„Aplinkui nė krepšt. Tik vienišas taksistas prabrūžina…”, – pastebi R.Žalgevičius.
Nuotraukomis fotografas siekė įjungti nostalgijos mygtuką toli išvykusiems buvusiems šilutiškiams, emigrantams, priminti jiems gelsvoje žibintų šviesoje paslaptingai atrodančias gatves, kurias jų kojos kažkada trypė. Galbūt fotografijų sukeltas namų ilgesys sugundys sugrįžti į Šilutę, bet jau ne į tamsų, o į šviesų miestą.
Pasivaikščiojimas po naktinę Šilutę:
Susijusi galerija:
Rašyti atsakymą