![\"Vilnius-Radiocarbon-FTMC-Excellence-7-\"](\"\/\/silutesnaujienos.lt\/images\/stories\/2019\/11\/11_08\/Vilnius-Radiocarbon-FTMC-Excellence-7-.jpg\" "\\"\\"")
<\/a>Kada ir kur gyveno \u017emogus ar gyv\u016bnas, kurio palaikus aptiko archeologai? Originalas ar klastot\u0117 yra viduram\u017ei\u0173 dail\u0117s k\u016brinys arba i\u0161 prosenelio grafo paveld\u0117tas kr\u0117slas? Kiek pasikeit\u0117 radioaktyvumas neveikian\u010dios atomin\u0117s j\u0117gain\u0117s aplinkoje ir ar galima valgyti ten sugaut\u0105 \u017euv\u012f? \u2013 atsakymus \u012f sud\u0117tingiausius klausimus randa FTMC Ma<\/strong>si\u0173 spektrometrijos laboratorijos komanda, kurioje dirba i\u0161 \u0160ilut\u0117s kil\u0119s mokslininkas dr. \u017dilvinas E\u017eerinskis.<\/strong><\/p>\n\u201eVilniusRadiocarbon\u201d pasivadinusi FTMC Branduolini\u0173 tyrim\u0173 skyriaus Masi\u0173 spektrometrijos laboratorijos mokslinink\u0173 komanda vykdo daug \u012fdomi\u0173 ir visuomenei aktuali\u0173 aplinkotyros darb\u0173, susijusi\u0173 tiek su branduoline energetika, tiek su aplinkos saugumu.<\/strong><\/p>\n Taip pat tiksliausiai Baltijos \u0161alyse atlieka datavim\u0105 radioaktyvios anglies metodu, naudodami greitintuvo masi\u0173 spektrometr\u0105, ir gali nustatyti \u012fvairi\u0173 objekt\u0173 am\u017ei\u0173 net iki 50 t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173 \u012f praeit\u012f. \u0160ie tyrimai – tai nepakei\u010diama pagalba, \u017einios archeologams, istorijos tyrin\u0117tojams, geologams, kolekcionieriams, aplinkos, sveikatos, teismo medicinos ekspertams bei daugelio kit\u0173 sri\u010di\u0173 specialistams.<\/strong><\/p>\n FTMC datavimo radioanglimi grup\u0119 sudaro s\u0117kmingai dirbantys auk\u0161to lygio mokslininkai: prof. Vidmantas Remeikis, dr. \u017dilvinas E\u017eerinskis, dr. Andrius Garbaras, dr. Justina \u0160apolait\u0117, dr. Evaldas Maceika, dr. R\u016bta Barisevi\u010di\u016bt\u0117, dr. Agn\u0117 Ma\u0161alait\u0117, doktorantas Algirdas Pabedinskas ir dar tik b\u016bsimi mokslininkai: Artur Plotnikov, Laurynas Butkus, Laurynas Bu\u010dinskas.<\/p>\n R\u016bta Stalionyt\u0117 kalb\u0117josi su \u0161ios grup\u0117s atstovais Algirdu ir \u017dilvinu, tod\u0117l juokaudami \u0161\u012f pokalb\u012f pavadino \u201eViskas apie datavim\u0105 radioanglimi nuo A iki \u017d\u201c.<\/p>\n Kaip paprastai paai\u0161kintum\u0117te, kas yra datavimas radioaktyvios anglies metodu ir kod\u0117l \u0161iuo b\u016bdu tiksliausiai nustatomas organin\u0117s kilm\u0117s objekt\u0173 am\u017eius?<\/strong><\/p>\n Elemento 14C turime visi be i\u0161imties, tai \u017einodami galime j\u012f i\u0161matuoti, palyginti ir su\u017einoti objekto am\u017ei\u0173. Nes ir prie\u0161 t\u016bkstan\u010dius met\u0173, kai buvo gyvas tiriamas gyv\u016bnas, ar augo medis, i\u0161 kurio pagamintas paveikslo r\u0117mas, ar formavosi \u017eem\u0117s sluoksnis, radioanglies santykis juose buvo toks pat, koks yra dabar gyvuose organizmuose. Mirus organizmui \u2013 apykaitos ciklas u\u017esidaro. \u017dinoma, kad radioanglis skyla ir jos kiekis bandinyje i\u0161 l\u0117to ma\u017e\u0117ja \u2013 po 5700 met\u0173 \u0161io elemento mirusiame organizme bus dvigubai ma\u017eiau, nei gyvame. Tokiu principu 14C kiekis vis ma\u017e\u0117ja, ir taip galima nustatyti am\u017ei\u0173, tod\u0117l datavimas radioaktyvia anglimi veikia ir yra tikslus. Galime datuoti bet k\u0105, kas kv\u0117pavo atmosferos oru.<\/p>\n Dokt. A. Pabedinskas:<\/strong> Med\u017eiai savo riev\u0117se, tarsi \u012f USB atmintuk\u0105, kasmet \u201e\u012fra\u0161o\u201c informacij\u0105 apie savo aplink\u0105. I\u0161 rievi\u0173 galima \u201eperskaityti\u201c, kas vyko aplinkoje prie\u0161 20, 100 met\u0173. Vienas seniausi\u0173 pasaulyje dar nesuakmen\u0117jusi\u0173 archeologini\u0173 i\u0161kasen\u0173 – tai Kauri medis (pietinis agatmedis) i\u0161 Naujosios Zelandijos. Tai seniausia biologin\u0117s kilm\u0117s med\u017eiaga m\u016bs\u0173 laboratorijoje, kuri\u0105 naudojame kaip etalon\u0105 celiulioz\u0117s matavimams. Kauri etalone radioaktyvios anglies yra lik\u0119 ma\u017eiau nei galima i\u0161matuoti bet kokia moksline \u012franga pasaulyje, tod\u0117l realus objekto am\u017eiaus nustatymo limitas yra apie 50 t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173. Pagal teorinius skai\u010diavimus, \u0161iam med\u017eiui yra 70 t\u016bkst. met\u0173. Tai – etalonas radioanglies am\u017eiaus datavimui, gautas i\u0161 Tarptautin\u0117s atomin\u0117s energetikos agent\u016bros (angl. International Atomic Energy Agency). Cheminio bandini\u0173 paruo\u0161imo metu, kaskart naudojame fon\u0105 ir kitus parametrus atspindin\u010dius etalon\u0173 gabal\u0117lius. \u0160io med\u017eio ir kit\u0173 etalon\u0173 pagalba mes nustatome ar m\u016bs\u0173 bandiniai buvo u\u017eter\u0161ti cheminio paruo\u0161imo metu. D\u017eiugu, kad taip dar n\u0117ra nutik\u0119, nes taikome pa\u010dias moderniausias tyrim\u0173 metodikas.<\/p>\n Dr. \u017d. E\u017eerinskis:<\/strong> 1960 m. W. Libby\u2018is u\u017e savo mokslin\u012f darb\u0105, kuriame pateik\u0117 radioanglies pritaikymo id\u0117j\u0105 nustatant archeologini\u0173 i\u0161kasen\u0173 am\u017ei\u0173, gavo Nobelio premij\u0105 chemijos srityje. Tuomet buvo matuojama radiometriniais metodais ir vien\u0105 bandin\u012f mokslininkai matuodavo kelias dienas. Dabar greitintuvo masi\u0173 spektrometru matuojame radioanglies jonus, atskriejusius \u012f detektori\u0173, o ne i\u0161spinduliuot\u0105 energij\u0105 po skilimo. Naudojame moderniausi\u0105 aparat\u016br\u0105, tad tyrimams reikalingas bandinio kiekis, lyginant su radiometriniais metodais, suma\u017e\u0117jo 1000 kart\u0173.<\/p>\n Kokiems tyrimams naudojami datavimo radioaktyvia anglimi metodai? Koki\u0173 kit\u0173 sri\u010di\u0173 atstovai da\u017eniausiai ie\u0161ko j\u016bs\u0173, FTMC Masi\u0173 spektrometrijos laboratorijos mokslinink\u0173 pagalbos?<\/strong><\/p>\n Dr. \u017d. E\u017eerinskis:<\/strong> Nuo suklastot\u0173 sul\u010di\u0173 ar aplink\u0105 ter\u0161ian\u010di\u0173 kiet\u0173j\u0173 daleli\u0173 sud\u0117ties analiz\u0117s iki sud\u0117tingiausi\u0173 Ignalinos atomin\u0117s j\u0117gain\u0117s aplinkos u\u017eter\u0161tumo t\u0119stini\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 bei unikali\u0173, net ir sudegusi\u0173 archeologini\u0173 radini\u0173 datavimo radioanglimi. Moksli\u0161kai kalbant, atliekame piln\u0105 datavimo radioanglies metodu analiz\u0119 archeologinio datavimo ir \u0161altinio identifikavimo aplinkoje tyrimams.<\/p>\n Datuojame med\u017eio angl\u012f, augalus, s\u0117klas, durpes, dirvo\u017eem\u012f, tekstil\u0119, medien\u0105, kriaukles, sudegusio maisto liku\u010dius keramikoje ir \u012fvairi\u0105 kit\u0105 organik\u0105. Patys ruo\u0161iame bandinius tyrimams ir vystome inovatyviausias radioanglies datavimo technologijas – tiksliai ir greitai galime datuoti netgi degintus kaulus. Kaip sak\u0117me, nustatome geologinio ar archeologinio objekto tiksl\u0173 am\u017ei\u0173 iki 50 t\u016bkst. met\u0173 \u012f praeit\u012f. M\u016bs\u0173, fizik\u0173, atliekami tyrimai padeda tiksliau atkurti istorij\u0105, nustatyti ir \u012frodyti ne\u017einomus faktus, juos pagr\u012fsti, paai\u0161kinti, interpretuoti remiantis itin preciziniais tyrimais.<\/p>\n Dokt. A. Pabedinskas:<\/strong> Datavimas radioaktyvia anglimi – vienas objektyviausi\u0173 ir ne\u0161ali\u0161kiausi\u0173 tyrim\u0173. Nes matuojame tai, k\u0105 objektas \u012fsisavino i\u0161 aplinkos. \u0160i\u0173 duomen\u0173 nesuklastosi. Istorikai ir archeologai tyrin\u0117ja visai kitas sritis nei mes, tod\u0117l mes ateiname \u012f pagalb\u0105 su savo fizikos, chemijos ir biologijos \u017einiomis: \u017einome, kokios med\u017eiagos migruoja, kokie procesai vyksta, kaip ir kas juos lemia. Tod\u0117l \u0161ios dvi labai skirtingos mokslo kryptys, apjungtos drauge, sukuria nauj\u0105 informacij\u0105, naujus faktus apie m\u016bs\u0173 praeit\u012f. Masi\u0173 spektrometrija yra sud\u0117tinga ir reikalinga mokslo sritis, pvz., turi i\u0161manyti, kas yra \u201erezervuaro efektas\u201c, kaip vertinami sausumos ir vandenvie\u010di\u0173 bandini\u0173 matavim\u0173 rezultatai istoriniame kontekste ir kt.<\/p>\n Dr. \u017d. E\u017eerinskis:<\/strong> Pavyzd\u017eiui, datavome \u017euv\u012f, sugaut\u0105 Tapeli\u0173 e\u017eere prie\u0161 tris dienas. D\u0117l tam tikr\u0173 aplinkos proces\u0173, daran\u010di\u0173 \u012ftak\u0105 radioaktyvios anglies koncentracijai, spektrometro rezultat\u0173 analiz\u0117 parod\u0117, kad d\u0117l \u201erezervuaro efekto\u201c e\u0161eriuko am\u017eius net 800 met\u0173! Bet tai akivaizdi netiesa. Taip veikia procesai, kurie nat\u016braliai to telkinio faun\u0105 ir flor\u0105 pasendina keliais \u0161imtais met\u0173. Ir tai – problema archeologams, nes jei vis\u0105 gyvenim\u0105 valgy\u010diau ten sugaut\u0105 \u017euv\u012f, mir\u010diau \u0161iandien ir man atlikt\u0173 radioanglies datavim\u0105 \u2013 tyrimas rodyt\u0173, kad a\u0161 numiriau prie\u0161 800 met\u0173. Tad jei neturi \u017eini\u0173, nei\u0161manai, kaip veikia \u012fvair\u016bs fizikiniai, biologiniai ir kt. procesai \u2013 lengvai ir smarkiai galima suklysti interpretuojant net ir tiksliausios \u012frangos duomenis. Mes \u0161ias \u017einias turime ir padedame archeologams, teismo medicinos ekspertams, ekologams ir kt. Kaip e\u0161erio atveju, pats liksi \u0161okiruotas ir dar suklaidinsi visuomen\u0119, kad Tapeli\u0173 e\u017eere sugavai senovin\u0119 \u017euv\u012f (juokiasi).<\/p>\n Kaip vyksta datavimas radioaktyvia anglimi greitintuvo masi\u0173 spektrometru? Kaip ruo\u0161iami bandiniai, kiek u\u017etrunka procesas?<\/strong><\/p>\n Dokt. A. Pabedinskas:<\/strong> Masi\u0173 greitintuvo spektrometro (AMS\u2013 angl. Accelerator Mass Spectrometer) technologija labai jautri, tad bandini\u0173 kiekio reikia ma\u017eai: pus\u0117s gramo ar vos keli\u0173 miligram\u0173. Prie\u0161 tyrim\u0105 paruo\u0161iame bandinius. Tiriam\u0105 objekt\u0105 \u2013 kaul\u0105, med\u017eio gabal\u0117l\u012f ar kt., kur nat\u016braliai yra radioanglies, \u2013 keli\u0173 chemini\u0173 proces\u0173 metu transformuojame \u012f dujin\u0119 b\u016bsen\u0105, gryn\u0105 CO2. Galiausiai bandinys grafito pavidalu supresuojamas \u012f aliuminio katod\u0105. (Tokio dyd\u017eio, kaip nuotraukoje Algirdas laiko su\u0117m\u0119s pincetu \u2013 aut.past.).<\/p>\n Vienam datavimui paruo\u0161iami 5 analogi\u0161ki bandiniai: reikia kalibruoti prietais\u0105, tenka atlikti kartotinius bandinius. Tuomet gaunamas patikimesnis rezultatas. S\u0117kmingai datuojame ir i\u0161 vieno bandinio, ypa\u010d kai tiriamas itin vertingas, brangus objektas. Tai tik \u012frodo m\u016bs\u0173 profesionalum\u0105 ir puiki\u0105 \u012frangos kokyb\u0119.<\/p>\n Visoje Europoje yra apie 23 laboratorijas, kurios gali atlikti AMS radioanglies matavimus, ta\u010diau mes vieninteliai Baltijos \u0161alyse turime tok\u012f precizi\u0161k\u0105 spektrometr\u0105. Jis matuoja i\u0161 bandinio surinkt\u0105 radioaktyvi\u0105 angl\u012f. Pagal j\u0105 nustatomas tiriamo objekto am\u017eius. Matavimo greitis \u2013 viena para, o visi datavimo darbai atliekami per 5 savaites nuo bandini\u0173 gavimo ar grei\u010diau, jei reikia.<\/p>\n \u0160i\u0105 vasar\u0105 \u012fsigijome papildom\u0105 inovatyvi\u0105 radioanglies datavimo bandini\u0173 \u012fvedimo sistem\u0105 – AMS pried\u0117l\u012f. Dabar bandinius datuojame ne tik grafito, bet ir dujiniu CO2 pavidalu. Datuojant dujin\u012f m\u0117gin\u012f, visas procesas sutrump\u0117ja vienu \u017eingsniu, be to, reikia 10 kart\u0173 ma\u017eiau bandinio. Sunaudojame 10 kart\u0173 ma\u017eiau tiriamo objekto kiekio \u2013 da\u017eniausiai ne\u012fkainojamai vertingos med\u017eiagos: antikvarini\u0173 vertybi\u0173, archeologini\u0173 radini\u0173 ir pan. \u0160i papildoma \u012franga palengvina ir aerozolio bandini\u0173 paruo\u0161im\u0105 aplinkos tar\u0161os tyrimams. Beje, visus m\u0117ginius datavimui ruo\u0161iame patys, tad privalome i\u0161manyti daugel\u012f sri\u010di\u0173: fizik\u0105, chemij\u0105, istorij\u0105, archeologij\u0105, dail\u0117tyra, biologij\u0105, geologij\u0105 ir dar daugiau. Tai skatina tobul\u0117ti.<\/p>\n Kokiu tikslumu galite nustatyti tiriamo objekto am\u017ei\u0173? Kokia gali b\u016bti paklaida?<\/strong><\/p>\n Dokt. A. Pabedinskas:<\/strong> Kuo senesnis objektas \u2013 tuo didesn\u0117 galima tyrimo paklaida. Nes kuo senesnis objektas, tuo ma\u017eiau surenkame radioaktyvios anglies. \u0160io \u0161imtme\u010dio ribose paklaida gali b\u016bti 1 metai. Tai labai ma\u017eai, tad, pavyzd\u017eiui, galima pad\u0117ti \u017emogui i\u0161siai\u0161kinti tiksli\u0105 gimimo dat\u0105, tik \u017einoma, tam reik\u0117s pienini\u0173 dant\u0173. Tiriant, pavyzd\u017eiui, Romos laik\u0173 kasin\u0117jim\u0173 metu rastus sudegusius kaulus, galima paklaida jau yra didesn\u0117, 30-50 met\u0173.<\/p>\n Kaip pasirinkote mokslininko keli\u0105? Kas jums svarbiau \u2013 mokslinis procesas ar rezultatas?<\/strong><\/p>\n Dr. \u017d. E\u017eerinskis:<\/strong> \u012edomiausia pad\u0117ti archeologams i\u0161spr\u0119sti j\u0173 problem\u0105, kuri paprastai atrodo taip: rado kauliuk\u0105, atne\u0161\u0117 mums. \u012edomu, kaip gaut\u0105 m\u016bs\u0173 tyrim\u0173 rezultat\u0105 toliau interpretuoja istorikai. \u010cia fizika \u201enueina \u012f \u0161on\u0105\u201c, bet tai yra smagiausia: b\u016bti naujus faktus atrandan\u010diais mokslininkais, kurie prisideda prie \u017emonijos istorijos k\u016brimo.<\/p>\n Esu \u0161iluti\u0161kis. Mokykloje visuomet patiko mokslas, fizika, r\u016bp\u0117jo suprasti gamtos, Visatos rei\u0161kinius. Patiko pats ie\u0161kojimo procesas. Studijavau Pedagoginiame universitete fizik\u0105 ir informatik\u0105, bet negalvojau tapti mokslininku. Studij\u0173 metu \u012f Masi\u0173 spektrometrijos laboratorij\u0105 tuometiniame Puslaidininki\u0173 institute pakviet\u0117 mano disertacijos vadovas prof. P. Serapinas. Po doktorant\u016bros Vilniaus universitete (VU) i\u0161vykau sta\u017euotis Venecijoje, gilinau masi\u0173 spektrometrijos \u017einias, \u012fgijau nauj\u0173. Tyrin\u0117jome 129I dinamik\u0105 dirvo\u017eemyje ir ledo \u0161erdyje, nustat\u0117me, kad po Fuku\u0161imos avarijos jodo-129 pikas buvo net Grenlandijos lede. V\u0117liau per\u0117jau pas prof. V. Remeik\u012f \u012f FTMC Branduolini\u0173 tyrim\u0173 skyri\u0173. 2014 metais FTMC prad\u0117jome AMS instaliavimo darbus ir jau dirbame nuo 2015 m. Vykome \u012f JAV pas gamintojus mokytis, kaip dirbti su nauja aparat\u016bra, kaip ji veikia.<\/p>\n Dokt. A. Pabedinskas:<\/strong> Pritariu: \u012f moksl\u0105 \u017emog\u0173 veda procesas, ie\u0161kojimas, dom\u0117jimasis. Galutinis rezultatas yra svarbus, bet tyrin\u0117jim\u0173 procesas, visas eksperimentas \u017eaviausia. Nuo id\u0117jos, problemos suformulavimo iki bandini\u0173 apdorojimo, rezultat\u0173 analiz\u0117s. Mokslinis procesas yra tai, ko a\u0161 i\u0161 ties\u0173 noriu. Ma\u017eas nor\u0117jau dirbti mokslininku, nes labai patiko mokslin\u0117 fantastika. Manau, l\u0117m\u0117 ir genetika (\u0161ypsosi), nes gimin\u0117je daug istorik\u0173 ir mokytoj\u0173.<\/p>\n Esu vilnietis, mokykloje m\u0117gau fizik\u0105, chemij\u0105, istorij\u0105. Svajojau padirb\u0117ti Ignalinos atomin\u0117je elektrin\u0117je (IAE), nor\u0117jau tapti branduolini\u0173 reaktori\u0173 in\u017einieriumi, \u012fsitraukti \u012f vis\u0105 proces\u0105, i\u0161manyti ir tobulinti j\u012f. Bet IAE jau buvo u\u017edaryta, kai prad\u0117jau studijas VU. Po ketveri\u0173 met\u0173 baigiau VU energetikos fizik\u0105 ir pedagogik\u0105, v\u0117liau magistr\u0105 aplinkos ir chemin\u0117s fizikos srityje. Taip atkeliavau \u012f moksl\u0105, kur teorija su praktika eina i\u0161vien.<\/p>\n Dirbti FTMC Masi\u0173 spektrometrijos laboratorijoje prad\u0117jau at\u0117j\u0119s pra\u0161ytis studento praktikos pas \u017dilvin\u0105. Pri\u0117m\u0117. Labai patiko. Masi\u0173 spektrometrija – man viena \u012fdomesni\u0173 sri\u010di\u0173, v\u0117liau prad\u0117jau studijuoti doktorant\u016broje. Tada labai domino radioaktyvumas: med\u017eiag\u0173 izotop\u0173 savaiminis skilimas, vis\u0173 tai apiman\u010di\u0173 proces\u0173 ir j\u0173 rezultat\u0173 tyrin\u0117jimas. Tada mano d\u0117mes\u012f atkreip\u0117 radioanglies am\u017eiaus datavimas, atsirado jausmas, kad galiu prisid\u0117ti prie Lietuvos istorijos pl\u0117tojimo. Nes, grubiai kalbant, mes savo tyrin\u0117jimais papildome istorij\u0105 objektyviomis \u017einiomis. Radiologija \u201e\u012fdeda\u201d \u012f istorij\u0105 faktus. Tai – nuolatinis k\u016brybinis procesas.<\/p>\n FTMC j\u016bs\u0173 veiklos persipynusios tarpusavyje: datavimas radioanglies metodu yra ir pa\u010di\u0173 atliekam\u0173 mokslini\u0173 darb\u0173 dalis. \u012e kokias sritis \u0161iuo metu gilinat\u0117s, kokius mokslinius tyrimus vykdote?<\/strong><\/p>\n Dokt. A. Pabedinskas:<\/strong> FTMC masi\u0173 spektrometrijos laboratorijoje yra 3 skirtingos sistemos. Dirbame greitintuvo masi\u0173 spektrometrijoje, atliekame mokslinius darbus aplinkotyros srityse, datuojame radioaktyvios anglies metodika \u012fvairius objektus. A\u0161 – jaunasis mokslininkas, nes nor\u0117jau k\u016brybingo darbo, be to, patys atliekame aparat\u016bros prie\u017ei\u016br\u0105 – man tai \u012fdomu. Jau dvejus metus esu FTMC doktorantas, greitai ginsiu disertacij\u0105 \u201eRadioanglies sklaidos atmosferoje ir kaupimosi biosferoje tyrimas branduolinio objekto aplinkoje\u201c. Tai – t\u0119stinis magistro tyrimas, jo tikslas – apskai\u010diuoti, koks poveikis buvo sukurtas \u017emon\u0117ms ir biosferai per vis\u0105 IAE veikimo laikotarp\u012f. IAE – tai kanalinis grafitinis reaktorius. Lyginant su kitais branduoliniais reaktoriais, \u0161is \u012f aplink\u0105 i\u0161skiria pakankamai didel\u012f kiek\u012f radioaktyvios anglies. \u010cia atlikti tyrimai \u012frodo, kad efektas yra jau\u010diamas biosferoje.<\/p>\n Daug kart\u0173 vykome \u012f j\u0117gain\u0117s apylinkes, ie\u0161kojome tinkam\u0173 med\u017ei\u0173, datavome med\u017ei\u0173 rieves ir ai\u0161kiai matome, kokios buvo IAE emisijos prie\u0161 ir po u\u017edarymo. Tai – pastebimas dydis, kuris nuo fonin\u0117s koncentracijos skiriasi vidutini\u0161kai 5 proc., nors pra\u0117jo 10 m., kai j\u0117gain\u0117 nebeveikia.<\/p>\n Dr. \u017d. E\u017eerinskis:<\/strong> \u0160i laboratorija veikia vos 4 metus ir yra jauniausia FTMC laboratorija. Bet Lietuvos ir u\u017esienio specialistai nustemba su\u017einoj\u0119, kokio auk\u0161to lygio tyrimus mes atliekame. M\u016bs\u0173 moksliniai tyrimai – ilgas, t\u0119stinis procesas, – trunka po kelet\u0105 met\u0173. Tiriame tar\u0161\u0105 i\u0161 elektrin\u0117s, rezervuaro efektus. I\u0161 pirmosios m\u016bs\u0173 id\u0117jos apie IAE radioanglies i\u0161metim\u0173 tyrim\u0105, i\u0161sivyst\u0117 kita: koks IAE efektas e\u017eero biosferai.<\/p>\n Tyrin\u0117jim\u0173 nauda \u2013 did\u017eiul\u0117. Radiologija tiesiogiai kuria faktus, ne\u012fkainojamus m\u016bs\u0173 istorijai. Datuodami IAE apylinki\u0173 med\u017eius nustat\u0117me, jog 1995-taisiais, j\u0117gain\u0117je vykdant renovacijos darbus, padid\u0117jo 14C i\u0161metimai \u012f aplink\u0105. Med\u017eiai net kelis de\u0161imtme\u010dius fiksavo padid\u0117jusias radioanglies emisijas. Nuraminsime: tai nekelia pavojaus, bet ap\u0161vitos prasme \u2013 \u0161\u012f padid\u0117jim\u0105 reikia \u012fvertinti. Jei teismo medicinos ekspertai pra\u0161yt\u0173 datuoti ten dabar aptikt\u0105 negyv\u0105 \u017emog\u0173, kuris mito vien tuo laiku, toje aplinkoje augintomis dar\u017eov\u0117mis \u2013 d\u0117l padid\u0117jusio radioanglies kiekio nustatytume, kad jis mir\u0117, pvz., 1983 m. Tam ir esame mes, m\u016bs\u0173 mokslin\u0117 veikla, kad b\u016bt\u0173 i\u0161vengta toki\u0173 reik\u0161ming\u0173 klaid\u0173.<\/p>\n V\u0117liau IAE emisijos normalizavosi, bet mes tyrin\u0117jome aplink\u0105 toliau. I\u0161matavome Gamtos tyrim\u0173 instituto pateiktus IAE apylinki\u0173 \u017euv\u0173 \u017evynus \u2013 ir \u201eant kaktos akys i\u0161\u0161oko\u201c, pama\u010dius, kokia didel\u0117 yra radioanglies koncentracija. V\u0117lgi archeologas, biologas, geologas turi \u017einoti, kaip tai paveiks gyv\u016bn\u0105 ar \u017emog\u0173, kuris minta tokia \u017euvimi. Radioaktyvios anglies padid\u0117jimas aplinkoje gali supainioti archeologus d\u0117l daugyb\u0117s niuans\u0173, kuriuos i\u0161mano branduolin\u0117s fizikos ekspertai.<\/p>\n Dokt. A. Pabedinskas:<\/strong> Pirmiausia, su kolegomis tyrin\u0117dami med\u017eiuose \u201ei\u0161saugot\u0105\u201c informacij\u0105 apie IAE radioaktyvios anglies emisijas, ai\u0161kinom\u0117s, ar tai priklauso nuo elektros gamybos apim\u010di\u0173. Turime id\u0117j\u0105 i\u0161tirti, kaip radioanglies koncentracijos IAE aplinkoje priklauso nuo v\u0117jo krypties. Mano stendinis prane\u0161imas \u0161ia tema – \u201ePrevailing wind direction impact on radiocarbon accumulation in biosphere near NPP\u201d – vasar\u0105, Liubline vykusioje \u201eESIR 2019\u201d konferencijoje peln\u0117 geriausio prane\u0161imo priz\u0105. Esu tik pradedantis mokslininko keli\u0105: \u0161ia tema jau i\u0161spausdinti 2 straipsniai, planuojame dar 2.<\/p>\n Visi \u0161ie tyrimai – brang\u016bs, reikalaujantys \u017eini\u0173, tad d\u017eiaugiuosi, kad FTMC suteikia idealias galimybes studijuoti doktorant\u016broje ir dirbti. Visus reikiamus mokslinius tyrin\u0117jimus galiu atlikti pa\u010dia moderniausia \u012franga. Esu labai d\u0117kingas prof. V. Remeikiui, kuris yra mano disertacijos temos vadovas. Vis\u0105 mano tyrim\u0105 finansuoja FTMC. Daug tobulinuosi ir dalyvauju u\u017esienio konferencijose, sta\u017euot\u0117se. Labai padeda nuostabus kolektyvas (\u0161ypsosi).<\/p>\n Dr. \u017d. E\u017eerinskis:<\/strong> Kita \u012fdomi tematika – aplinkos tar\u0161os tyrimai. Su dr. A. Garbaru pristat\u0117me tiriam\u0173j\u0173 darb\u0173 aplinkos tar\u0161os \u0161altini\u0173 identifikavimo srityje. Sujungus stabili\u0173 izotop\u0173 santykio spektrometrij\u0105 su radioanglies matavim\u0173 duomenimis, i\u0161matavus izotop\u0173 santyk\u012f, galima i\u0161samiai i\u0161tirti aerozolio daleli\u0173 kilm\u0119 ir sklaid\u0105 atmosferoje: anglies, azoto, sieros, vandenilio, deguonies ir kt. Vien\u0105 \u017eiem\u0105 \u0161iais metodais nustat\u0117me, kad did\u017eiausi\u0105 tar\u0161\u0105 Vilniuje sudar\u0117 ne automobili\u0173 i\u0161metami ter\u0161alai, bet biokuro (malk\u0173, briket\u0173, biomas\u0117s ir pan.) dalel\u0117s. Stipraus smogo metu \u012f filtrus siurb\u0117me aerozolio daleles, nustatin\u0117jome deginto kuro \u0161altin\u012f. Tyrimas parod\u0117 daugiausia biokuro emisijas, kadangi radioanglis i\u0161kastiniame kure b\u016bna suskilusi per milijonus met\u0173. Taip pat galime nustatyti biokuro kilm\u0119: tai buvo malkos, anglis ar briketai.<\/p>\n Dar viena j\u016bs\u0173 veiklos sritis \u2013 FTMC mokslin\u0117s veiklos populiarinimas. Pasakojim\u0173 apie Masi\u0173 spektrometrijos laboratorijos veikl\u0105 susidom\u0117j\u0119 klausosi visi FTMC sve\u010diai. \u017dinote daug ir \u012fdomi\u0173 fakt\u0173 apie tirtus objektus. Kokios j\u0173 istorijos \u012fsimin\u0117 labiausiai?<\/strong><\/p>\n Dokt. A. Pabedinskas:<\/strong> Kiekvienas tirtas objektas yra \u012fdomus unikalia savo istorija. Man emoci\u0161kai jautriausias buvo vaiko kaukol\u0117s fragmento paruo\u0161imas datavimui, nes reikia grem\u017eti ma\u017eo \u017emogaus kaul\u0105\u2026 \u012edomu buvo tirti istorinio Vilniaus mamuto am\u017ei\u0173 ar urvinio li\u016bto (lot. Panthera leo spelaea) kaukol\u0119. Nustat\u0117me – jai 33 t\u016bkstan\u010diai met\u0173 (\u017er. Algirdo nuotrauk\u0105 su kaukole rankose \u2013 aut.past.). Datuoti mus papra\u0161\u0117 kaukol\u0117s savininkas: jam reik\u0117jo oficialiai patvirtinti kaukol\u0117s am\u017ei\u0173, kad gal\u0117t\u0173 laisvai j\u0105 ve\u017eiotis po \u012fvairias \u0161alis ir skaityti paskaitas.<\/p>\n Sen\u0173 paveiksl\u0173, tekstil\u0117s, medini\u0173 bald\u0173 datavimo radioanglimi nustatytas tikslus am\u017eius ne visada sutampa su savininko teiginiais. \u012esimin\u0117 seno, \u012fr\u0117minto paveikslo savininkas, sendaik\u010di\u0173 kolekcionierius, kuris buvo u\u017etikrintas, kad u\u017e did\u017eiulius pinigus \u012fsigijo vieno Florencijos dailininko XVI a. tapyt\u0105 original\u0105 \u201eLa Zingarella\u201c. Vien\u0105 i\u0161 dviej\u0173 egzistuojan\u010di\u0173 apskritai. Bet mes datuodami nustat\u0117me, jog tai\u2026 100-me\u010diu \u201ejaunesn\u0117\u201d, puikiai pagaminta klastot\u0117.<\/p>\n<\/a>Dr. \u017d. E\u017eerinskis:<\/strong> Radioaktyvi anglis \u2013 nat\u016braliai atmosferoje susidarantis radioaktyvus anglies izotopas, vadinamas 14C (carbon \u2013 14) kurio turi visi organin\u0117s kilm\u0117s \u017dem\u0117s objektai. \u0160io elemento turi visi gyvieji organizmai. Mes \u201esusiurbiame\u201c radioangl\u012f i\u0161 aplinkos: augalai pasisavina fotosintez\u0117s metu, gyv\u016bnai \u2013 i\u0161 augal\u0173, \u017emon\u0117s \u2013 i\u0161 gyv\u016bn\u0173 ir augal\u0173. Surinkta i\u0161 atmosferos radioanglis, organizmuose fiksuojama \u012fvairiuose junginiuose, pvz., medyje tai yra celiulioz\u0117 – tinkamiausia frakcija datavimui.<\/p>\n