Senosios Kavolių kapinaitės nebuvo visiškai apleistos, daug metų jas prižiūrėjo ūkininkas Richardas Lolat. Tačiau vienam žmogui neįmanoma visur suspėti.
Talkininkai tokį darbą dirbo ne pirmą kartą, darė tai, kas buvo svarbiausia: valė samanas nuo betoninių antkapių, ištiesino ir nudažė geležinius kryžius ir lieto metalo kapų tvoreles. Skubėjome, nes dangus darėsi vis pilkesnis ir netrukus prapliupo lietus. Jam praėjus apsižvalgėme: kapinės atrodė įspūdingai. Nuvalyti antkapiai atrodė tarsi visai neseniai būtų pagaminti, o nudažyti kryžiai blizgėjo vėl pasirodžiusios saulės spinduliuose.
Man paliko didelį įspūdį senas ąžuolas, augantis vakarinėje kapinaičių pusėje – jam daugiau nei 400 metų, jis įtrauktas į saugomų Lietuvos gamtos paminklų sąrašą.
Dėkoju visiems talkos dalyviams, taip pat jos rėmėjui Arvydui Jakui už galimybę atnaujinti tvoreles ir kryžius. Būkime patriotai – prisidėkime savo darbu prie mūsų krašto – Mažosios Lietuvos paveldo išsaugojimo. Turime patys imtis iniciatyvos, nes niekas kitas už mus to nepadarys.
Rašyti atsakymą