Priežastis yra: Šilutėje greit tikriausiai nebeliks gatvių, kurių gyventojai redakcijai nebūtų skundęsi dėl šiukšlių išvežimo. Tiksliau – neišvežimo.
Antrinių žaliavų – popieriaus, plastiko ir stiklo – konteineriai labai dažnai būna ne tik kupinai prigrūsti, bet ir aplink apkrauti atliekų kalnais.
Tokius vaizdus jau ne kartą fiksavome Cintjoniškių, Liepų, Melioracijos, Kęstučio, net ir Eglių gatvėje, kur jau stovi patys didžiausi pusiau žemėn įleisti konteineriai.
Tad atliekas rūšiuojantys šilutiškiai, atsinešę jas prie konteinerių, nori – nenori turi jas ir vėl suversti į vieną krūvą…
Norėjo rūšiuoti, išėjo – kaip visada
Redakcijos archyve nuotraukų, kuriose užfiksuota, kaip iš konteinerių virsta popierius, plastikas ar stiklas, jau tiek, kad neabejotinai būtų galima išleisti atskirą laikraščio numerį, vien jomis „dekoruotą“. Fiksuojame ir viešiname, bet pagerėjimo – jokio.
Šįkart kantrybė trūko tvarkingai gyventi norintiems ir pažadais apie rūšiavimo finansinę naudą tikintiems Cintjoniškių gatvės gyventojams. Pirmadienio pavakary tikėjosi rasti tuščius konteinerius, bet klydo: popieriaus ir plastiko konteineriai buvo tokie pilnutėliai, kad apie dar kokios šiukšlelės įgrūdimą į juos beliko tik pasvajoti… Vietos dar buvo tik stiklo atliekų konteineryje.
Bjauriausia, kad aplink konteinerius stūksojo tokios krūvos popieriaus ir plastiko atliekų, kad joms sutalpinti reikėtų dar poros konteinerių… O iš bendrųjų atliekų konteinerių sklido toks kvapas, kuris neleido suabejoti, jog jie buvo išvalyti geriausiu atveju praėjusią savaitę.
Prie netvarkos prisideda ir „piromanai“
Pirmoji į galvą šovusi mintis, kas turėtų rūpintis gamta, o vadinasi – ir atliekų rūšiavimo problema, buvo Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus specialistas – gamtosaugininkas Pranas Sirtautas. Telefonu jam išdėstę seniai šilutiškius dusinančią problemą, išgirstame, jog atliekų tvarkymą privalo kontroliuoti kitas to paties skyriaus specialistas – Vytautas Kubeckas. Esą, jis turėtų iškviesti „Ecoservice“ šiukšlių vežėjus, kai kur nors pastebi per konteinerių kraštus virtančias šiukšles.
O kas kontroliuoja patį kontrolierių? Sužinome, jog tai – skyriaus vedėjo Remigijaus Rimkaus darbas.
R.Rimkus pasakoja, jog prie atliekų tvarkymo problemos išvešėjimo Šilutėje nemenkai prisidėjo piktavaliai, kasmet sudeginantys po keliolika ar net kelias dešimtis konteinerių. Tokių padegimų užfiksuojama kone kas mėnesį. Tie „piromanai“ ne tik šokdina ugniagesius gelbėtojus, bet ir smarkiai sumažino šiukšlių konteinerių skaičių.
Padeginėja ir merginos
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas Arūnas Alkišauskas sakė, kad pernai Šilutėje buvo sudeginti 14 konteinerių, užpernai – 21, o šiemet – jau 23. Kiek bus sunaikinta iki metų galo, sunku prognozuoti, bet akivaizdu, kad nuostoliai biudžetui bus nemenki.
Pasak A.Ališausko, vieni konteineriai padegami netyčia, kai į juos žiemą supilami dar neataušę pelenai, o kitus sunaikina naktimis „besilinksminančio“ jaunimo įžiebtos liepsnos. Štai pavyzdžiui, vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kad pernai konteinerius šalia „Šilutės baldų“ gamyklos padegė… paauglės merginos.
Šilutės policijos atstovas Alvydas Balandis sakė, jog tokių atvejų, kai naktiniai siautėtojai nustatomi peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, buvo ne vienas. Jiems skiriamos nuobaudos priklauso nuo padarytų nuostolių dydžio.
Kodėl Savivaldybė nenuperka naujų konteinerių? Pasak R.Rimkaus, tai būtų neberacionalu, mat jau įvyko viešasis pirkimas visose buitinių konteinerių aikštelėse įrengti pusiau požeminius antrinių žaliavų konteinerius. R.Rimkus mano, kad iki 2018-ųjų visame rajone jau bus tvarkingos, aptvertos konteinerių aikštelės su talpesniais pusiau požeminiais antrinių žaliavų konteineriais. Kol kas Šilutėje tėra viena tokia aikštelė – Eglių gatvėje.
Yra šiukšlių išmetimo sezoniškumas
Yra ir kitų priežasčių, dėl ko Šilutės gatvėse vis dar nėra europietiškos tvarkos.
Pasak R.Rimkaus, balandis, gegužė ir birželis, o vėliau – rugsėjis, spalis ir lapkritis yra tie mėnesiai, kada miestelėnai išmeta gerokai daugiau atliekų nei kitu metų laiku. Pavasarį dauguma pradeda metinį namų valymą – meta lauk nebereikalingus drabužius, daiktus, keičia baldus. Kartu perka naujus, kurių pakuotės, žinoma, atsiranda prie šiukšliadėžių.
Rudenį iš atostogų grįžę miestelėnai irgi imasi įvairių tvarkymosi darbų, išaugintų daržovių konservavimo, kitų rudeniškų darbų. Tad vėl sukaupia daugiau atliekų.
Dar viena problema ta, kad „Ecoservice“ Šilutės padalinys turi vos vieną mašiną su dviem kranais, specialiai pritaikytą pakelti antrinių žaliavų konteinerius. Šis automobilis pagal grafiką renka antrinių žaliavų konteinerius iš privačių namų. Ekipažas neretai neranda išstumtų konteinerių, tad po kurio laiko turi grįžti į tą pačią vietą. Tai sutrukdo laiku atvažiuoti pas kitus.
Konteinerių – per mažai
Visgi R.Rimkus sutinka, kad Šilutėje yra per mažai ir atliekų konteinerių aikštelių (jų yra 18), ir pačių konteinerių.
Galbūt per retai važiuoja ir šiukšles išvežančios mašinos. Bet būna ir taip, kad vieną dieną perpildyti būna vienoje gatvėje stovintys konteineriai, kitą dieną – jau kitoje. Iš anksto numanyti, kur jie bus pilni, sunku, tad šilutiškiams lieka viena išeitis: patiems pranešti, kai mato tokią netvarką.
Beje, įdomus pastebėjimas: pasak R.Rimkaus, jei vienoje aikštelėje stovi du buitinių atliekų konteineriai, tai dažnai vienas jų būna pustuštis, o antrasis – perpildytas. O žmonės vis tiek dar šiukšles meta į pastarąjį… Tokio šilutiškių fenomeno priežastį sunku paaiškinti.
Kam turėtų skambinti tas šilutiškis, kuriam širdis neleidžia suversti visą namuose išrūšiuotą „turtą“ į bendrąjį konteinerį ar šalia jo? Pasak R.Rimkaus, jis turėtų skambinti savivaldybės gamtosaugininkui P.Sirtautui telefonu (8 441) 79261, o šis specialistas pasirūpins, kad vežėjai paskubėtų į nurodytą vietą.