Valdžia žmonėms atsiskaito už per metus atliktus darbus. Daugiausia kalbama apie sumažėjusį savivaldybės biudžetą, taupymo priemones, vaikų skaičiaus mažėjimą mokyklose.
Rusniškiams ir šilutiškiams aktualiausi buvo klausimai apie šilumos, vandens, atliekų rinkliavos kainas. Tik ar valdžia girdi jų abejones ir nuoskaudas?
Kartu su rajono vadovais į susitikimus vyksta Policijos komisariato, savivaldybės įmonių UAB „Šilutės vandenys“ ir UAB „Šilutės šilumos tinklai“ vadovai.
Ataskaitos formalios
Meras V.Pozingis, kuriam derėtų pasakoti apie rajono Tarybos veiklą, mieliau kalba už Savivaldybės administracijos direktorę I.Vasiljevienę: pasakoja, kokie vandentvarkos ar šilumos ūkio projektai įgyvendinti, kiek sumažintas savivaldybės biudžetas (gausime 4 proc. mažiau nei pernai).
I.Vasiljevienė guodžiasi, kaip neteisingai jos veiksmus nušviečia žiniasklaida, aiškina, jog ji nekalta, kad skolose paskendusi savivaldybė „Snoro“ banke paliko 1,2 mln. litų – mat laukė, kad susikauptų reikiama suma apmokėti už įgyvendintus ES projektus.
Vicemerė Stasė Skutulienė apgailestavo, kad mažėja vaikų skaičius mokyklose, taigi mažėja moksleivių krepšelio lėšos. Rajono Taryba priversta uždarinėti ar reorganizuoti mokyklas taip, kaip artimiausiu metu atsitiks su Šilutės pradine, Naujakurių pradine ir kitomis mažomis mokyklomis.
S.Skutulienė argumentuoja, kad Šilutės pradinę prijungus prie Pamario pagrindinės mokyklos per metus bus gaunamas net 200 tūkst. litų ekonominis efektas. Tik nepaaiškina, kas trukdė tokį efektą gauti anksčiau.
Baiminasi dėl šilumos kainų
Susitikti su valdžia atėję rusniškiai domėjosi, kaip keisis centralizuotai tiekiamos šilumos kaina. Rusniškiai yra girdėję apie planus rekonstruoti miestelio centrinio šildymo tinklą, suvedant trasas į Rusnės specialiosios mokyklos katilinę. Ši katilinė Savivaldybės administracijos iniciatyva jau išnuomota privačiai įmonei. Žmonės, matydami kitų miestų pavyzdžius, baiminasi, kad po katilinės ir šildymo trasų rekonstrukcijos už šilumą turės mokėti daug brangiau, nei dabar moka Savivaldybės įmonei „Šilutės šilumos tinklams“.
Rusniškiai stebėjosi, kodėl Savivaldybė tokią svarbią katilinę perleido privatininkams. Negi „Šilutės šilumos tinklai“ negalėjo tvarkytis patys, be privatininkų pagalbos?
„Šilutės šilumos tinklų“ direktorius Algis Šaulys ir meras V.Pozingis ramino rusniškius, kad šilumos kainos privatininkai nedidins, aiškino, kad Savivaldybės įmonė neturi rekonstrukcijoms reikalingų lėšų.
Siūlo kraustytis pas privatininką
Kita rusniškiams opi tema – griūvančių kultūros namų likimas. V.Pozingis sakė, kad jau nebeplanuojama atstatyti šių namų pagal prieš kelerius metus parengtą projektą, kuriam įgyvendinti reikėjo 4-6 milijonų litų. Meras tikisi, kad buvusių kultūros namų žiūrovų salę (apie 200 vietų) bus galima suremontuoti už maždaug 690 tūkst. litų, pateikus projektą asociacijai „Lamatos žemė“.
V.Pozingis patvirtino informaciją, kad Savivaldybė ketina iš privatininko nuomoti šalia kultūros namų esantį rekonstruotą pastatą ir į jį įkelti Salos etnokultūros ir informacijos centrą, biblioteką, įkurdinti Rusnės bendruomenes, rasti vietos ir kavinei.
Šis privatizuotas pastatas anksčiau buvo Rusnės seniūnija. Visi rusniškiai šio namo priklausomybę sieja su LR Seimo nario Audriaus Endzino pavarde ir žino, kad niekaip nesiseka šių rekonstruotų rūmų parduoti.
Nenuostabu, kad informacija apie Savivaldybės ketinimus savo įstaigas įkelti į privatininko pastatą rusniškiams sukėlė klausimų. Viena moteris tiesiai paklausė, kodėl valdžia rūpinasi ne savo pastatu, o verslininko nuosavybe.
Susitikime dalyvaujantys minėto Seimo nario bendražygiai – Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus pirmininkas Edvardas Vitkauskas, seniūnė Dalia Drobnienė nejučia patvirtino, kad tokią protekciją daro. Jie vienu balsu kalbėjo, kad rūpinasi Rusnės žmonių gerove, nori bendruomenėms ir kultūros kolektyvams sudaryti normalias darbo sąlygas, todėl ir siūlo tokią išeitį.
