Šilutės r. savivaldybės tarybos opozicijos politikai, pedagogai Algirdas Gečas ir Sandra Tamašauskienė mano, kad rajono švietimo sistemoje reikia pokyčių. Laikas mažinti moksleivių skaičių klasėse, o moksleiviams, neturintiems motyvacijos mokytis bendrojo lavinimo mokyklose, turi būti pasiūlyta mokslus tęsti profesinėse mokyklose.
Mokosi perpildytose klasėse
Liberalas A.Gečas mano, kad Savivaldybės Švietimo skyriaus specialistai nieko nepasiūlė, kad švietimo sistema rajone padėtų gerinti moksleivių žinias. Pasak A.Gečo, Švietimo skyriaus parengtas sprendimo projektas „Dėl klasių ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus bei mokinių skaičiaus vidurkio Savivaldybės švietimo įstaigose 2017-2018 mokslo metais nustatymo“ yra paprasčiausias biurokratinis dokumentas.
Pagal šį dokumentą, rajono bendrojo lavinimo mokyklose nuo kitų mokslo metų pradžios bus panaikinta 11 klasių komplektų, o pedagogai ir toliau dirbs perpildytose klasėse. Minėtame sprendimo projekte numatoma, kad bendrojo ugdymo mokyklose maksimalus mokinių, besimokančių pagal pradinio ugdymo programą, klasėje skaičius bus 24, pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas – 30, pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas – 40.
A.Gečo nuomone, Šilutės savivaldybės taryba, kasmet mažindama klasių komplektų skaičių, sukiša vaikus į perpildytas klases. Tad apie kokias pažangiosios pedagogikos tendencijas ir ugdymo individualizavimą galima kalbėti, jei klasėje mokosi maksimalus leistinas skaičius mokinių?
Kviečia tapti pavyzdžiu
Politikas pasiūlė Šilutės r. savivaldybės tarybai sumažinti mokinių skaičių klasėse 4-6 moksleiviais. Taip būtų palengvintas darbas mokytojams ir moksleivių ugdymas būtų kokybiškesnis. Pasak A.Gečo, taip Šilutė parodytų gerą pavyzdį visai Lietuvai sprendžiant ugdymo kokybės klausimą. Juk Lietuvoje dėl ugdymo kokybės norima trumpinti moksleivių atostogų laiką, o Šilutė galėtų parodyti alternatyvų sprendimą – geresnių mokymosi rezultatų siekti sumažinus moksleivių skaičių klasėse.
Pasak A.Gečo, Lietuvoje dabar geru žodžiu minimas Klaipėdos rajonas, kuriame savivaldybės politikai padidino psichologų, dirbančių su moksleiviais, skaičių. Kodėl Šilutė negalėtų tapti pavyzdžiu, mažindama moksleivių skaičių klasėse?
A.Gečas apie moksleivių skaičiaus mažinimą klasėse jau kalbėjo savivaldybės Tarybos Socialinių reikalų komiteto posėdyje.
Tada išgirdo Savivaldybės administracijos atsakymą, kad trūksta lėšų. Mat sumažinus mokinių skaičių klasėse, mokykloms išlaikyti nebeužtektų iš valstybės gaunamo mokinio krepšelio lėšų.
A.Gečo nuomone, jeigu neįmanoma Vyriausybės įtikinti, kad moksleivių krepšelis per mažas, tada Savivaldybė gali skirti lėšų iš savo biudžeto.
Mokinių klasėse nemažins
Konservatorė S.Tamašauskienė savivaldybės Tarybos posėdyje kalbėjo, kad laikas pertvarkyti Šilutės miesto pagrindines mokyklas į stiprias progimnazijas (jos būtų aštuonmetės). Progimnazijas baigę moksleiviai galėtų toliau siekti bendrojo išsilavinimo gimnazijose. O tiems, kurie nenori mokytis gimnazijose, turi būti sudarytos sąlygos profesinėse mokyklose įgyti vidurinį išsilavinimą kartu su profesija.
Politikės nuomone, reikia pasistengti, kad Šilutės turizmo ir verslo paslaugų bei Žemės ūkio mokyklose atsirastų daugiau įvairių, paklausių specialybių. Progimnazijas baigę mokiniai, neturintys motyvacijos mokytis gimnazijose, profesinėse mokyklose specialybės imtų mokytis anksčiau nei dabar (dabar dažniausiai į profesines mokyklas stoja po 10 arba po 12 klasių). Taip vaikai racionaliau panaudotų savo laiką.
Racionalioms S.Tamašauskienės idėjoms nepritarė savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Jis sakė, kad niekas šiais laikais neverčia vaikų pasirinkti, kur mokytis, to nedarys ir ateityje.
Savivaldybės Taryboje už minėtą Savivaldybės administracijos nustatytą moksleivių skaičių klasėse ir klasių komplektų ugdymo įstaigose skaičių balsavo dauguma, t.y., 16 politikų. 7 politikai balsavo prieš arba susilaikė. Tai rodo, kad Taryba dar nepasirengusi stiprinti moksleivių ugdymo kokybę mažindama klases.
Diskusijų dar bus
Savivaldybės Tarybos Socialinių reikalų komiteto pirmininkė, VRK „Už žmonių valdžią“ politikė Daiva Žebelienė „Šilutės naujienoms“ sakė, kad politikų A.Gečo ir S.Tamašauskienės siūlymai dėl pokyčių rajono mokyklose turi prasmę. Ji žadėjo, kad Socialinių reikalų komitetas vystys šias idėjas toliau. D.Žebelienė mano, jog būtent šio komiteto nariams prioritetas yra investicijos į jaunimo parengimą gyvenimui, o ne, pavyzdžiui, plytelėmis dengtų plotų mieste padidinimas.
Socialinių reikalų komitetas prašys Švietimo skyriaus informacijos apie tai, kiek padidėtų klasių komplektų skaičius, jeigu mokinių skaičius klasėse būtų mažinamas iki 24 arba 25. Komiteto nariai taip pat domėsis pagrindinių mokyklų reorganizacijos į progimnazijas galimybėmis.
Pasak D.Žebelienės, komiteto nariai susitiks su Šilutės profesinių mokyklų atstovais ir aiškinsis galimus amatų ir profesijų įvairovės pokyčius.