Statybų broko gausybės ragui Ventės rage laikas išsekti

Gal bent trečias kartas nemeluos, ir dar kartą taisyti statybų broką Kuršių marių pakrantėje, Ventės rago kyšulyje, jau neteks? Ir pinigų, skirtų Ornitologinės stoties rekonstrukcijoms, mėtymas baigsis?

Statybininkams – marios priekaištų

Antradienį teko stebėti, kaip vienas darbininkų ardė naują trinkelių grindinį ir ruošė duobes jų betonavimui. Šį darbą žvarboje tenka dirbti, nes vasarą ir rudenį atliktąjį tenka perdaryti.

Uraganas „Feliksas“, pamarį ir pajūrį nusiaubęs prieš savaitę, takų pakraščiuose išvertė arba išklibino tik prie trinkelių pritvirtintus naujus suolus. Dabar tenka visus permontuoti. „Iškasėm duobes, jas užpildėm betonu, kai sustings – varžtais suolų kojas prisuksime“, – sako darbininkas.

Taisytinų vietų rekonstruojamoje Ornitologijos stotyje ir aplink ją po uragano pasimatė nemažai.
Ventės rago kyšulį prie Kuršių marių statybomis prieš metus uždriekė Panevėžio statybų trestas (PST), vykdąs Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus filialo lankytojų centro  rekonstrukcijos ir aplinkos pertvarkymo europinį projektą. Jo vertė – apie 3,4 mln. eurų.

Ventės rago kraštovaizdis dėl statybų jau kinta negrįžtamai.

Muziejaus direktorė Nijolė Gulbinienė, kalbėdama su žurnaliste, negailėjo kritikos statybininkams ir dėl išaiškėjusio darbo broko, ir dėl antikultūros bei unikalaus gamtos kampelio šiukšlinimo. Štai vienas iš darbininkų net naujutėlaičio pastato pasienį prie tako ant marių kranto visų lankytojų akivaizdoje pavertė nusilengvinimo vieta. Vos pastatytas centras, o pasienis jau dvokia šlapimu…

Direktorė atkreipė dėmesį, kad ne tik atplyšusios per vėtras stogo dangos, išversti suolai, bet ir ežerokšniu tapusi pievos dauba sugadino vaizdą kyšulyje.  „Statybininkai įrodinėja, kad tas vandens telkinys ir anksčiau čia buvo, o mes gerai žinome, kad ne“, – sako N.Gulbinienė.

Kritiką pripažįsta

Trečiadienį Ventės rage vykstančias statybas ir jų kokybę patikrino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos specialistai iš Klaipėdos ir Šilutės bei darbų užsakovo atstovas, T.Ivanausko zoologijos muziejaus direktorės pavaduotojas Ramūnas Grigonis.

„Oficialios pretenzijos nusprendėme nereikšti, nes visus trūkumus statybininkai šalina, kritiką pripažįsta. Ir dėl vandens nutekėjimo problemos, kurią spręs įrengdami pralaidą, ir dėl suolų tvirtinimo būdo, ir dėl kitų dalykų. Išvažiuoju atgal į Kauną geresnės nuotaikos, nei atvykau“, – trečiadienį sakė R.Grigonis.

Ar galima buvo išvengti akivaizdaus broko, dėl kurio bent vienoje vietoje – krantinės take nuo švyturio link molo – darbininkai grindinį ardo ir taiso jau trečią kartą?

Pernai vasarą pakloję, lapkritį jį jau išardė ir nuolydžio kampą pažemino, nes aukštas nuolydis neįgaliųjų ratukams buvo neįveikiamas. Bet ir naujai perklotą taką dabar ardo, kad suolus ir šiukšliadėžes, prie trinkelių prisuktas, patikimiau sumontuotų. R.Grigonis sako, kad suolų gamintojo rekomendacija tvirtinti juos prie trinkelių suklaidino. Audringam krašte pagrindą būtina betonuoti, kad vėtras atlaikytų.

Kuršių mariose šią žiemą situacija – taip pat išskirtinė. „Per 25 darbo metus neprisimenu, kad iki sausio antrosios pusės ledu po marias nebūtų važiavę žvejai. Tik šiemet taip – tris kartus šaltis sukaustė, ir vėl marios ledus išlaužė. Jei dar šals, ketvirta per sezoną ledo danga formuosis. To per ketvirtį amžiaus nėra buvę“, – sako Jūrinių tyrimų departamento hidrologas Rimas Rimkus.