Viena iš sveikiausių tautų pasaulyje – japonai. Kaipgi jie įsigudrina turėti tiek daug ilgaamžių? Juk ir jų gyvenimo tempas beprotiškai spartus, ir krizių nepavyksta išvengti, o štai sunkiai sergančiųjų, palyginus su kitomis šalimis, žymiai mažiau.
Pasirodo, stebuklinga gydomąja daržove jie laiko pekininį kopūstą.
Gydomosios pekininio kopūsto savybės
Pekino kopūstai – pagrindinis komponentas sriubos, kurią japonai laiko puikiausiu vaistu nuo daugelio ligų. Pasirodo vieno Tokijo universiteto mokslininkai ištyrė, jog šioje daržovėje esama labai stiprių ir organizmui visiškai nekenksmingų prakaitavimą skatinančių medžiagų, ypač efektyvių gydant persišaldymo ligas.
Nesistebėkite: nuo persišaldymo japonai gydosi ne aromatingomis uogienėmis, o pačiais paprasčiausiais Pekino kopūstais.
Norint išvirti gydomosios sriubos, tereikia paprastame vandenyje išvirti pusę gūžės Pekino kopūsto su ropės gabaliukais ir žalumynais, o vėliau gautą nuovirą supilti į buteliuką. Į truputį atšaldytą nuovirą galima įberti cukraus ir duoti gerti vaikams kaip prakaitavimą skatinančią priemonę.
Suaugusieji vargu ar norės saldaus gėrimo, todėl jiems net truputį druskos galima įberti…
Na, o jei į tą patį skystį dar įpiltume nuoviro iš kriaušių odelių, turėsime puikų vaistą nuo gerklės peršėjimo ir kosulio, tikina japonai.
Puiki profilaktinė priemonė
Pekino kopūstų sriuba pasižymi ir profilaktiniu poveikiu. Žurnalistė iš vieno stambaus Tokijo laikraščio įtikinėjo, jog tik ši sriuba padėjo išsivaduoti nuo nesibaigiančių kankinančių žieminių persišaldymų, lydimų kosulio, slogos ir paraudusios gerklės. Įprasti vaistai tik laikinai palengvindavo būklę, tačiau situacija iš esmės pasikeitė, kai mergina ėmė valgyti šią sriubą.
Kaip išsivirti „stebuklingą“ sriubą
Vandenyje apie dvi valandas verdami Pekino kopūstai, pridėjus juodųjų ridikų, ropės, morkos ir varnalėšų šaknies gabalėlių.
Susidariusį tirštą nuovirą japonai supilsto į butelius ir kasdien geria po valgio. Pasak jų, po 3-4 mėnesių tokio gydymosi apie persišaldymo ligas galima pamiršti ilgam.
Be to, reguliarus nuoviro vartojimas ypač sustiprina organizmo atsparumą bet kokiems negalavimams. Visa tai, japonų nuomone, iškelia pekininius kopūstus kur kas aukščiau įvairiausių arbatų, kurių vartojimas neduoda tokio ilgalaikio efekto.
Medikai įsitikinę, jog gydomasis kopūstų poveikis yra susijęs su kompleksine jų įtaka visai organizmo virškinimo sistemai. O juk būtent šioje sistemoje slypi daugelio, atrodytų, visiškai pašalinių susirgimų priežastys.
Padeda ir nuo kraujospūdžio
Pekininių kopūstų nuoviras pašalina žmonėms dažnus ir netikėtus aukšto kraujospūdžio kilimo priepuolius, lydimus pykinimo ir charakteringo patamsėjimo akyse, kurį įprastiniai vaistai tik sumažina, tačiau neišgydo.
Atsakymas, pasak japonų mokslininkų, vėlgi slypi virškinimo organų sistemos veikloje, jautriai reaguojančioje į didelius stresus ir nervines perkrovas. Pekino kopūstuose esančios medžiagos reguliuoja skrandžio, žarnyno darbą, šalindamos priežastis įtampai atsirasti ir kraujospūdžiui pakilti.
Trumpiau kalbant, japonai įsitikinę, jog šie kopūstai verti to, kad žmonės juos prisimintų kuo dažniau. Juo labiau kad jų vartojimas, skirtingai nuo cheminių vaistų, visiškai nežalingas.
Be abejonės, Pekino kopūstai puikiausiai tinka salotoms. Juose yra gerai pasisavinamų baltymų, vitaminų C, A, kalio, geležies, kalcio, kitų mineralinių druskų. Tačiau nepamirškite, kad juos galima troškinti bei rauginti, kaip ir baltagūžius.
Svarbu:
Specialistai primena, kad pramoniniu būdu auginamose daržovėse gali būti nemažai nitratų. Mažesnės kopūstinių daržovių (baltagūžių, raudongūžių, garbanotųjų, Briuselio, žiedinių, ropinių (kaliaropės), Pekino kopūstų bei brokolių) gūžės nitratų sukaupia mažiau nei didesnės.
Didžiausia nitratų koncentracija vidurinėje gūžinių kopūstų dalyje – šerdyje, brokolių ir kalafiorų – koteliuose, o Pekino kopūstuose – apatinėse lapų dalyse, ypač gyslose.