![\"kunigai](\"\/\/silutesnaujienos.lt\/images\/stories\/2014\/BALANDIS\/15\/kunigai_maciku_lageris_1939_m.jpg\" "\\"\\"")
<\/a>\u0160iluti\u0161kis \u017eurnalistas Stasys M\u0116LINAUSKAS spaudai ruo\u0161ia antr\u0105j\u0105 savo knyg\u0105, pavadint\u0105 \u201eMacikai: lageris kei\u010dia pavadinimus\u201c.<\/strong><\/p>\nPra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 – baland\u017eio 11-\u0105j\u0105 – pasaulyje buvo minima Tarptautin\u0117 koncentracijos stovykl\u0173 kalini\u0173 i\u0161laisvinimo diena. Ta proga, o taip pat art\u0117jan\u010di\u0173 \u0161vent\u0173 Velyk\u0173 proga spausdiname \u0161ios knygos i\u0161trauk\u0105 apie Macikuose kal\u0117jusius kunigus, sovietini\u0173 laik\u0173 represijas bei sumanym\u0105 \u0160ilut\u0117s apskrityje \u012fkurti kunig\u0173 darbo stovykl\u0105.<\/strong><\/p>\n Fanatik\u0105 v\u0117sino savi<\/strong><\/p>\n 1948 m. Macikuose nebeliko vokie\u010di\u0173 karo belaisvi\u0173, ir vis\u0105 lagerio teritorij\u0105 galiausiai u\u017e\u0117m\u0117 \u010dia \u012fkurtas GULAG-o skyrius Nr. 3. Tai buvo did\u017eiausias lageris Lietuvoje. 1952 m. kovo – baland\u017eio m\u0117nesiais \u0161iame lageryje (talpumas – 2314 asmen\u0173) kal\u0117jo 2935 kaliniai, tarp j\u0173 ir 218 \u017emoni\u0173, nuteist\u0173 pagal \u017eiaur\u0173j\u012f BK 58 straipsn\u012f, kuris numat\u0117 net mirties bausm\u0119 u\u017e \u201et\u0117vyn\u0117s i\u0161davim\u0105\u201c bei kitoki\u0105 \u201ekontrrevoliucin\u0119\u201c veikl\u0105. Nuteisti pagal t\u0105 straipsn\u012f, Macikuose kal\u0117jo ir grup\u0117 kunig\u0173.<\/p>\n Sovietin\u0117 vald\u017eia Ba\u017eny\u010di\u0105 laik\u0117 did\u017eiausiu savo prie\u0161u po laisv\u0117s kovotoj\u0173, o gal ir tokiu pat pavojingu arba net pavojingesniu. Ba\u017eny\u010dia nekovojo ginklu. Ta\u010diau okupantai puikiai suprato, kad Lietuvoje, labiausiai kataliki\u0161kame kra\u0161te i\u0161 vis\u0173 u\u017egrobt\u0173 \u0161ali\u0173, did\u017eiausias Ba\u017eny\u010dios ginklas buvo jos autoritetas visuomen\u0117je, jos skelbiamos krik\u0161\u010dioni\u0161kos vertyb\u0117s, kuri\u0173 pagrindu formavosi ir tautos patriotizmas, laisv\u0117s siekiai.<\/p>\n Dvasininkija su baime steb\u0117jo art\u0117jan\u010di\u0105 antr\u0105j\u0105 Lietuvos okupacij\u0105. Gyvi tebebuvo pirmosios (1940 m.) okupacijos prisiminimai: tuomet per trump\u0105 laik\u0105 sovietin\u0117 vald\u017eia u\u017edar\u0117 Tel\u0161i\u0173, Vilkavi\u0161kio, Vilniaus kunig\u0173 seminarijas, vienuolynus, Kauno universiteto Teologijos fakultet\u0105, kai kurias ba\u017eny\u010dias, tarp j\u0173 ir dabartiniame \u0160ilut\u0117s rajone esan\u010di\u0105 Degu\u010di\u0173 \u0160v. Vincento Ferero ba\u017eny\u010di\u0105. Okupantai u\u017edraud\u0117 visas religines organizacijas ir spaud\u0105, i\u0161 bibliotek\u0173 i\u0161met\u0117 politines, religines knygas, suvar\u017e\u0117 kunig\u0173 veikl\u0105, kai kuriuos i\u0161 j\u0173 su\u0117m\u0117, i\u0161tr\u0117m\u0117. Dalis dvasinink\u0173 pana\u0161aus likimo i\u0161veng\u0117 tik tod\u0117l, kad greitai prasid\u0117jo karas.<\/p>\n 1941 m. prad\u017eioje vienas i\u0161 Maskvos emisar\u0173 – Nikolajus Pozdniakovas pas j\u012f d\u0117l atimt\u0173 Kauno kunig\u0173 seminarijos patalp\u0173 atvykusiems vyskupams J.Brizgiui ir V.Borisevi\u010diui tiesiai pasak\u0117: tai, kas kovoje su religija Rusijoje buvo pasiekta per 20 met\u0173, Lietuvoje bus padaryta per 2-3 metus. Tod\u0117l es\u0105 nebeverta r\u016bpintis ir nauj\u0173 kunig\u0173 mokymu, nes greitai jiems nebeliksi\u0105 darbo.<\/p>\n Pagars\u0117j\u0119s stalininio buldozerinio ateizmo fanatikas, Religini\u0173 kult\u0173 reikal\u0173 tarybos prie SSSR Ministr\u0173 Tarybos \u012fgaliotinis Lietuvos SSR Bronius Pu\u0161inis, \u0117j\u0119s \u0161ias pareigas 1947-1955 m., planavo \u0160ilut\u0117s apskrityje (matyt, Macikuose) \u012fsteigti net special\u0173 darbo lager\u012f be darbo likusiems ir liksiantiems kunigams. \u0160\u012f stalinin\u012f fanatik\u0105 d\u0117l per didelio uolumo kovojant su Ba\u017eny\u010dia v\u0117sino net sava vald\u017eia, bijodama, kad tarp tikin\u010di\u0173j\u0173 gali kilti dar didesnis nepasitenkinimas sovietine santvarka.<\/p>\n Padang\u0117 buvo gr\u0117sminga<\/strong><\/p>\n Art\u0117jant frontui kai kurie Ba\u017eny\u010dios hierarchai ir apie 260 kunig\u0173 pasitrauk\u0117 \u012f Vakarus. Prasid\u0117jus okupacijai, daugelis dvasinink\u0173 slapst\u0117si arba gyveno pusiau legaliai. Per 1944-1953 m. gegu\u017e\u0119 buvo suimti ir \u012fkalinti 362 kunigai, t.y., tre\u010ddalis vis\u0173 Lietuvoje likusi\u0173 kunig\u0173. Tarp nuteist\u0173j\u0173 buvo ir 3 vyskupai, arkivyskupas, 3 vyskupij\u0173 valdytojai. 1946 m. lapkri\u010dio 18 d. Vilniuje okupantai su\u0161aud\u0117 Tel\u0161i\u0173 vyskup\u0105 Vincent\u0105 Borisevi\u010di\u0173. T\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 Vilniuje buvo nu\u017eudytas (net ne su\u0161audytas, bet u\u017emu\u0161tas) ir i\u0161 \u0160ilut\u0117s rajono Vainuto kaimo kil\u0119s kunigas Pranas Gustaitis, kadaise mok\u0119sis \u0160v\u0117k\u0161nos gimnazijoje. (1998 m. i\u0161 JAV atvyk\u0119s jo jaunyst\u0117s draugas, prie\u0161kario Lietuvos kariuomen\u0117s karininkas Vincentas Butvydas P.Gustai\u010dio gimtin\u0117je prie \u017demai\u010di\u0173 Naumies\u010dio – Vainuto kelio pastatydino paminklin\u012f akmen\u012f).<\/p>\n Apkaltinti dvasinink\u0105 antitarybine veikla buvo lengva, u\u017eteko, pavyzd\u017eiui, savaip interpretuoti jo pasakyt\u0105 \u0161v. Velyk\u0173 pamoksl\u0105, nors jame ir neb\u016bdavo joki\u0173 politini\u0173 teigini\u0173 – vien tik krik\u0161\u010dioni\u0161kos mintys. Kunigus apkaltindavo ry\u0161iais su partizanais, j\u0173 dvasiniu aptarnavimu, antisovietin\u0117s literat\u016bros laikymu, vengimu i\u0161 sakykl\u0173 skelbti vald\u017eiai palankius paraginimus.<\/p>\n Buvo t\u0119siamas dar 1940 m. prad\u0117tas ba\u017eny\u010di\u0173 ir vienuolyn\u0173 turto nusavinimas. 1948 m. sovietin\u0117 vald\u017eia prad\u0117jo ba\u017eny\u010di\u0173 ir kulto tarnautoj\u0173 registracij\u0105. Po \u0161io vajaus 34 ba\u017eny\u010dios buvo u\u017edarytos, 129 maldos namai, nors ir gavo registracijos pa\u017eym\u0117jimus, ta\u010diau buvo palikti be kunig\u0173. Kunigams grie\u017e\u010diausiai draud\u0117 laikyti pamaldas ne savo ba\u017eny\u010diose. Tokiu b\u016bdu fakti\u0161kai buvo u\u017edarytos ne 34, o 161 ba\u017eny\u010dia. Negav\u0119s registracijos pa\u017eym\u0117jimo kunigas netur\u0117jo teis\u0117s atlikti savo pareig\u0173. Ta\u010diau tokio pa\u017eym\u0117jimo Religini\u0173 kult\u0173 reikal\u0173 tarybos prie SSRS Ministr\u0173 Tarybos \u012fgaliotinis Lietuvoje \u012fvairiais pretekstais gal\u0117davo ir nei\u0161duoti.<\/p>\n Ba\u017eny\u010di\u0173 u\u017edarin\u0117jimo vajus prad\u0117jo silpti ma\u017edaug nuo 1950 met\u0173. Ba\u017eny\u010dias ir kunigus apraizg\u0117 \u0161nip\u0173 ir informatori\u0173 tinklai. Sovietinis saugumas visokiausiomis priemon\u0117mis: grasinimais, are\u0161tais, baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 sudarin\u0117jimu arba sen\u0173j\u0173 atnaujinimu, \u0161anta\u017eu, \u201eramaus gyvenimo\u201c si\u016blymais steng\u0117si \u012fbauginti ir u\u017everbuoti kuo daugiau dvasinink\u0173, pas\u0117ti tarp j\u0173 tarpusavio nepasitik\u0117jim\u0105. Ne visi atlaikydavo t\u0105 \u0161\u0117toni\u0161k\u0105 spaudim\u0105. 1948 m. sausio m\u0117nes\u012f represin\u0117s strukt\u016bros – MGB 0 skyrius, kontroliav\u0119s religin\u0119 veikl\u0105, katalik\u0173 dvasininkams sekti tur\u0117jo 630 informatori\u0173 bei 142 agentus, tarp kuri\u0173 buvo ir 57 kunigai.<\/p>\n \u0160tai ma\u017edaug toks buvo pokario met\u0173 antireliginis represinis fonas, kuriame bandysime papasakoti ir apie Macik\u0173 lageryje atsid\u016brusius dvasininkus. <\/p>\n Kunigui F.Kem\u0117\u0161iui – 10 met\u0173 lagerio<\/strong><\/p>\n Fabijon\u0105 Kem\u0117\u0161\u012f su\u0117m\u0117 net nelauk\u0119, kol jis baigs pamaldas. Jis buvo Pand\u0117lio (Roki\u0161kio r.) parapijos kunigas. Ne tik kunigas, bet ir ekonomistas, ekonomikos daktaras, filosofijos daktaras, laikra\u0161\u010di\u0173 leid\u0117jas ir redaktorius, pedagogas, 20 knyg\u0173 ir bro\u0161i\u016br\u0173 ekonominiais, socialiniais, blaivyb\u0117s ir religijos klausimais autorius, profesorius. Pasi\u017eym\u0117jo nepaprastu darb\u0161tumu.<\/p>\n Jis gim\u0117 dabartiniame Mol\u0117t\u0173 rajone, Pastap\u0173 kaime. 1897-1902 m studijavo Kauno kunig\u0173 seminarijoje, priklaus\u0117 slaptai klierik\u0173 draugijai. Tarnaudamas Taurag\u0117je, platino draud\u017eiam\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 spaud\u0105, pad\u0117jo rengti lietuvi\u0161kus vakarus. Vilniuje redagavo \u201eVilties\u201c laikra\u0161t\u012f. Caro vald\u017eios persekiojamas, 1913 m. i\u0161vyko \u012f \u0160kotij\u0105, v\u0117liau – \u012f Jungtines Amerikos Valstijas, visur dirbo pastoracin\u012f darb\u0105,\u00a0 leido ir redagavo \u012fvairius lietuvi\u0161kus laikra\u0161\u010dius.<\/p>\n 1914 m. inicijavo katalik\u0173 politin\u012f suva\u017eiavim\u0105, kuriame buvo \u012fsteigtas Tautos fondas Lietuvos laisv\u0117s kovai remti bei \u012fkurta Amerikos lietuvi\u0173 taryba. 1914-1915 m. pad\u0117jo \u012fsteigti dvi Amerikos lietuvi\u0173 kataliki\u0173 moter\u0173 ir katalik\u0173 darbinink\u0173 draugijas. 1918 m. su lietuvi\u0173 delegacija lank\u0117si pas JAV prezident\u0105 T.V.Vilson\u0105, kur gyn\u0117 Lietuvos nepriklausomyb\u0117s reikalus.<\/p>\n F.Kem\u0117\u0161is mok\u0117si \u010cikagos Loyolos universitete, 1924 m. Va\u0161ingtone baig\u0117 Amerikos katalik\u0173 universitet\u0105, kuriame studijavo ekonomik\u0105 ir pedagogik\u0105, apgyn\u0117 disertacij\u0105 \u201eLietuvi\u0173 i\u0161eivi\u0173 kooperacija JAV\u201c. Pareng\u0117 ir i\u0161leido kelias studijas: \u201eTurto norma\u201c, \u201ePramonin\u0117s demokratijos pagrindai\u201c, \u201eSocialin\u0117s ir politin\u0117s ekonomijos \u012fvadas\u201c, \u201eSocialinis Kristaus religijos pob\u016bdis\u201c. 1940-1945 m. para\u0161yta studija \u201eKrik\u0161\u010dioni\u0161kosios ekonomijos linkme\u201c buvo i\u0161leista tik pra\u0117jus 43 metams po jo mirties.<\/p>\n I\u0161 JAV sugr\u012f\u017e\u0119s \u012f Lietuv\u0105, F.Kem\u0117\u0161is 1924-1940 ir 1941-1944 m. \u017dem\u0117s \u016bkio akademijoje d\u0117st\u0117 angl\u0173 kalb\u0105, \u017eem\u0117s \u016bkio kooperacij\u0105 ir politin\u0119 ekonomij\u0105, buvo katedros ved\u0117jas, docentas, Akademijos \u0160v. Povilo ba\u017eny\u010dios rektorius, \u0161ios auk\u0161tosios mokyklos tikybos mokytojas.<\/p>\n Dotnuvoje F.Kem\u0117\u0161is \u012fk\u016br\u0117 kooperatin\u0119 knyg\u0173 leidimo bendrov\u0119 \u201e\u017dinija\u201c. Per 1938-1940 m. \u0161i Dotnuvoje, o paskui Kaune veikusi bendrov\u0117 i\u0161leido apie 120 knyg\u0173. <\/p>\n \u012e Pand\u0117lio parapij\u0105 F.Kem\u0117\u0161\u012f perk\u0117l\u0117 1946 m. Kaip ir visur, taip ir \u010dia jis energingai \u0117m\u0117si darbo: su parapijie\u010diais i\u0161k\u0117l\u0117 ir pakabino karo metais pasl\u0117pt\u0105 varp\u0105, sutais\u0117 ba\u017eny\u010dios stog\u0105, \u0117m\u0117si pastoracinio darbo, \u012fgijo parapijie\u010di\u0173 autoritet\u0105. Kunigas F.Kem\u0117\u0161is yra \u012fra\u0161ytas \u012f Ba\u017eny\u010dios martirolog\u0105 (kankini\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105) kartu su 114 kit\u0173 Lietuvos XX a. tik\u0117jimo liudytoj\u0173.<\/p>\n Macikuose – prof. A.Vaitiekaitis<\/strong><\/p>\n Apkaltintas antitarybin\u0117s literat\u016bros saugojimu, 1951 m. rugs\u0117jo 4 d. buvo suimtas 61 met\u0173 Kauno kunig\u0173 seminarijos rektorius profesorius Augustinas Vaitiekaitis. Tais pa\u010diais metais lapkri\u010dio 22 d. Vilniaus apygardos teismas j\u012f nuteis\u0117 10 met\u0173 lagerio. Kartu buvo konfiskuotas turtas ir 5 metams atimtos pilietin\u0117s teis\u0117s.<\/p>\n I\u0161 Macik\u0173 lagerio A.Vaitiekait\u012f i\u0161ve\u017e\u0117 \u012f Rusij\u0105. Pra\u0117jus porai met\u0173 po Stalino mirties j\u012f paleido, o dar po 10 met\u0173 – 1965 m. panaikino ir teistum\u0105. Mir\u0117 A.Vaitiekaitis 1968 m., b\u016bdamas Vilniaus \u0161v. Onos ba\u017eny\u010dios altarista.<\/p>\n A.Vaitiekaitis para\u0161\u0117 vadov\u0117lius \u201eVisuomen\u0117s mokslo pagrindai\u201c, \u201eTrumpa ba\u017eny\u010dios istorija\u201c, i\u0161leido knyg\u0105 \u201eLietuvos karo kapelion\u0173 praeitis\u201c.<\/p>\n Kalinys – prof. P.Kuraitis<\/strong><\/p>\n 1953 m. pavasar\u012f 25 metams buvo nuteistas Kauno tarpdiecezin\u0117s kunig\u0173 seminarijos profesorius Pranas Kuraitis. Jis buvo suimtas u\u017e tai, kad priklaus\u0117 Ateitinink\u0173 federacijai, Katalik\u0173 veikimo centrui, publikavo straipsnius ir skait\u0117 paskaitas, \u201e\u0161mei\u017eian\u010dius Markso – Lenino moksl\u0105\u201c, vokie\u010di\u0173 okupacijos metais palaik\u0117 ry\u0161ius\u00a0 su Lietuvos aktyvist\u0173 frontu.<\/p>\n Macikuose P.Kuraitis kal\u0117jo neilgai, nes greitai i\u0161ve\u017e\u0117 \u012f lager\u012f prie Kursko. Mirus Stalinui, po keleri\u0173 met\u0173 d\u0117l am\u017eiaus ir susilpn\u0117jusios sveikatos buvo paleistas \u012f laisv\u0119. 1964 m. mir\u0117 Kaune, eidamas 82-uosius metus.<\/p>\n P.Kuraitis buvo baig\u0119s Sein\u0173 kunig\u0173 seminarij\u0105, studijavo Peterburgo dvasin\u0117je akademijoje. Liuveno universitete (Belgija) pranc\u016bz\u0173 kalba para\u0161\u0117 ir apgyn\u0117 disertacij\u0105 apie psichologijos tyrin\u0117tojo Vilhelmo Vundto pa\u017einimo teorij\u0105, \u012fgijo filosofijos daktaro laipsn\u012f. P.Kuraitis laikomas pirmuoju lietuvi\u0173 filosofu profesionalu. Jis buvo ir filosofijos istorikas, \u017eurnalistas, para\u0161\u0117 daug mokslini\u0173 ir tautin\u0117s tematikos straipsni\u0173, paskelb\u0117 juos \u012fvairiuose periodikos leidiniuose. Para\u0161\u0117 ir 2 tom\u0173 veikal\u0105 \u201eOntologija\u201c, o taip pat veikal\u0105 \u201ePagrindiniai gnoseologijos klausimai\u201c.<\/p>\n Kunigas A.Bieli\u016bnas \u201eniek\u0161i\u0161kai \u0161mei\u017e\u0117\u201c bol\u0161evizm\u0105<\/strong><\/p>\n Represij\u0173 auka tapo ir j\u0117zuit\u0173 kunigas Antanas Bieli\u016bnas. 1945 m. ruden\u012f NKVD kariuomen\u0117s karo tribunolas j\u012f nuteis\u0117 10 met\u0173 lageri\u0173.<\/p>\n Dar pirmosios okupacijos metais (1940 m. liepos 9 d.) sovietin\u0117 vald\u017eia u\u017edraud\u0117\u00a0 vien\u0105 i\u0161 did\u017eiausi\u0173 bei seniausi\u0173 Lietuvos jaunimo organizacij\u0173 – Ateitinink\u0173 federacij\u0105, kuri steng\u0117si aukl\u0117ti jaun\u0105j\u0105 kart\u0105 katalikyb\u0117s, tauti\u0161kumo dvasia, ragino \u0161viestis ir visomis galiomis dirbti Lietuvos labui. Represini\u0173 strukt\u016br\u0173 dokumentuose \u0161i organizacija buvo apib\u016bdinama kaip \u201epriemon\u0117 katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios rankose, skirta lietuvi\u0173 jaunimo ir inteligentijos aukl\u0117jimui religine nacionalistine dvasia, \u012frankis, skirtas kovai su komunistine \u012ftaka bei katalikyb\u0117s diegimu mas\u0117se, pajungiant jas ba\u017eny\u010dios interesams\u201c.<\/p>\n A.Bieli\u016bnas buvo apkaltintas u\u017e siek\u012f atkurti \u0161ios organizacijos veikl\u0105, u\u017e dalyvavim\u0105 nelegaliuose susirinkimuose, o taip pat u\u017e vokie\u010di\u0173 okupacijos metais Lietuvos spaudoje skelbt\u0105 \u201eniek\u0161i\u0161k\u0105 bol\u0161evik\u0173 partijos ir sovietin\u0117s vyriausyb\u0117s \u0161mei\u017et\u0105\u201c (para\u0161\u0117 straipsn\u012f apie sovietini\u0173 kareivi\u0173 1941 m. nu\u017eudytus Panev\u0117\u017eio medikus).<\/p>\n Macik\u0173 lageryje kunigas Antanas Bieli\u016bnas kal\u0117jo kartu su savo broliu Pranu, buvusiu Skaudvil\u0117s pienin\u0117s ved\u0117ju. Jis irgi buvo nuteistas 10 met\u0173. Ta\u010diau ne u\u017e politinius, bet u\u017e vadinamuosius \u016bkinius nusikaltimus.<\/p>\n Tikintieji rinko aukas<\/strong><\/p>\n 1995 m. klaip\u0117dietis F.Ti\u0161kus u\u017era\u0161\u0117 ir \u0160ilut\u0117s muziejui perdav\u0117 K.Ra\u0161imait\u0117s – Stankien\u0117s prisiminimus apie Macik\u0173 lageryje kal\u0117jusius kunigus. Moteris pasakojo:<\/p>\n \u201eKai tre\u010di\u0105 kart\u0105 nuvykau \u012f Macikus (tuo metu su broliu jau gyvenome Kretingoje ir dirbome pienin\u0117je), Pranas Bieli\u016bnas pasak\u0117, kad vakar \u012f lager\u012f atve\u017e\u0117 kunigus: jo brol\u012f Antan\u0105, profesori\u0173 Fabijon\u0105 Kem\u0117\u0161\u012f, Kauno kunig\u0173 seminarijos rektori\u0173 Augustin\u0105 Vaitiekait\u012f ir profesori\u0173 Petr\u0105 Kas\u010diuk\u0105. P.Kas\u010diuko ir A.Vaitiekai\u010dio anks\u010diau nepa\u017einojau.<\/p>\n …Gr\u012f\u017eusi namo \u012f Kreting\u0105, skubiai suruo\u0161iau tris siuntinius broliams Bieli\u016bnams ir profesoriui Kem\u0117\u0161iui. Nuva\u017eiavusi pama\u010diau prie lagerio l\u016bkuriuojan\u010dias seseris vienuoles i\u0161 \u017demai\u010di\u0173 Naumies\u010dio. Su\u017einojusios, kad \u012f Macikus atve\u017e\u0117 kunig\u0173, jos atne\u0161\u0117 siuntinius, ta\u010diau ne\u017einojo, kam konkre\u010diai juos reik\u0117t\u0173 perduoti. Jos mane u\u017ekalbino. Taip mes susipa\u017einome. Kartu nuva\u017eiavome \u012f \u017demai\u010di\u0173 Naumiest\u012f, \u010dia pernakvojau. Ryt\u0105 nu\u0117jome pas klebon\u0105 kunig\u0105 Broni\u0173 Barausk\u0105. Pas j\u012f glaud\u0117si i\u0161 Panev\u0117\u017eio pasitrauk\u0119s prelatas Kuodis. Kunigas B.Barauskas mane i\u0161klaus\u0117, per\u017eegnojo ir pasak\u0117: \u201eLaiminu tave, eik tuo keliu – pad\u0117k Lietuvai kunigus i\u0161saugoti. Labiausiai pra\u0161au globoti Fabijon\u0105 Kem\u0117\u0161\u012f\u201c.<\/p>\n Paklaus\u0117, ar pa\u017e\u012fstu Kretingos klebon\u0105 Juoz\u0105 Juknevi\u010di\u0173. Pasakiau, kad gerai pa\u017e\u012fstu. \u201eTai nueik pas j\u012f ir pasakyk, kad maisto perdavei, ry\u0161\u012f u\u017emezgei. O toliau telaimina judu \u0160iluvos Marija\u201c. Dar pinig\u0173 man dav\u0117. Sugr\u012f\u017eusi \u012f \u0160ilut\u0119 (buvo sekmadienis), turguje dar pripirkau produkt\u0173 ir nune\u0161usi perdaviau profesoriui Fabijonui Kem\u0117\u0161iui. Kretingoje visk\u0105 papasakojau klebonui J.Juknevi\u010diui. Jis nu\u0161vito: \u201eGal Dievas pad\u0117s mums ger\u0105 darb\u0105 dirbant…\u201c Tuojau pakviet\u0117 brol\u012f pranci\u0161kon\u0105 Mykol\u0105 Tamo\u0161i\u016bn\u0105, \u017emoni\u0173 vadinam\u0105 tiesiog Mykoliuku, ir jam pasak\u0117: \u201e\u0160tai tau sesuo kilniam darbui\u201c.<\/p>\n Su Mykoliuku susidraugavome ilgam laikui. Jis buvo puikus, nuostabus \u017emogus.<\/p>\n Kart\u0105 prie lagerio sutikau buvus\u012f Fabijono Kem\u0117\u0161io zakristijon\u0105 Rom\u0105 Makut\u0117n\u0105. Kartu buvo atva\u017eiavusi ir jo buvusi \u0161eiminink\u0117 Ur\u0161ulyt\u0117 Matuzait\u0117. Jiedu, varg\u0161ai, nieko netur\u0117jo, tai \u0117jo per \u017emones pra\u0161ydami pad\u0117ti kunigams ir taip surinko siuntiniui. Perduodami siuntin\u012f, jie su profesoriumi \u0161nektel\u0117jo per tvor\u0105, paskui vargais negalais ir leidim\u0105 pasimatyti i\u0161pra\u0161\u0117me.<\/p>\n …Siuntinius kaliniams priimin\u0117davo pagyven\u0119s ukrainietis Ivanas Likoras, ma\u017eai ra\u0161tingas, bet doras, teisingas \u017emogus. Tur\u0117jo daug (de\u0161imt ar vienuolika) vaik\u0173, jie da\u017enai pas t\u0117v\u0105 atb\u0117gdavo. \u012esid\u0117m\u0117jau jo vaikus eidama pro barak\u0105, kuriame ta \u0161eima gyveno. Duodavau jiems tai saldaini\u0173, tai sausaini\u0173 ar pyragai\u010di\u0173, o kartais – ir de\u0161ros. Vaikai linksmi b\u0117gdavo pas mam\u0105. <\/p>\n V\u0117liau, jau pa\u017eindami mane, \u017ei\u016br\u0117k, atb\u0117ga ir pas t\u0117v\u0105, sako jam ka\u017ek\u0105 \u012f aus\u012f, matyt prane\u0161a, kad \u201edosni teta\u201c v\u0117l atva\u017eiavo. Kartais ir pa\u010diam Likorui de\u0161imtin\u0119 \u012f deln\u0105 \u012fsprausdavau – buteliukui. Mano siuntinius jis ma\u017eai tikrindavo, tik steb\u0117davosi, kad \u010dia lageryje net keli mano \u201ed\u0117d\u0117s\u201c s\u0117di. Nieko nesakydavo, jeigu per tvor\u0105 ir su kaliniu \u017eod\u017eiu, kitu persimesdavome.<\/p>\n …Visus tuos metus apie save ir pagalvoti nebuvo kada – laks\u010diau, va\u017ein\u0117jau. Pranci\u0161konas brolis Mykoliukas kaip \u012fmanydamas r\u016bpinosi pinigais kunigams, t\u0173 pinig\u0173 netr\u016bkdavo, tik sp\u0117k suktis su siuntiniais, kelion\u0117mis. Globojo kunigus kalinius K.Ra\u0161imait\u0117 – Stankien\u0117 ir tada, kuomet juos i\u0161 Macik\u0173 lagerio i\u0161ve\u017e\u0117 \u012f Rusij\u0105. Siunt\u0117 siuntinius, r\u016bpinosi pingine parama. Si\u0173sti po 4-5 siuntinius vien i\u0161 Kretingos, kurioje tuomet ji gyveno, buvo pavojinga – tai gal\u0117jo atkreipti vald\u017eios d\u0117mes\u012f. Tod\u0117l si\u0173sdavo ir i\u0161 Klaip\u0117dos, Garg\u017ed\u0173, \u0160ilut\u0117s.<\/p>\n K.Ra\u0161imait\u0117 – Stankien\u0117 buvo Lietuvos partizan\u0173 ginkluot\u0173j\u0173 paj\u0117g\u0173 vado generolo Jono \u017demai\u010dio – Vytauto dukter\u0117\u010dia. I953 m. gegu\u017e\u0117s 30 d. \u0160imkai\u010di\u0173 mi\u0161ke (Jurbarko r.) Jonas \u017demaitis buvo suimtas \u012fmetus \u012f jo bunker\u012f granat\u0105 su migdomosiomis dujomis. 1954 m. lapkri\u010dio 26 d. j\u012f su\u0161aud\u0117 Maskvos Butyrk\u0173 kal\u0117jime.<\/p>\n \u0160iluti\u0161kis \u017eurnalistas Stasys M\u0116LINAUSKAS spaudai ruo\u0161ia antr\u0105j\u0105 savo knyg\u0105, pavadint\u0105 \u201eMacikai: lageris kei\u010dia pavadinimus\u201c. Pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 – baland\u017eio 11-\u0105j\u0105 – pasaulyje buvo minima Tarptautin\u0117 koncentracijos stovykl\u0173 kalini\u0173 i\u0161laisvinimo diena. Ta proga, o taip pat art\u0117jan\u010di\u0173 \u0161vent\u0173 Velyk\u0173 proga spausdiname \u0161ios knygos i\u0161trauk\u0105 apie Macikuose kal\u0117jusius kunigus, sovietini\u0173 laik\u0173 represijas bei sumanym\u0105 \u0160ilut\u0117s apskrityje \u012fkurti kunig\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[51],"tags":[],"class_list":["post-15079","post","type-post","status-publish","format-standard","category-kultura-ir-svietimas"],"yoast_head":"\n
Toks \u017emogus sovietinei vald\u017eiai atrod\u0117 pavojingas. F.Kem\u0117\u0161\u012f apkaltino antisovietine veikla. J\u012f tard\u0117, kankino ir galiausiai nuteis\u0117 10 met\u0173 vadinam\u0173j\u0173 pataisos darb\u0173. Konfiskavo ir jo gausi\u0105 bibliotek\u0105, rankra\u0161\u010dius bei vis\u0105 kit\u0105 turt\u0105. Taip \u0161is \u017emogus atsid\u016br\u0117 Macik\u0173 lageryje. V\u0117liau j\u012f i\u0161gabeno \u012f Sibir\u0105. Ten 1954 m. sausio 21 d. F.Kem\u0117\u0161is ir u\u017ebaig\u0117 savo gyvenim\u0105.<\/p>\n
1952 m. rugpj\u016bt\u012f mane su\u0117m\u0117 ir, nepasak\u0119 are\u0161to prie\u017easties, i\u0161 Kretingos per Klaip\u0117d\u0105 automa\u0161ina ve\u017e\u0117 ne\u017einia kur. Pama\u010diau nakt\u012f ap\u0161viest\u0105 \u0160y\u0161os tilt\u0105 (\u0160ilut\u0117!) ir nejuokais i\u0161sigandau. Pagalvojau, kad mane \u012fskund\u0117 d\u0117l kunig\u0173 \u0161elpimo. A\u010di\u016b Dievui, taip neatsitiko – nuve\u017e\u0117 ne \u012f Macikus, bet \u012f Taurag\u0119. Are\u0161tas buvo susij\u0119s su MGB pastangomis surasti partizan\u0173 vad\u0105 Jon\u0105 \u017demait\u012f.\u201c<\/p>\n\u00a0Projektas: „Prie \u0160y\u0161os krant\u0173: Istorija.”<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"