užsimota, jog iki 2020-ųjų kiekvienoje tokioje įstaigoje turi likti ne daugiau kaip po 30 vaikų. Šiuo metu skaičiai -milžiniški: Lietuvos vaikų globos namuose auga apie 10 tūkstančių Lietuvos piliečių; globos įstaigos gauna kelis kartus didesnį finansavimą nei vaikus globojančios šeimos ir šeimynos: iš valstybės ir savivaldybių biudžetų vaikų globos įstaigoms per metus skiriama 45 mln. eurų.
Dar gruodį įstatymo pataisas, kurios turėtų skatinti ir spartinti vaikų globą šeimose ir šeimynose, pasiūliusi šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimo palaikymo nesulaukė: pastarasis nutarė, kad norintiesiems globoti svetimus vaikus žmonėms prie iki šiol gaunamų 152 eurų, skirtų vienam vaikui, užteks 38 eurų priedo – tik tiek šiemet bus padidinta net nuo 1998-ųjų nekitusi išmoka globėjams.
Ar tai gali pakeisti situaciją, ar padės dažniausiai gyvų tėvų našlaičiais likusiems vaikams atrasti naujas šeimas? Su tais vaikais dirbantys žmonės tuo abejoja.
Įstatymų leidėjai davė 38 eurus
Šalį viena po kitos drebina skaudžios vaikų nepriežiūros ir smurto prieš juos istorijos ir šeimose, ir valdiškose institucijose, tad aukščiausioji valdžia sukruto. Prezidentė gruodį pareiškė, jog, be kita ko, būtina ne tik užtikrinti didesnę finansinę pagalbą globėjų šeimoms ir šeimynoms, bet ir skatinti alternatyvas institucinei vaiko globai bei garantuoti, kad institucijose augantys vaikai kuo greičiau patektų į šeimas.
Šiuo metu šeimos, globojančios vaikus, kiekvieno jų išlaikymui gauna 152 eurų išmoką, Prezidentė siūlė, kad iki 2017 m. ji būtų padidinta du kartus – iki 304 eurų. Tačiau galutinis įstatymų leidėjų verdiktas buvo kur kas mažesnė suma – tik plius 38 eurai, tai yra, vienos bazinės socialinės išmokos (BSI) vertės suma.
Tiesa, Šilutės savivaldybės Socialinės paramos skyrius su Savivaldybės administracija svarstė siūlymą, dar vieną BSI globėjams pridėti iš Savivaldybės biudžeto. Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis sakė, kad kol kas šis klausimas paliktas atviras, tikimasi, kad prie jo dar bus grįžtama, galbūt – antrąjį metų pusmetį.
Visų tokių priemonių tikslas vienas – kad kuo mažiau vaikų liktų globos namuose.
Saugų globos namuose vaikų mažėja
Šilutės savivaldybėje tai dalinai jau pavyko, mat Saugų vaikų globos namuose augančių vaikų skaičius per pastaruosius metus sumažėjo nuo 72 iki 59, tad reikalavimas, kad iki šių metų pradžios globos įstaigoje gyventų ne daugiau 60 vaikų, įvykdytas.
Tam pasitarnavo ir daugiau nei prieš metus įvykdytas vienos šeimynos perkėlimas į Rusnės specialiąją mokyklą, tad dabar septyniose globos namų šeimynose gyvena po 8 vaikus.
Kitos bendro vaikų skaičiaus mažėjimo priežastys – mažėjantis bendras Lietuvos (taip pat – ir Šilutės rajono) gyventojų skaičius. Žinoma, prisideda ir globėjai bei vaikus įvaikinantys žmonės, ir didelį darbą socialinės rizikos šeimose dirbantys socialiniai darbuotojai.
Tiesa, Šilutėje atskirų butų ar namelių globos namų šeimynoms dar neperkama, nerenovuojama ir nestatoma, bet iki 2020-ųjų tikimasi iš valstybės gauti europinių lėšų tokio gyvenamojo ploto pirkimui.
„Taip pamažu turėtume pasiekti, kad ir Saugų globos namuose gyvens iki 30 vaikų“, – sakė A.Šimelionis. Jis tikisi, kad ir šiek tiek didesni pinigai, skirti globojamiems vaikams, paskatins daugiau šeimų tapti globėjais.
Pinigai nėra globėjų motyvas
Saugų vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Danguolė Zaicevienė mano, jog pinigai apskritai nėra ir niekada nebuvo pagrindinis motyvas globoti svetimus vaikus.
Anot specialistės, tie žmonės, kurie imasi globos, tai daro skatinami altruizmo, vedami širdies gerumo ir panašių vertybių. Ne viena šios įstaigos vaikų globėjų šeima net palieka vaikui tuos vadinamuosius maistpinigius, kuriuos galėjo išleisti jo maitinimui, paėmusi vaiką savaitgaliui. Tiesa, toji suma menka – vos keli eurai, bet ir tai rodo, jog svetimų vaikų globėjai ne viską matuoja pinigais.
Tačiau globėjų yra labai nedaug. Štai Saugų globos namų vaikus globojančių šeimų nepriskaičiuojama nė 10-ies, į tą skaičių įeina ir vaikų biologinės šeimos.
O jei jau užsimota didinti paramą globėjų šeimoms, tai, D.Zaicevienės nuomone, parama turėtų būti didinama ne keliomis dešimtimis eurų, o kur kas solidžiau.
Globėjai – vis vyresni, ir jų vis mažėja
Šilutės savivaldybės Vaiko teisių apsaugos (VTA) skyriaus vedėja Indra Pranaitienė sako, jog potencialių globėjų sparčiai mažėja visoje šalyje. Viena to priežasčių – vaikų globa mūsų šalyje nėra prioritetinė sritis, svetimus vaikus globojančioms šeimoms labai trūksta valdžios dėmesio.
Finansinė parama globėjų šeimoms, I.Pranaitienės nuomone, turėtų būti ženkliai didesnė, tuo tarpu ji nekito net 17 metų, nuo tada, kai globojamiems vaikams buvo paskirta 520 litų per mėnesį. Tuomet tai atodė dideli pinigai, tuo tarpu konvertavus tą sumą į eurus taip jau nebeatrodo niekam.
Stebima ir tokia tendencija, jog globėjais dažniausiai tampa tik artimi giminės. Štai Šilutės VTA skyrius šiuo metu neturi nė vienos vaiko globai parengtos šeimos, kuri jau galėtų laukti vaiko.
„Visada nelaimės atveju pirmiausia ieškome artimų vaikų giminaičių“, – sakė vedėja.
Be to, globoti vaikus imasi dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės, o jaunimas labiau stengiasi susikurti sau gerovę, nei rūpintis svetimais vaikais.
Šilutiškiams nereikės važinėti
Viena priežasčių, dėl kurių globos įstaigose vaikai užsibūna, yra ta, kad galimi globėjai ir įtėviai priversti ilgai laukti privalomų mokymų. Todėl siekiant pagreitinti globos ir įvaikinimo procesą, padidintas tokių mokymų prieinamumas.
I.Pranaitienė pasidžiaugė, kad jau vasarį tokius mokymus organizuoti pradės ir Šilutės socialinių paslaugų centras. Iki šiol kursus norintys lankyti šilutiškiai buvo priversti 3 mėnesius važinėti į Klaipėdą, Gargždus arba Kretingą, tai buvo didelės ir laiko, ir pinigų sąnaudos.
Kartu Šilutės socialinių paslaugų centre bus teikiama pagalba ir vaikus jau globojančioms šeimoms, tai darys specialiai parengti specialistai.
Toks projektas turėtų startuoti jau vasarį, ir I.Pranaitienė tiki, jog tai prisidės prie bendros globos situacijos rajone gerėjimo.
Prezidentė inicijavo ir Civilinio proceso kodekso pataisas, kuriomis siūloma spartinti nuolatinės globos ir įvaikinimo bylų nagrinėjimą teismuose, kad šios bylos būtų nagrinėjamos pirmumo tvarka ne ilgiau kaip per 2 mėnesius.
Šilutėje, pasak I.Pranaitienės, šios problemos nėra. „Mūsų apylinkės teismo teisėjai globos ir įvaikinimo bylas visada nagrinėja prioritetine tvarka, visada atsižvelgia į mūsų prašymus“, – sakė VTA skyriaus vedėja.