„Pagavai karšį Nemuno deltos regioniniame parke, bet nenori už tai mokėti didelės baudos? Tada nedelsiant paleisk jį atgal į vandens telkinį. Tokia tvarka pamaryje galioja nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d.“, – primena regioninio parko direkcija.
Pagautus karšius teks paleisti
Paskutinė galimybė pasimėgauti paties pagautu karšiu buvo trečiadienis – balandžio 19-oji. Tad tądien ne vienas žvejas – ligonis net ir iš darbo atsiprašė, kad galėtų paskutines valandas, kol dar buvo galima žvejoti šias žuvis, praleisti prie vandens su meškere rankose.
Nuo balandžio 20-osios iki gegužės 20-osios sugavus karšį privalu jį nedelsiant paleisti atgal į vandenį.
Šilutės Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Stanislovas Sudeikis priminė, kad tie, kas rizikuos nevykdyti šio draudimo, kartu rizikuos ir labai paploninti savo pinigines. Mat draudimo laiku karšį ištraukęs žvejas laikomas padaręs grubų pažeidimą, tad ir baudos už tai yra didesnės nei kitu metu.
Bauda siekia nuo 120 iki 300 eurų, papildomai už kiekvieną žuvį priskaičiuojama ir 66 eurai gamtai padarytos žalos.
Dar blogiau, jei draudžiama žuvis ištraukta ichtiologinio draustinio (mūsų krašte tai yra Minijos upė) ar rezervato teritorijoje – tuomet įkainis už padarytą žalą gamtai didinamas 3 kartus.
Be to, kartu konfiskuojami ir žvejybos įrankiai, o jei žvejas turi valtį – dar ir ji.
Nemuno deltos regioninio parko išplatintoje informacijoje primenama, kad karšių Lietuvoje yra daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse, tačiau daugiausia – Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose. Čia jie užima vieną pirmųjų vietų iš visų žvejų laimikių.
Nemuno deltoje karšiai lytiškai subręsta 6-7 gyvenimo metais, būdami apie 400 g svorio, kuomet būna (neskaitant uodegos) 25 cm ilgio. Neršia jie balandžio pabaigoje – gegužės mėnesį, kai vanduo sušyla bent iki 12 laipsnių. Neršti būriais iš Kuršių marių išplaukia į Nemuno atšakas ir įlankų pakraščius. Kiekvieno būrio nerštas prasideda iš ryto ir trunka 2 -3 paras, susilpnėdamas tik vidurdienį ir naktį. Ikrai išleidžiami ramiose įlankose ant augalinio substrato, prie kurio prilimpa. Karšis labai vislus – išleidžia maždaug 100-300 tūkstančių ikrelių.
Neršto metu (nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d.) sugautus karšius privaloma nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį. Tik taip elgdamiesi galėsime būti tikri, kad Nemuno deltoje ir Kuršių mariose visada galėsime džiaugtis gausiais karšių laimikiais.
Lydekų gaudytojai sumokėjo tūkstančius eurų
Balandžio 21 d. baigėsi draudimas gaudyti lydekas. Pasak S.Sudeikio, per beveik 2 mėnesius (akcija vyko nuo vasario 1-osios) Pamaryje nustatyti 135 žvejybos taisyklių pažeidimai. Su draudžiamais įrankiais arba tuo metu draudžiamas žuvis gaudė 9 pažeidėjai, 4 iš jų žuvis gaudė tinklais.
Štai keli pavyzdžiai.
Kovo 25 d. Šilutės rajono gyventojas neteisėtai, draudžiamomis priemonėmis – statomais tinklais – užlietose pievose ties Leitgiriais tikėjosi pagauti lydekų, tačiau į tinklą buvo pakliuvusios dvi meknės, už kurias teko sumokėti 132 eurų žalą, padarytą žuvų ištekliams.
Kovo 31 d. rytą nepasisekė dviem Šilutės rajono gyventojams, kurie Kniaupo įlankoje statomais tinklais buvo sugavę 27 karšius, 3 lynus ir 3 lydekas. Šis „laimikis“ jiems kainavo 2450 eurų, padengiant žalą žuvų ištekliams. Visiems trims brakonieriams surašyti administracinių nusižengimų protokolai ir skirtos baudos nuo 120 iki 300 eurų.
Iš viso per tą laiką 7 iš 9 brakonierių už pažeidimus priskaičiuota 4490 eurų žalos gamtai. Papildomai skirtos ir baudos nuo 120 iki 300 eurų. Taip pat konfiskuota 1 valtis, 6 tinklai.