Remiantis ilgamečiais hidrometeorologų stebėjimo duomenimis, Šilutės rajone gegužės mėnesį iškrito tik 53 proc. kritulių šio mėnesio normos, o pirmąją birželio dekadą – nė lašo lietaus. Visgi stichinės sausros lygis Šilutės rajone dar nepasiektas.
Nušalo daržovės
Kad birželio 6 dienos naktį rajone praėjo šalna, patvirtino ir Šilutės hidrometeorologijos stoties vyresnioji stebėtoja Ona Bubulienė. Ankstų tos dienos rytą oro temperatūra dirvos paviršiuje buvo 0 laipsnių, 2 cm aukštyje jau 1 laipsnis šalčio, o ore – laipsnis šilumos.
Anot specialistės, šalnos birželio mėnesį, net liepos pradžioje yra dažnas reiškinys. Ji prisimena atvejų, kai netgi liepos mėnesį nušalo pomidorai.
Visgi birželio 6-osios rytą daugelis savo daržoves puoselėjančių sodininkų ir daržininkų nukabino nosis – nušalo bulvės, lauke sėti agurkai, cukinijos, moliūgai, net kai kurios daugiametės gėlės.
„Šulija nemelavo“, – vienoje feisbuko grupėje, nuotrauka, kurioje sniegeliu aptraukta mašina, dalinos Žemaičių Naumiestyje gyvenanti moteris.
„Vakare buvo geri agurkai, dabar visi nušalę, bulvės irgi… Kur mes gyvename visi lietūs, škvalai apeidavo, bet praeitą naktį, kai kirto šaltis. 14 metų taip nebuvo“, – savo išgyvenimais dalinosi kita šilutiškė.
Traksėdžiuose gyvenanti Ieva pasakojo, kad jos sode nušalo jau vaisius užmezgusios cukinijos, žiedais džiuginusios gėlės. Moteris žadėjo važiuoti į turgų pirkti augalų daigų ir daržoves sodinti iš naujo.
Viršijo daugiametes normas
Hidrometeorologė O.Bubulienė „Šilutės naujienoms“ papasakojo ir daugiau gegužės bei birželio orų ypatumų.
Šilčiausia šiemet buvo birželio 1 diena, kai maksimali oro temperatūra buvo 27,2 laipsniai šilumos. Vėsiausia buvo birželio 6-oji.
Birželis ypatingas dar ir tuo, kad pirmąsias 10 dienų nelijo. Anot O.Bubulienės, pirmąją šio mėnesio dekadą turėtų būti apie 16 mm kritulių, tačiau nebuvo išvis.
Gegužio temperatūros daugiametė norma yra 12,3 laipsnių šilumos, tačiau šiemet praėjusį mėnesį buvo 16,6, taigi norma viršyta 4,2 laipsniais. Karščiausia buvo gegužės 30 diena, kai fiksuotas temperatūros maksimumas – 30,9 laipsnių karščio.
„Kritulių gegužę turėjome irgi mažai“, – pastebi O.Bubulienė. Jeigu daugiametė gegužės kritulių norma yra 46 mm, tai šiemet buvo tik 24,5 mm.
Sausrą vertina pagal drėgmės rodiklius
Kadangi gausesnis lietus jau kurį laiką aplenkia didesnę Lietuvos teritorijos dalį, susidarė palankios sąlygos sausrai vystytis ir stiprėti.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) sausra šiuo metu yra vertinama pagal Selianinovo hidroterminį koeficientą (toliau – HTK). HTK – tai kritulių kiekio ir oro temperatūros sumų santykis per 30 dienų laikotarpį, kai vidutinė paros oro temperatūra yra aukštesnė nei 10 laipsnių. Jeigu HTK < 0,5 nenutrūkstamai išsilaiko 15-30 dienų, yra pasiekiamas pavojingo reiškinio rodiklis – sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu.
Jeigu sausringas laikotarpis tęsiasi ilgiau nei 30 dienų, yra konstatuojama stichinė sausra (Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“).
Šiais metais teritoriniu atžvilgiu aktyviosios augalų vegetacijos pradžia, arba laikotarpis, kai įvyksta vidutinės paros oro temperatūros pastovi pereiga per 10 laipsnių, prasidėjo labai nevienodai: Pietų Lietuvoje – balandžio 8-9 d. (net trimis savaitėmis anksčiau nei įprastai), kitur šalyje – balandžio 13-14 d. (vidutiniškai 18 d. anksčiau nei įprasta), o šiaurės vakarinėje šalies dalyje – balandžio 28-30 d. (apie savaitę anksčiau nei įprasta). Būtent nuo šių dienų ir buvo pradėtas skaičiuoti HTK.
Šiuo metu sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys yra pasiektas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, o artimiausiomis dienomis, jei nepalis, bus pasiektas ir Varėnos, Vilniaus, Šalčininkų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Birštono, Druskininkų, Jurbarko, Kazlų Rūdos ir Kupiškio rajonuose.