Žygio organizatorius maloniai nustebino didžiulis dalyvių skaičius – paklampoti po pelkę panoro net 151 žmogus.
Išskirstyti į keturias grupes po 40, žygeiviai leidosi į ekologinę kelionę, kurioje susipažino su pelkės augmenija, gyvūnija, ežerokšniais, ežerėliais ir Lietuvos gamtos fondo vykdomais projektais Aukštumalos pelkėje.
„Tą dieną pranešė darganą, buvo ir apsiniaukę, bet nė vieno žygeivio veide nebuvo baimės jausmo ar nepasitenkinimo“, – žygio įspūdžiais dalijosi NDRP vyr. specialistas, ekologas Robertas Kubilius.
Dalyvių – pusantro šimto!
Aukštumalos pelkėje nuo balandžio 1 iki rugsėjo 1 dienos lankytis draudžiama, šiuo laikotarpiu atviras tik pažintinis takas. Bet Pelkių dienos proga lankytojams NDRP direkcija surengė ypatingą žygį.
Išvykos dalyviai buvo supažindinti su aukštapelkės išsidėstymu, augalija bei gyvūnija. Kiekvienos grupės vedliai ekologai papasakojo daug įdomių faktų apie šį Europos pelkėtyros lopšį, išskirtinį aukštapelkės kraštovaizdį su daugybe ežerėlių, diskutavo apie mūsų krašto aukštapelkės naudą gamtai ir žmogui.
Šiemet norą pasižvalgyti po aukštapelkę pareiškė ir internetu užsiregistravo 201, o į žygį atvyko 151 dalyvis. Dauguma jų buvo iš Šilutės ir Klaipėdos, bet buvo atvykusių ir iš Vilniaus, Kauno, Gargždų, Kretingos, Šakių, Šiaulių.
„Ankstesniais metais į žygį eidavo apie 45, pernai – tik 4 smalsuoliai, tai šiemet mus pribloškė didžiulis dalyvių skaičius“, – neslėpė R.Kubilius. Galbūt dalyvius sugundė tai, kad šiemet žygis įvyko šeštadienį, o ankstesniais metais ekologinė ekskursija vykdavo darbo dienomis.
Ankstesniais metais žygeiviai drąsiai lipo ant užšalusių pelkės ežerų, tai šiemet gamta buvo kitokia – šilta.
Ekologas teigia iškart perspėjęs žygeivius, kad pažintinio tako gale jie nerizikuotų savo sveikata ir neliptų nuo tako. Juk buvo ir tokių, kurie į pelkę išsiruošė net be guminių batų. Bet visi iki vieno dalyviai užsispyrė ir panoro klampoti toliau, nustebusio vadovo žodžiais sakant, „ėjo be jokių stabdžių“.
Veiklą dalinosi su Lietuvos gamtos fondu
Šiuo metu Aukštumalos pelkėje vykdomas Lietuvos gamtos fondo projektas, todėl ekologai žygio dalyviams turėjo parodyti daugybę aukštapelkėje vykdomų naujovių.
Pirmiausia, visi drąsiai ėjo nauju taku. „Senojo tako lentos jau senokai buvo supuvusios, įlūžusios ir keldavo pavojų kiekviename žingsnyje. Dabar visas takas atnaujintas ir kone dvigubai pratęstas į pačią pelkę iki ežero“, – dėstė R.Kubilius.
Nulipę nuo šio tako žygeiviai nuėjo samanų paklote iki ežero ir ragavo ežerėlio vandens. R.Kubilius tą vandenį vadina dangaus vandeniu. Jis ypatingas tuo, kad ilgai išbuvęs durpėse pasižymi savotišku rūgšties prieskoniu ir yra rudos spalvos – kaip kava.
Atsigaivinusios dangaus vandeniu, grupelės pasiekė 2011 metų gaisro nusiaubtos teritorjos ribą. R.Kubilius priminė, kad tuomet nudegė 265 ha pelkės teritorijos, ir vienintelis dalykas, sustabdęs gaisrą, buvo vanduo, susikaupęs pačiuose kiminuose ir ežeruose. Dabar visa augmenijos paklotė jau atsikūrė, viskas atsigavo, tik truputį pasikeitė rūšys.
Vėliau žygeiviai pasiekė teritoriją, kurioje pagal projektą pjaunamos beržų atžalos. Gaisras, sudeginęs beržo kamieną, suteikė gyvybę daugybei atžalų – iš kiekvieno šaknyno atželia puokštė berželių. Šias atžalas reikia nupjauti, nes beržas nėra aukštapelkei būdingas augas, todėl laikomas „kenkėju“.
Toje pačioje pakrantėje yra prieš 40 metų iškasti kanalai, kurių dalis pagal projektą turi būti užkasta.
Praėję ir šią teritoriją, žygeiviai įžengė į gamyklinę zoną, kur kasamos ir džiovinamos durpės. Į šią teritoriją nutiesti bėgiai, kad vagonais būtų galima išvežti nusausintas durpes.
R.Kubilius pasakojo, kad nuo pažintinio tako į dešinę pusę yra didžiulė teritorija, apjuosta pušynu. Pušyne yra nebe ežerokšniai (ežerokšniai – tai kelių klampynių akių junginiai), o ežerėliai – pakankamai gilūs ir atvirai matomi.
Apžiūrėję Aukštapelkės teritoriją žygeiviai sugrįžo į maršruto pradžią, kur NDRP direkcijos kolektyvas buvo išviręs žirnių košės, vaišino arbata ir sausainiais.
„Gidai – profesionalūs, virėjai – virtuozai. Tokiu taku gali eiti iki dangaus. Dėkojam“, „Ačiū Jums už smagų ir šaunų žygį, naują patirtį, skanią košę, šiltą arbatą. Vienu žodžiu – už puikiai praleistą dieną!“, „Ir mes čia buvom, po pelkę braidėm, žirnių košę valgėm … buvo liuks“, – tokie ir panašūs atsiliepimai apie žygį surašyti regioninio parko Facebook paskyroje.
Vandens turizmo centro nuotraukos.