Šilutės rajone nelaimių taip pat neišvengta – čia pernai per nelaimingus atsitikimus darbe žuvo 3 asmenys ir 1 sunkiai sužalotas.
Gruodis – pažymėtas 13 mirčių
Per praėjusius 2013 m. Lietuvoje darbo metu žuvę asmenys triūsė kirtavietėse, statybvietėse, buvo įtraukti judančio transporterio, prispausti autokrautuvo, metalinės konstrukcijos, patyrę elektros traumas. Vien per paskutinį praėjusių metų mėnesį 13 šalies šeimų išgyveno skausmą ir netektį, nesulaukę grįžtančių iš darbo sveikų savo artimųjų.
Daugiausiai sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko vykdant statybos, remonto darbus, tarp jų ir aptarnaujant, remontuojant elektros įrenginius, tinklus. Taip pat remontuojant technines priemones bei atliekant sandėliavimo, krovimo darbus.
Tirdami nelaimingus atsitikimus darbe Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai dažniausiai konstatuoja, kad nelaimių buvo galima išvengti, jei darbai būtų tinkamai organizuoti ir vykdyti, jei darbo priemonės būtų atitikusios saugos ir sveikatos reikalavimus, jei būtų gerai organizuota saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė, o darbuotojai būtų vykdę jiems privalomus saugos reikalavimus. Apie aplaidžią vidaus tvarką akivaizdžiai liudija ir tai, kad apie 17 proc. visų žuvusiųjų darbe ir apie 10 proc. sunkai sužalotųjų buvo neblaivūs.
Šilutės rajone – nelaimės kelyje, vandenyje ir ant stogo
Šilutės rajone pernai, palyginti su visos Lietuvos mastu, nelaimių buvo ne tiek daug: 3 mirtini atvejai ir 1 sunkus sužalojimas.
Pirma netektis įvyko jau metų pradžioje – sausio 28 d. Tą dieną miškų urėdijos vairuotojas važiavo kartu su miško darbininku ir sustojo kelyje įsipilti degalų iš nešiojamo bako. Įsipylęs degalų, vairuotojas nuėjo užvesti mašinos, o miško darbininkas – paimti nuo kelio avarinio ženklo. Grįžtantį atgal jį partrenkė ir mirtinai sužalojo pravažiuojantis automobilis.
Kita nelaimė įvyko balandžio 9 d., kai traukiant žvejybinius tinklus Skirvytės upėje buvo mirtinai traumuotas žvejys.
Teismo medicinos eksperto išvada parodė, kad žvejo, kuris turėjo uždėti ir užveržti virvę ant besisukančio suktuvo, sumontuoto ant traktoriaus prikabinimo įtaiso, švarko rankogalis (ar ranka) pateko tarp suktuvo ir tempiamos virvės. Taip darbuotojas buvo pritrauktas prie suktuvo ir mirtinai traumuotas.
Tiriant nelaimės priežastis nustatyta, kad darbo priemonė neatitiko saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, darbuotojas neturėjo galimybės operatyviai išjungti besisukančio suktuvo, t.y. nebuvo įrengtas toks valdymas, kad būtų galima nedelsiant sustabdyti judančias įrenginio dalis. Be to, darbuotojas nebuvo instruktuotas, kaip saugiai uždėti ir užveržti virvę ant traktorinio suktuvo.
Nepraėjus nei mėnesiui – balandžio 30 d. – remontuojant daugiabučio namo stogą Šilutėje, nukrito ir mirtinai susižalojo pastatų statybininkas. Pasak darbo inspektorių, nelaimė įvyko, nes buvo netinkamai organizuoti pavojingi darbai statybvietėje. Statybininkas buvo nesupažindintas, kaip saugiai atlikti stogo parapeto ir ventiliacijos šachtų remonto darbus, kokias darbo ir asmenines apsaugines priemones naudoti, kur jas tvirtinti.
Nustatyta, kad darbdavys nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir tinkamai neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės įmonėje: neįvertino rizikos veiksnių atliekant remonto darbus arba neužtikrino, kad statybininkai nedirbtų darbų, kai jie nesupažindinti su saugiais tų darbų atlikimo būdais.
Kitas sunkus nelaimingas atsitikimas įvyko liepos 8 d. Tą kartą kraunant fasuotą cementą iš traukinio vagono, griuvo cemento maišų paletė ir ant sandėlininko užgriuvo cemento maišai, sunkiai jį sužalodami.
Tiriant nelaimės priežastis, įžvelgta sandėlininko darbdavio kaltė, nes darbą atlikę asmenys nebuvo nustatyta tvarka apmokyti, atestuoti bei instruktuoti saugos ir sveikatos darbe klausimais. Taip pat darbuotojai nebuvo instruktuoti, kaip ir kokius kriterijus įvertinti, nustatant sukrautų padėklų stabilumą, kokiais požymiais vadovaujantis nustatoma, kada galima pradėti saugiai krauti.