirčių apie pradėtas įgyvendinti reformas, jų tikslus ir rezultatus.

„Šilutės naujienos“ domėjosi, kaip LR vyriausybės veiksmus vertina mūsų krašto žmonės.

Vyriausybė vardija atliktus darbus

Iš oficialiai pateiktų ataskaitų matyti, jog S.Skvernelio vadovaujama vyriausybė džiaugiasi, kad Lietuvoje nebeliko „urėdų partijos“, kurios niekas iki tol nesugebėjo suvaldyti. Jau įsteigta nauja centralizuota įstaiga, kuri pakeitė 42 urėdijas.

Preliminariais duomenimis kasmet bus sutaupoma apie 13 mln. Eur urėdijų valdymo ir Vastybės dotacijos išlaidų.

Be to, 8 Aplinkos apsaugos regioniniai departamentai bus sujungti į vieną, kuriam teks stiprinti dėmesį atliekų tvarkymo sektoriui, mažinti naštą verslui, daugiau dėmesio skirti gyvosios gamtos apsaugai. Rengiamasi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pertvarkai: planuojama mažinti juridinių vienetų, skaidrinti, efektyvinti ir atpiginti regioninių parkų valdymą. Yra duomenų, kad Nemuno deltos regioninio parko direkcija bus prijungta prie kito, galimai Panemunių regioninio parko, esančio Jurbarko savivaldybėje.    

Šalies ūkyje, LR Vyriausybės nuomone, praėjusieji metai buvo rekordiniai pagal užsienio investicijų pritraukimą. Lietuvoje investuoti jau apsisprendė tokios garsios įmonės, kaip „Continental“, „Booking.com“, „Western Union“ ir kitos. Pasirengta įkurti daugiau kaip 4000 naujų, gerai apmokamų darbo vietų, investicijų vertė skaičiuojama šimtais milijonų eurų.

Žymi pergalė, LR Vyriausybės nuomone, pasiekta kovoje su korupcija. „Lietuvos geležinkeliai“ ir kitos sektoriaus įmonės – jau nebe sau dirbančios „valstybės valstybėje“, o skaidrios ir atsakingos įmonės. Viešųjų pirkimų kainų mažinimas ketvirtadaliu ar trečdaliu leis su tokiais pat resursais atlikti daugiau darbų. Pavyzdys: Rusnės estakados statybai Susisiekimo ministerijos atstovų prieš porą metų buvo skelbiama, kad prireiks per 20 mln. Eur., o dabar viešuoju konkursu nustatyta, kad kelio rekonstrukcijai ir estakados statybai pakaks ir 10 mln. Eur.

Socialinės apsaugos politikoje pradėtas „Vaiko pinigų“ mokėjimas už visus vaikus, įteisinta 30 eurų dydžio išmoka visiems vaikams, kurią gaus 530,8 tūkst. vaikų, o iš jų papildomai – 400 tūkst. vaikų.

Nuo praėjusių metų pradžios atliktas didžiausias pensijų padidinimas per pastaruosius 8 metus, 2017 m. pensijos padidintos du kartus. Padidinimas palietė apie 840 tūkstančių žmonių.

Nuo 2017 m. sausio iki rugsėjo „Sodros“ biudžeto skola sumažėjo 199 mln. eurų. Pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį planuojamas perteklinis biudžetas.

Vyriausybės programoje buvo įsipareigota siekti Vaistų kainų mažinimo: vidutiniškai 1 euru sumažėjo pacientų mokama priemoka už kompensuojamuosius vaistus. Sveikatos apsaugos ministerija ir medikai susitarė dėl medicinos darbuotojų sąlygų gerinimo, nuo 2017 m. liepos 1 d. padidintas gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis.

Padaryti žingsniai aukštojo mokslo reformos link. Vyriausybė Seimui pateikė, o šis patvirtino nutarimą dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo. 2017 m. didėjo mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai, tam iš valstybės biudžeto papildomai skirta 3,1 mln. eurų. 

Sveikatos ministerijos iniciatyva pradėta ir alkoholio vartojimo mažinimo programa: uždrausta reklama bei apribotas įsigyjimo laikas.

Darius STEPONKUS, Šilutės ligoninės vyr. gydytojas:

– Nors pastaruoju metu tampa gero tono požymiu šaipytis iš valdžios ir politikų, aš manau, kad tai darydami negerbiame savęs ir aplinkinių (nes visi balsavome rinkimuose), rodome nederamą pavyzdį jauniems žmonėms. Konstruktyvi kritika ir diskusijos tikrai prisideda prie valstybės ir visuomenės progreso, bet patyčiomis neturėtų būti grindžiamas noras pasakyti savo nuomonę.

Todėl būsiu nepopuliarus ir šiandien kalbėsiu apie pozityvius dalykus, nors neigiamų dalykų galėčiau įvardinti tikrai daugiau. Kalbant apie sveikatos apsaugos ministrą prof. Aurelijų Verygą, verta paminėti jo teigiamas žmogiškąsias savybes ir mokėjimą bendrauti. Deja, tenka pripažinti, kad ministrui reikia atlikti tuos nemalonius darbus, kurių kiti tiesiog nedarė.

Pritariu sveikos gyvensenos propagavimui ir ligų prevencijos idėjai, nes gydyti ligą yra keleriopai sudėtingiau, negu jos išvengti. Pritariu, kad alkoholio vartojimą reikia mažinti, nesvarbu – išgeriame jo daugiausiai ar mažiausiai Europoje. Pritariu, kad reikia kontroliuoti medikamentų vartojimą, nes nėra stebuklingo vaisto nuo visų ligų ir jų kiekis ar kaina tikrai nėra tinkamumo kriterijus. Pritariu sveikatos priežiūros paslaugų koordinavimui ir aukštos kompetencijos centrų atsiradimui, nes dažnai pacientas su savo liga lieka be pagalbos, nors lyg ir turi pasirinkimo laisvę. O apie tai, dėl ko nepritariu, pakalbėsiu kitą kartą.

Virgilijus POZINGIS, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas:

– Savivaldoje dirbu jau antrą dešimtmetį. Tik teigiamu žodžiu galiu apibūdinti premjero S.Skvernelio vyriausybės politiką. Šilutės savivaldybę porą dešimtmečių įvairios valdžios maitino viltimis ir pažadais dėl estakados į Rusnę statybos. Kiek išleista pinigų įvairioms studijoms ir netgi projektams? Tik premjerui S.Skverneliui pavyko sutramdyti Susisiekimo ministerijos klerkų, projektuotojų ir statybininkų apetitus – daugiau nei dvigubai sumažinti statybai planuojamą lėšų poreikį. Ir jau šių metų pabaigoje turėsime konkretų rezultatą – rekonstruotą kelią su pėsčiųjų ir dviračių taku ir 460 m ilgio estkadą.

Pirmą kartą per visą atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikotarpį Šilutės savivaldybės polderių pylimų remontui šiemet paskirta 2 mln. Eur. Žemdirbystė mūsų krašte taps saugesnė ir pelningesnė.

Ypač džiaugiuosi mūsų krašto jaunimu, kuris vis mažiau vartoja alkoholio, pasirinkdamas nealkoholinius gėrimus. Jų pavyzdžiu gali sekti ir vyresnės kartos žmonės, juolab, kad tik šios vy-    riausybės iniciatyva draudžiama alkoholio reklama, apribotas  prekybos laikas ir padidintas pirkėjų amžius. Manau, kad verta diskututi ir apie atskirus alkoholio skyrius parduotuvėse ir t.t.

Žinoma, kad tokios priemonės kelia kai kurių žmonių nepasitenkinimą, bet manau, kad yra dar daugiau žmonių, kurie sveikina girtuoklystės stabdymą.

Džiugu ir dėl to, kad Vyriausybė didina pensininkų pajamas. Per 2017 metus pensijos padidintos daugiau nei po 30 Eur.

Arūnas KURLIANSKAS, savivaldybės politikas, Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys,
veterinarijos gydytojas:

– Daug tenka bendrauti su kaimo žmonėmis. Pokalbiai rodo, kad jie iš „savo“ valstietiškosios valdžios tikėjosi daugiau naudos sau. Kaip šaltas dušas kaimo verslo žmonėms – ūkininkams nukrito įstatymas, padidinantis Sodros mokestį nepilną darbo dieną dirbantiems žmonėms.

Tie ūkininkai, kurie ruošiasi ar jau pasinaudojo paramos projektais, taip ir nesulaukė supaprastintų dokumentų, kad galėtų gauti paramą, o tie kurie tokią paramą gavo, dar vis guodžiasi Nacionalinės mokėjimų agentūros inspektorių priežiūra. Tikrinitojai tokie nelankstūs, tarsi norėtų atgrasyti žemdirbius nuo bet kokios veiklos.

Nemanau, kad ligšioliniai vyriausybės sprendimai dėl alkoholio vartojimo yra veiksmingi. Yra pavojus, kad sumažės parduotuvių skaičius ir vėl suklestės surogatų ir kontrabandinių gėrimų prekyba. Be to esu įsitikinęs, kad reikia daugiau investuoti į jaunosios kartos auklėjimą ir švietimą šioje srityje.

Nesulaukia žmonės ir tvirtos Vyriausybės pozicijos, kaip pažaboti pieno supirkėjų kartelinius susitarimus mažinti pieno supirkimo kainas iki ūkininkams nuostolingos veiklos.

Steponas KAZLAUSKAS, Savivaldybės politikas, partijos Tvarka ir teisingumas narys, verslininkas:

– Imponuoja „tvirtos rankos“ S.Skvernelio politika. Geriausias pavyzdys – Rusnės estakados statyba. Premjeras atvažiavo, pasižvalgė, išklausė žmones ir nusprendė. Ir šiuo klausimu ledai pajudėjo.

Žinoma, nerimą kelia ES paramos įsisavinimas, kuri mūsų šaliai pažadėta ir kurią privalome įsisavinti iki 2020 metų. Šilutės rajonas jau yra parengęs nemažai projektų, bet finansavimo krepšelis vis dar neatvertas. Suprantama, kad vieneri metai veiklos Vyriausybei trumpas laiko tarpas, kad iš jos galėtume daug reikalauti, tačiau norėtųsi šioje srityje daugiau spartos.

Daug triukšmo kilo dėl vaistų įsigyjimo tvarkos, receptinių vaistų ir valstybės kompensavimo. Manau, kad pažaboti farmacininkų verslo įsigalėjimą reikėjo jau prieš 20 metų. Dabar, kai jau visa karta žmonių pripratinta prie jiems beveik nemokamų (Valstybės sąskaita) brangiausių vaistų naudojimo, atstatyti normalią tvarką tikrai reikės stiprybės ministrui A.Verygai.

Pritariu ir iniciatyvoms dėl alkoholio prekybos ribojimo. Nors skeptiškai vertinu reklaminių puslapių plėšymą ar apklijavimą užsienio žurnaluose, tačiau tikiuosi, kad naujoji alkoholio įsigijimo tvarka turės įtakos bent jaunąjai kartai.

Vladas KAINOVAITIS, savivaldybės politikas, VRK „Už žmonių valdžią“ narys, verslininkas:

– Manau, kad jeigu vyriausybė žengė tokį žingsnį ir padidino akcizo mokestį alkoholiui, tai dabar turėtų žengti ir kitą žingsnį – surinktas akcizo lėšas investuoti į tų žmonių, kuriems jau reikia pagalbos gelbėjimą. Manau, kad girtaujančių šeimų vaikai turi būti priglausti kitose šeimose, bent tol, kol jų tėvai bus išblaivinti ir bent mėnesį gyvens blaivų gyvenimą su socialinių darbuotojų priežiūra, lankys sveiko gyvenimo mokymus ir t.t.

Manau, kad visos už alkoholio prekybą akcizais surinktos lėšos turi būti skirtos socialiniams darbuotojams, kurie daugiau dirbtų su žmonėmis, savarankiškai nebegalinčiais išsiblaivyti ir stoti į normalaus gyvenimo kelią. Nesistebėčiau, jei žmonėms, kurie nuolat girtauja, būtų apribotos visos laisvės tol, kol jie apsispręs gyventi kitaip. Visiškai suprasčiau, jeigu tokiam tikslui būtų sugrąžinta prievartinio išblaivinimo tvarka.

Pasigendu dabartinės valdžios sprendimų, kad įvairiomis rinkliavomis surenkami mokesčiai, pavyzdžiui už žvejybos leidimus, didesne dalimi sugrįžtų į tą kraštą, kuriame ir vykdoma veikla. Manau, kad jeigu didesnė pusė Lietuvos žvejų mėgėjų pramogauja mūsų krašte, tai surinktos lėšos ir turėtų būti investuotos į žuvų išteklių atstatymą – įžuvinimą, ir infrastruktūros gerinimą.  

Exit mobile version