Šilutės muziejaus turizmo informacijos centras pakvietė miesto gidus į ekskursiją, kurioje architektas aprodė visą senojo dvaro parko teritoriją, pristatė parko ladšaftą, augmeniją.
Pasinaudodamas ta schema, kiekvienas galite parke įdomiai praleisti laisvalaikį, apžiūrėdami įvairių rūšių medžius – retus ir įprastus mūsų gamtoje.
Visus, kuriuos sudomino dvaro parko želdynai, kviečiame užsukti į Šilutės muziejaus turizmo informacijos centrą. Čia gausite architekto E.Vidrinsko parengtą apžvalginio maršruto schemą ir pagal ją galėsite pasivaikščio po istorinį dvaro parką.
Šiandien miesto parką būtų galima suskirstyti į keletą teritorijų: senasis parkas iki Žalgirio gatvės, teritorija tarp Žalgirio gatvės ir stadiono ir salos teritorija.
Šilutės dvarininkas, parko įkūrėjas Hugo Šojus (Scheu) dvarą įsigijo 1889 metais. Jis sutvarkė dvaro pastatus ir aplinką. Šalia dvaro įkūrė angliško tipo parką su trimis tvenkiniais ir pasivaikščiojimo takais.
Parke, kuris driekiasi palei Šyšos upę iki senojo geležinkelio tilto, augo apie 150 rūšių medžių, krūmų. Dabar parke yra 50 rūšių medžių, krūmų ir puskrūmių.
Dauguma senųjų medžių buvo pasodinti kuriant parką, tačiau yra savaiminės kilmės medžių. Šalia dvaro pastato auga vietiniai medžiai: vinkšna, ąžuolas, mažalapė liepa, paprastieji uosiai, klevai, karpotasis beržas, riešutas bei iš šiltųjų kraštų atvežti medžiai: baltosios akacijos, kaštonas. Parke auga ir paprastoji eglė ir ieva, trapusis ir baltasis gluosnis, grauželinė ir vienpiestė gudobelės.
Nuo centrinio dvaro pastato pasukus link pirmojo tvenkinio, netoli Šilutės kultūros ir pramogų centro, pasodinta magnolijų alėja, skirta jų augintojo Liudviko Juraškos atminimui.
Perėjus tvenkinio tiltelį, matyti palei Parko gatvę pasodinti burgundinis, pelkinis ir raudonasis ąžuolai. Burgundinius ąžuolus parke pasodino Šilutės – Danijos draugijos nariai. Iš Danijos atvežti ąžuolų sodinukai puikiai prigijo ir šiandien puošia parką.
Ypač vertingų senųjų medžių yra tolimajame dvaro parko pakraštyje, ant Šyšos upės kranto. Čia auga du šimtamečiai ąžuolai. Jų skersmuo – 106-130 cm, aukštis – apie 23 metrai. Šalia šių galingų ąžuolų auga ir įspūdingos mažalapės liepos (skersmuo – 60-140 cm, aukštis – 25-30 m). Įspūdingai atrodo ir sidabrinių klevų alėja, esanti šalia Parko gatvės.
Iš ypač vertingų ir retų augalų, augančių parke, galima paminėti: balzaminį kėnį, plačiažvynį maumedį, sidabrinį klevą, japoninę magnoliją ir burgundinį ąžuolą.
Iki Antrojo pasaulinio karo parkas buvo prižiūrimas, puoselėjimas. Po karo parkas sunyko. Šiandien bandoma parką atgaivinti, parengta istorinio parko sutvarkymo, formavimo koncepcija. Naujai suprojektuotos alėjos, sodinami medeliai, nutiestas dviračių takas, turėtų pritraukti turistus ir poilsio gamtoje ieškančius miestelėnus.
Šiuo metu Šilutės rajono savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Romualdas Ambrulaitis rengia projektą „Šilutės miesto istorinio parko sutvarkymas ir pritaikymas turizmo bei kultūros reikmėms” pagal 2007 m. parengtą galimybių studiją bei patvirtintą detalųjį planą Šilutės miesto istoriniam parkui atkurti: įrengti kultūros ir sporto renginiams skirtus objektus (futbolo aikštę su dirbtine danga, multifunkcinę aikštę ir pan.).
Teritorijoje nuo H .Šojaus dvaro iki ?algirio gatvės būtų pasyvaus poilsio zona, o už jos iki pat geležinkelio – aktyvaus poilsio zona.
Įgyvendinant projektą galėtume kokybiškai suformuoti ir įrengti parko takų tinklą, atnaujinti parką juosiančias ir potvynius reguliuojančias atramines sienutes, suremontuoti parke esančius tiltus ir įrengti reikalingus naujus, išvalyti ir sutvarkyti parką – mišką (prie stadiono), pakeisti ir pastatyti naujus suoliukus bei įrengti šiukšliadė?es, įrengti vaikų ?aidimo aikšteles, stovyklavietę, maudykles, sveikatingumo trasą, viešuosius tualetus, informacinius stendus ir pan.