{"id":16399,"date":"2013-08-13T17:00:00","date_gmt":"2013-08-13T19:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pragaistingi-ekologiniai-ir-socialiniai-reiskiniai-pamaryje\/"},"modified":"2013-08-13T17:00:00","modified_gmt":"2013-08-13T19:00:00","slug":"pragaistingi-ekologiniai-ir-socialiniai-reiskiniai-pamaryje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pragaistingi-ekologiniai-ir-socialiniai-reiskiniai-pamaryje\/","title":{"rendered":"Pragai\u0161tingi ekologiniai ir socialiniai rei\u0161kiniai Pamaryje"},"content":{"rendered":"

\"gaigalas<\/a>Dom\u0117jimasis potvyniais Nemuno ir Minijos \u017eemupiuose kasmet did\u0117ja d\u0117l \u012fvairi\u0173 aspekt\u0173. Po \u201e\u017eiemos r\u016bpes\u010di\u0173\u201c, pagal K.Donelait\u012f, pasigro\u017e\u0117ti pavasar\u0117jan\u010dia gamta, gelb\u0117ti nuo vandens ir led\u0173 stichijos \u201esavo b\u016br\u0173\u201c \u010dia atvyksta nema\u017eai auk\u0161tos vald\u017eios pareig\u016bn\u0173, kari\u0161ki\u0173, priva\u017eiuoja  gamt\u0105 m\u0117gstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173.<\/strong><\/p>\n

Tur\u0117damas pakankamai \u017eini\u0173, sukaupt\u0173 nuo 1957 met\u0173, noriu papasakoti, kaip potvynius vertino senieji kra\u0161to gyventojai ir kaip pakenk\u0117 gamtai nekompetetingas v\u0117lesni\u0173 kart\u0173 \u017emoni\u0173 \u012fsiki\u0161imas \u012f nat\u016bralius u\u017eliejam\u0173 teritorij\u0173 formavimosi procesus upi\u0173 salpose (salpa – up\u0117s sl\u0117nio dalis, apsemiama per potvynius ir popl\u016bd\u017eius).<\/p>\n

Senoliai su vandeniu nesigalyn\u0117jo<\/strong><\/p>\n

Senieji rytinio Kur\u0161i\u0173 mari\u0173 kranto gyventojai, gyven\u0119 nuo \u0160ilut\u0117s iki Deimenos up\u0117s pietuose, su potvyniais nesigalyn\u0117jo: k\u016br\u0117 savo sodybas, nema\u017eus kaimus, miestelius su ba\u017eny\u010diomis, kar\u010demomis, gra\u017eiomis mokyklomis, mal\u016bnais, val\u010di\u0173 dirbtuv\u0117mis ir kitokios paskirties statiniais ne kur kitur, o prie pat vandens – upi\u0173 pakrant\u0117se ir \u017eiotyse.<\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, seniausia Rusn\u0117s salos gyvenviet\u0117 Vorusn\u0117 \u012fsik\u016br\u0117 1366 m. to paties pavadinimo up\u0117s \u017eiotyse. Kitos pamario gyvenviet\u0117s – Minija (Ming\u0117), R\u016bgaliai, \u0160y\u0161a, Uostadvaris, \u0160y\u0161krant\u0117, Pakaln\u0117, Rusn\u0117, Skirvyt\u0117l\u0117, Skirvyt\u0117 I, Skirvyt\u0117 II, Akming\u0117, Karkl\u0117, L\u016bja, Inz\u0117, Tov\u0117, Gilija, Nemunynas, Labguva ir kitos – taip pat \u012fsik\u016br\u0117 prie\u0161 \u0161imtus met\u0173.<\/p>\n

Iki pra\u0117jusio \u0161imtme\u010dio vidurio potvyni\u0173 u\u017eliejamoje teritorijoje gyventoj\u0173 buvo \u017eymiai daugiau negu dabar. Vien tik Rupkalv\u0117s pelk\u0117s dvare, arba \u017dalgiri\u0173 kaime, 1905 m. u\u017eregistruoti 1691, 1925 m. – 1466 gyventojai, j\u0173 vaikai mok\u0117si dviejose mokyklose. 1925 m. Vabal\u0173 kaime, prie Tenenio, gyveno iki 258, o Minijos \u017evej\u0173 kaime – apie 300 \u017emoni\u0173.<\/p>\n

Gra\u017ei\u0173 kaim\u0173 buvo ne tik de\u0161iniajame Nemuno krante, \u017eemiau Rambyno ir Rusn\u0117s salose. Gra\u017eios ir turtingos buvo Brioni\u0161k\u0117s ir Skirvyt\u0117s gyvenviet\u0117s, \u012fsik\u016brusios kairiajame Skirvyt\u0117s krante. Iki sovietme\u010dio jose gyveno kelios de\u0161imtys lietuvinink\u0173 \u0161eim\u0173, stov\u0117jo nema\u017eai m\u016brini\u0173 nam\u0173 su u\u017edarais \u0161uliniais kiemuose, \u016bkiniais statiniais.<\/p>\n

\u010cia lankydamasis 1957 m. dar radau nebaigtus nugriauti Brioni\u0161k\u0117s dvaro garin\u012f mal\u016bn\u0105 su lentpj\u016bve, didel\u012f plytin\u012f gyvenam\u0105j\u012f nam\u0105 su r\u016bsiais, o Skirvyt\u0117s kaime – gra\u017ei\u0105 \u017euv\u0173 apsaugos inspektoriaus H.\u0160ilerio sodyb\u0105 su laiv\u0173 prieplauka, didel\u012f raudon\u0173 plyt\u0173 mokyklos pastat\u0105, pa\u0161to r\u016bm\u0105, pasienio tarnybos nam\u0105, kelet\u0105 kitoki\u0173 nesp\u0117t\u0173 nugriauti plytini\u0173 nam\u0173, kuriuose gyveno lietuviai ir rusai, atvyk\u0119 i\u0161 kitur. Pastaruoju metu \u0161i vietov\u0117 tapusi dykra, kurioje lankosi ir slepiasi nelabai pador\u016bs \u017evejai m\u0117g\u0117jai.<\/p>\n

Pr\u016bsai ir lietuvininkai gerai suprato, kad potvyni\u0173 srautai padaro nema\u017eai ir gera: patr\u0119\u0161ia dumblu laukus, palaipsniui auk\u0161tina savo ne\u0161menimis u\u017eliejamas \u017eemasl\u0117ni\u0173 teritorijas, nat\u016braliai formuoja pamario gamtovaizd\u012f, po \u017eiemos atgaivina gamt\u0105 ir skatina \u017euvininkyst\u0119. Reali\u0105 naud\u0105 pamarie\u010diai tur\u0117jo panaudodami statyboms ir kurui i\u0161 toli atplukdyt\u0105 medien\u0105.<\/p>\n

Apdairiai vertindami min\u0117tus dalykus, \u017emon\u0117s vengdavo u\u017eliejam\u0173 teritorij\u0173 patvenkimo, stengdavosi tiesti ir akmenimis gr\u012fsti kelius taip, kad j\u0173 pavir\u0161ius neb\u016bt\u0173 auk\u0161\u010diau \u0161alikeli\u0173 ir gretim\u0173 piev\u0173. De\u0161imtis kilometr\u0173 toki\u0173 gr\u012fst\u0173 keli\u0173 b\u016bt\u0173 galima rasti vien tiktai \u0160ilut\u0117s rajono u\u017eliejamuose plotuose – dabar jie u\u017epilti storu \u017evyro sluoksniu ir padengti asfaltu.<\/p>\n

Pamarie\u010diai ir be Maironio posm\u0173 \u017einojo, kad u\u017etvenkti ir sulaikyti up\u0117s b\u0117gimo \u012f marias negalima… Auk\u0161tesnius \u017eem\u0117s kauburius supildavo sodybviet\u0117ms, mokykloms, kapin\u0117ms ir kitiems objektams \u012fkurti.<\/p>\n

\u012esibrovimas \u012f gamt\u0105 – pragai\u0161tingas<\/strong><\/p>\n

Pirm\u0105 kart\u0105 reik\u0161mingiau \u012f nat\u016bralius Nemuno, Minijos delt\u0173 ir viso Pamario formavimosi procesus Rytpr\u016bsi\u0173 vald\u017eia \u012fsiki\u0161o tik XVIII ir XIX \u0161imtme\u010diais, kai vandeningos Gilijos abiejuose krantuose laivybos ir prekybos tikslais buvo supilti auk\u0161ti pylimai, kai i\u0161tiesint\u0105 Gilij\u0105 kanalu sujung\u0117 su Nemunynu, Deimena, Priegliumi ir Aistmar\u0117mis.<\/p>\n

V\u0117liau auk\u0161t\u0105 \u017eiemos tipo pylim\u0105 supyl\u0117 palei vis\u0105 kair\u012fj\u012f Nemuno (Rusn\u0117s) krant\u0105, nuo Gilijos iki Skirvyt\u0117s atsi\u0161akojimo. Dideli ir brangiai kainav\u0119 darbai 1840-1870 metais buvo atlikti taip pat siekiant reguliuoti vandens srautus Nemuno ruo\u017ee tarp Smalinink\u0173 ir Rusn\u0117s bei visoje Atmatos at\u0161akoje iki i\u0161likusio \u0161vyturio akmeninio bok\u0161to prie mari\u0173.<\/p>\n

\u010cia upi\u0173 krant\u0173 apsaugai nuo erozijos \u012freng\u0117 specialias b\u016bnas (\u0161pigdamius), daugelyje viet\u0173 upi\u0173 pakrantes i\u0161grind\u0117 i\u0161 kitur suve\u017etais akmenimis.<\/p>\n

Toks i\u0161 pirmo \u017evilgsnio \u201ereikalingas\u201c \u017emogaus \u012fsibrovimas \u012f nat\u016brali\u0105 gamt\u0105 neliko be pragai\u0161ting\u0173 pasekmi\u0173. Auk\u0161t\u0173 pylim\u0173 statyba Nemuno delt\u0105 padalinus \u012f dvi puses, nukreipus potvyni\u0173 sraut\u0105 \u012f did\u017eiausi\u0105 (\u0161iaurin\u0119) Lietuvos Nemuno deltos dal\u012f, pagreit\u0117jo Skirvyt\u0117s, Atmatos ir kit\u0173 upi\u0173 \u017eio\u010di\u0173 sekl\u0117jimas, Nemuno avandeltos pl\u0117timasis mari\u0173 s\u0105skaita, o pavasario potvyniai su ledone\u0161iais tapo gr\u0117smingesni. <\/p>\n

1888 m. potvynis nusiaub\u0117 \u0161imtus sodyb\u0173<\/strong><\/p>\n

Apie tai apybrai\u017eoje \u201eKelion\u0117 \u012f Til\u017e\u0119\u201c ir ra\u0161\u0117 vokie\u010di\u0173 ra\u0161ytojas Hermanas Zudermanas, kil\u0119s i\u0161 Macik\u0173 dvaro, prie \u0160ilut\u0117s.
D\u0117l suplauto sm\u0117lio seklumos pa\u010dioje Atmatos vagoje, ties \u0160y\u0161os \u012ftek\u0117jimu, ir \u010dia susidariusios storo ledo sangr\u016bdos per v\u0117lyv\u0105 1888 m. pavasario potvyn\u012f ypa\u010d dideli\u0173 nuostoli\u0173 ir b\u0117d\u0173 patyr\u0117 Rusn\u0117s, \u0160y\u0161krant\u0117s, \u0160y\u0161os, Uostadvario, Pakaln\u0117s ir Skirvyt\u0117l\u0117s gyventojai.<\/p>\n

\u010cia stiprios tranzitin\u0117s vandens srov\u0117s ir did\u017eiul\u0117s ledo lytys visai sugriov\u0117 ar apgadino \u0161imtus nam\u0173, \u016bkini\u0173 pastat\u0173, o nema\u017eus piev\u0173 ar kit\u0173 naudmen\u0173 plotus u\u017ene\u0161\u0117 storu sm\u0117lio sluoksniu. Per t\u0173 met\u0173 potvyn\u012f, u\u017esit\u0119sus\u012f iki gegu\u017e\u0117s prad\u017eios, \u017euvo keli \u017emon\u0117s ir daugyb\u0117 gyvuli\u0173.<\/p>\n

Pagalbos komiteto apskai\u010diuoti vien Rusn\u0117s salos gyventojams padaryti materialiniai nuostoliai siek\u0117 395 220 marki\u0173. Likusiems be pastog\u0117s ir pragyvenimo \u0161altini\u0173 \u017emon\u0117ms \u0161elpti vald\u017eia su \u012fvairiomis Klaip\u0117dos kra\u0161to ir Karaliau\u010diaus miesto visuomenin\u0117mis organizacijomis skyr\u0117 196,3 t\u016bkst. marki\u0173 ir nema\u017eai kitoki\u0173 vertybi\u0173.<\/p>\n

Didelio potvynio i\u0161g\u0105sdinti rusni\u0161kiai su kaimynais kitoje up\u0117s pus\u0117je rimtai sujudo – kreip\u0117si \u012f Pr\u016bsijos vald\u017eios institucijas d\u0117l seklumos Atmatoje pa\u0161alinimo ir apsauginio pylimo \u012frengimo nuo Rusn\u0117s pa\u0161to iki \u0160y\u0161krant\u0117s kaimo mokyklos.<\/p>\n

Rusn\u0117s ekspeditoriui E.Ankeriui gerai organizavus darbus, u\u017e 54 t\u016bkst. marki\u0173, skirt\u0173 Karaliau\u010diaus pagalbos komiteto, \u017emon\u0117s, naudodami primityvi\u0105 technik\u0105, steb\u0117tinai greitai supyl\u0117 pylim\u0105 – iki 1888 m. \u017eiemos.<\/p>\n

Juo vaik\u0161tome ir va\u017ein\u0117jame ir dabar, pasigro\u017e\u0117dami pa\u0161al\u0117se augan\u010diomis gudobel\u0117mis bei pavien\u0117mis senosiomis sodybomis.<\/p>\n

Prie\u0161kariniai pylimai – \u017eemi<\/strong><\/p>\n

Pamario u\u017eliejam\u0173 piev\u0173 melioravimu, \u012frengiant polderius su pylimais ir vandens pumpavimo stotimis \u0161iaurin\u0117je Nemuno deltos (arba \u201elietuvi\u0161koje\u201c dalyje) susidom\u0117ta prie\u0161 100 met\u0173. Pirmasis polderis su gra\u017eia raudon\u0173 plyt\u0173 siurbline, varoma garo ma\u0161inos, \u012frengtas 1907 m. Uostadvaryje. Jis sausino apie 1952 ha u\u017epelk\u0117jusi\u0173 piev\u0173 tarp Atmatos ir Pakaln\u0117s.<\/p>\n

Pagal vietos \u017eemvald\u017ei\u0173 pageidavim\u0105, iki 1931 m. pa\u010dioje Rusn\u0117s saloje, prie \u0160y\u0161os, Krok\u0173 Lankos ir Kniaupo \u012flankos, buvo \u012frengtos dar 6 vasaros tipo polderin\u0117s sistemos, kuri\u0173 u\u017eduotis buvo grie\u017etai apribota. Pylimai prival\u0117jo apsaugoti nuo galim\u0173 potvyni\u0173 i\u0161 Kur\u0161i\u0173 mari\u0173 pus\u0117s naudmenis tiktai vasar\u0105 ir ruden\u012f – augal\u0173 vegetacijos ir derliaus dorojimo laiku.<\/p>\n

Siekiant i\u0161vengti reik\u0161mingesnio pavasarinio vandens patvenkimo, vis\u0173 prie\u0161karini\u0173 polderi\u0173 pylimai buvo suprojektuoti \u017eemi, su nuolaid\u017eiais \u0161laitais ir pla\u010diais dviv\u0117riais vartais. Kadangi vartai pylimuose ir pa\u010diose stotyse atsidarydavo tiktai \u012f vandens imtuv\u0173 pus\u0119, pro juos vandens perteklius i\u0161 sausinamo ploto gal\u0117jo i\u0161eiti savitaka. Be to, tokia pylim\u0173 ir vart\u0173 konstrukcija netrukd\u0117 \u017euv\u0173 migracijai \u012f polderius ner\u0161to metu ir j\u0173 sugr\u012f\u017eimui atgal \u012f nat\u016bralius vandenis.<\/p>\n

Sovietme\u010dio u\u017emojai – galingi ir kenkiantys gamtai<\/strong><\/p>\n

Pra\u0117jusio \u0161imtme\u010dio antroje pus\u0117je buvus\u012f privat\u0173 \u017eem\u0117s \u016bk\u012f pertvarkius socialistiniais pagrindais, vald\u017eia nutar\u0117, kad pamario kra\u0161te ir potvyni\u0173 u\u017eliejamose teritorijose tikslinga vystyti \u017eol\u0117s milt\u0173 gamyb\u0105, steigti stambias galvij\u0173 fermas. U\u017esimojo kompleksi\u0161kai sukult\u016brinti nat\u016bralias sen\u0105sias pievas, \u012frengiant polderines sistemas.<\/p>\n

I\u0161 biud\u017eeto dosniai finansuojant spar\u010diai vykusius melioravimo darbus, per 1954-1975 metus Klaip\u0117dos, \u0160ilut\u0117s ir Pag\u0117gi\u0173 rajonuose buvo \u012frengta 19 vasaros potvyni\u0173 u\u017eliejam\u0173 (pylim\u0173 auk\u0161tis – apie 1 m) ir 18 \u017eiemos tipo neu\u017eliejam\u0173 (pylim\u0173 auk\u0161tis – apie 3-4 m) polderini\u0173 sistem\u0173 su 47 \u012fvairaus paj\u0117gumo vandens pumpavimo stotimis, kuri\u0173 siurblius suko i\u0161 pasto\u010di\u0173 tiekiama elektra.<\/p>\n

Minijos baseine vasaros tipo pylim\u0173 ilgis siek\u0117 60 km, o \u017eiemos – 73 km. Nemuno \u017eemupyje \u017eemiau vasaros tipo pylim\u0173 ilgis siek\u0117 126 km, \u017eiemos – 64 km. \u012erengiant polderius apie 40 t\u016bkst. ha u\u017eliejamoje teritorijoje vyko vietini\u0173 keli\u0173 auk\u0161tinimo darbai, buvo ignoruotas savaiminis vandens i\u0161tek\u0117jimas i\u0161 apipylimuoto polderio.<\/p>\n

I\u0161 to, kas pasakyta, ir ne hidrologui tur\u0117t\u0173 b\u016bti suprantama: kas ir kaip patvenk\u0117 pavasarinius ir \u017eiemos vandens srautus upi\u0173 \u017eemasl\u0117niuose, kas kardinaliai pakeit\u0117 nat\u016braliai susiformavus\u012f regiono gamtovaizd\u012f ir sukomplikavo bendr\u0105 ekologin\u0119 bei socialin\u0119 situacij\u0105.<\/p>\n

Pav\u0117luotai atlikti ichtiologiniai tyrimai parod\u0117, kad d\u0117l neapdairaus polderi\u0173 \u012frengimo smarkiai nukent\u0117jo \u017euvininkyst\u0117, lydek\u0173 ner\u0161tavie\u010di\u0173 plotas suma\u017e\u0117jo apie 50 procent\u0173, kar\u0161i\u0173 ir kit\u0173 verting\u0173 fitofilini\u0173 \u017euv\u0173 – 30 procent\u0173. Be to, buvo nustatyta, koki\u0105 \u017eal\u0105 regiono \u017euvininkystei daro vandens pumpavimo stotyse sumontuoti greitaeigiai giluminiai propeleriniai siurbliai – masi\u0161kai traumuoja ir naikina ner\u0161tui \u012f polderius atplaukian\u010dias \u017euvis.<\/p>\n

Rekomendacijos, kaip tvarkyti polderius<\/strong><\/p>\n

Prie\u0161 20-met\u012f \u012fvykus \u0161alies politinei pertvarkai ir sustojus \u017eol\u0117s milt\u0173 gamybai valstybiniuose \u016bkiuose, ar\u0161triai i\u0161kilo gamtotvarkos problemos. Prasid\u0117jo diskusija, kaip vertinti polderines sistemas, kuriantis privatiems \u017eem\u0117s \u016bkiams.<\/p>\n

Radikaliai vertindamas susidariusi\u0105 nemaloni\u0105 ekologin\u0119 situacij\u0105 \u017euvininkyst\u0117je d\u0117l polderi\u0173 \u012frengimo upi\u0173 salpose bei tur\u0117damas omenyje nauj\u0173 \u016bkininkavimo form\u0173 paie\u0161kas, savo laiku pateikiau kompetentingoms institucijoms kelet\u0105 rekomendacij\u0173 (\u201e\u017duvininkyst\u0117 Lietuvoje\u201c, I t., Vilnius. 1994). Kaip susikomplikavo \u017euvinink\u0173, \u017eemdirbi\u0173 ir gamtosauginink\u0173 interesai, esu ra\u0161\u0119s straipsnyje \u201ePamario polderiuose kult\u016brini\u0173 piev\u0173 ir \u017euv\u0173 neb\u0117ra\u201c (\u201e\u016akininko patar\u0117jas\u201c, 2002 m. rugpj\u016b\u010dio 6 d.).<\/p>\n

Min\u0117tuose \u0161altiniuose ir kitur pateikt\u0173 rekomendacij\u0173 santrauka buvo tokia: <\/p>\n

1) visoje teritorijoje nuo Rambyno iki Sak\u016bt\u0117li\u0173 imtinai, kur upi\u0173 sl\u0117ni\u0173 arba \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus nuolydis, palyginti su pamario zona, yra pakil\u0119s 3-6 m ir \u010dia vasaros potvyni\u0173 poveikis gali b\u016bti menkas, siurblini\u0173 eksploatavimo b\u016btina atsisakyti visi\u0161kai, kartu sprend\u017eiant \u012frengt\u0173 nepralaid\u017ei\u0173 pylim\u0173 likim\u0105. Pana\u0161iai reik\u0117t\u0173 \u017ei\u016br\u0117ti \u012f Alkos ir kitus polderius Minijos baseine, sukelian\u010dius pavasario, o kartais ir \u017eiemos, vandens sraut\u0173 patvenkim\u0105, u\u017et\u0119sim\u0105 ir padid\u0117jus\u012f gr\u0117smingum\u0105 \u017emon\u0117ms;<\/p>\n

2) vasaros polderi\u0173 siurblini\u0173, esan\u010di\u0173 \u017eemiau \u0160ilgali\u0173 ir Sak\u016bt\u0117li\u0173 bei pa\u010dioje Pamario zonoje, \u012fskaitant Minijos \u017eemupio apylinkes, eksploatavim\u0105 reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti nuo to momento, kai vandens lygis sausinimo sistemose nusl\u016bgsta iki piev\u0173 pavir\u0161iaus, kai savaime u\u017esidaro dviv\u0117riai vartai siurblin\u0117se i\u0161 imtuv\u0173 pus\u0117s ir pasibaigia svarbiausi\u0173 \u017euv\u0173 (lydek\u0173, kar\u0161i\u0173, kuoj\u0173) masinis ner\u0161tas;<\/p>\n

3) siekiant ma\u017einti \u017euvininkyst\u0117s nuostolius, b\u016btina apsaugoti, kad \u017euvys nepatekt\u0173 \u012f vandens pumpavimo sto\u010di\u0173 siurblius. Tam tikslui naudoti u\u017et\u016bras – gaudykles, autoriaus 1987-1989 m. i\u0161bandytas \u0160y\u0161os polderyje. Taip pat pakeisti greitaeigius giluminius vertikalius siurblius l\u0117taeigiais \u0161nekiniais arba sraigtiniais prie\u0161karin\u0117s konstrukcijos siurbliais;<\/p>\n

4) naujai organizuojant vasaros tipo polderini\u0173 sistem\u0173 eksploatavim\u0105 ir prie\u017ei\u016br\u0105, tikslinga leisti kurtis prie esam\u0173 siurblini\u0173 privatiems \u016bkiams, apleistas stotis panaudoti turizmo poilsiaviet\u0117ms \u012frengti. \u0160ioje srityje ger\u0105 pavyzd\u012f parod\u0117 \u0160ilut\u0117s melioratoriai, senoje Uostadvario siurblin\u0117je \u012freng\u0119 \u017emoni\u0173 gausiai lankom\u0105 melioracijos istorijos muziej\u0173 su gra\u017eia aplinka.<\/p>\n

Vis daugiau galing\u0173 potvyni\u0173<\/strong><\/p>\n

Pasinaudodamas savo u\u017era\u0161ais, potvynius Nemuno deltoje prie Rusn\u0117s pagal j\u0173 galingum\u0105 bei pavojingum\u0105 \u017emon\u0117ms suskirs\u010diau \u012f 4 grupes.<\/p>\n

Labai \u017eemi arba \u201esausi\u201c potvyniai u\u017eregistruoti 6 kartus. J\u0173 metu pavasarinis vanduo sutelpa upi\u0173 vagose, apsemia tik \u017eemesnes pakrantes.<\/p>\n

Vidutinio auk\u0161tumo potvyniai u\u017eregistruoti 20 kart\u0173: kai i\u0161 upi\u0173 vag\u0173 i\u0161siliej\u0119s vanduo apsemia nedidelius \u017eem\u0117s naudmen\u0173 plotus, negiliai paskandina kelio Rusn\u0117 – \u0160ilut\u0117 ruo\u017e\u0105 ir nesukelia rimtesnio pavojaus gyvenviet\u0117ms.<\/p>\n

Auk\u0161t\u0173 potvyni\u0173 grupei priskirti potvyniai pasikartojo 19 kart\u0173: jie apsemia Rusn\u0117s sal\u0105, apie du tre\u010ddalius visos u\u017eliejamos Nemuno deltos teritorijos, daugum\u0105 vasaros tipo polderini\u0173 sistem\u0173 ir vanduo pakyla vir\u0161 Rusn\u0117s kelio iki 1-1,2 m.<\/p>\n

Ypa\u010d gr\u0117smingi potvyniai buvo 1958, 1966, 1970, 1978, 1979, 1994, 1995 ir 2010 metais. J\u0173 metu beveik visa Nemuno delta buvo u\u017elieta vandeniu 1-2 m\u0117nesius, vandens sluoksnis vir\u0161 kelio Rusn\u0117 – \u0160ilut\u0117 tarpais pasiek\u0117 1,3-1,8 m, o \u017eemesn\u0117se pievose – dar daugiau. \u0160ie potvyniai – ypa\u010d gr\u0117smingi, nes stiprios vandens srov\u0117s su tvirtomis lytimis pakeliui visk\u0105 naikina.<\/p>\n

Tokie potvyniai susiformuoja po \u0161alt\u0173 \u017eiem\u0173 su gausiu sniegu ir v\u0117lyvais pavasariais. Jiems b\u016btina i\u0161 anksto gerai pasiruo\u0161ti.<\/p>\n

Sovietme\u010diu, kovojant su tokiais potvyniais, gerai pasitarnaudavo laivai – ledlau\u017eiai, \u017eiemoj\u0119 Uostadvaryje ir i\u0161kviesti i\u0161 Klaip\u0117dos. Taip pat kari\u0161kos vik\u0161rin\u0117s amfibijos, \u017evej\u0173 laivai. Led\u0105 susilpnindavo ant up\u0117s farvaterio barstomos durp\u0117s, ir ledlau\u017eiai prasibraudavo iki Rusn\u0117s prieplaukos. I\u0161 \u010dia kildavo auk\u0161tyn ardyti led\u0173 sangr\u016bd\u0173 Nemune iki \u0160ilinink\u0173 kaimo.<\/p>\n

Jei delsime, Nemunas pasuks kita vaga<\/strong><\/p>\n

Apsiriboti prisiminimais apie buvusius potvynius ir kovos b\u016bdus su jais nebeu\u017etenka. \u017dvelgiant \u012f perspektyv\u0105 tapo svarbu suvokti, kaip apie Nemuno \u017eemupio deltos raidos genez\u0119 samprotavo prof. habil. dr. Alfonsas Basalykas (1920-1986).<\/p>\n

Mokslininko nuomone ir mano \u012fsitikinimu, at\u0117jo laikas rimtai susir\u016bpinti upi\u0173 farvateri\u0173 atk\u016brimu ir erozijos ardom\u0173 krant\u0173 tvarkymu pagal mokslo parengtus \u201enesk\u016bpai\u201c finansuojamus projektus. Neatlikus t\u0173 darb\u0173, visais aspektais garbinamas Nemunas deltos salpoje susiras nauj\u0105 vag\u0105 – Pag\u0117gi\u0173, Stoni\u0161ki\u0173, Us\u0117n\u0173 ir Juknai\u010di\u0173, \u0160ilut\u0117s seni\u016bnij\u0173 pievomis, o nusekusi ir u\u017edumbl\u0117jusi Skirvyt\u0117 su savo at\u0161akomis, ka\u017ekada buvusios \u017euvingomis up\u0117mis, praras savo buvusi\u0105 reik\u0161m\u0119 baseino \u017euvininkyst\u0117je.<\/p>\n

Kad tokia pragai\u0161tinga kryptimi rutuliojasi hidrologiniai rei\u0161kiniai, rodo 2012-2013 m. \u017eiemos potvynis, ilg\u0105 laik\u0105 skandin\u0119s \u0160ilut\u0117s ir Pag\u0117gi\u0173 savivaldyb\u0117s teritorijas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dom\u0117jimasis potvyniais Nemuno ir Minijos \u017eemupiuose kasmet did\u0117ja d\u0117l \u012fvairi\u0173 aspekt\u0173. Po \u201e\u017eiemos r\u016bpes\u010di\u0173\u201c, pagal K.Donelait\u012f, pasigro\u017e\u0117ti pavasar\u0117jan\u010dia gamta, gelb\u0117ti nuo vandens ir led\u0173 stichijos \u201esavo b\u016br\u0173\u201c \u010dia atvyksta nema\u017eai auk\u0161tos vald\u017eios pareig\u016bn\u0173, kari\u0161ki\u0173, priva\u017eiuoja  gamt\u0105 m\u0117gstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Tur\u0117damas pakankamai \u017eini\u0173, sukaupt\u0173 nuo 1957 met\u0173, noriu papasakoti, kaip potvynius vertino senieji kra\u0161to gyventojai ir kaip […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"class_list":["post-16399","post","type-post","status-publish","format-standard","category-gamta"],"yoast_head":"\nPragai\u0161tingi ekologiniai ir socialiniai rei\u0161kiniai Pamaryje - \u0160ilut\u0117s naujienos<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pragaistingi-ekologiniai-ir-socialiniai-reiskiniai-pamaryje\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"lt_LT\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"Pragai\u0161tingi ekologiniai ir socialiniai rei\u0161kiniai Pamaryje - \u0160ilut\u0117s naujienos\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"Dom\u0117jimasis potvyniais Nemuno ir Minijos \u017eemupiuose kasmet did\u0117ja d\u0117l \u012fvairi\u0173 aspekt\u0173. Po \u201e\u017eiemos r\u016bpes\u010di\u0173\u201c, pagal K.Donelait\u012f, pasigro\u017e\u0117ti pavasar\u0117jan\u010dia gamta, gelb\u0117ti nuo vandens ir led\u0173 stichijos \u201esavo b\u016br\u0173\u201c \u010dia atvyksta nema\u017eai auk\u0161tos vald\u017eios pareig\u016bn\u0173, kari\u0161ki\u0173, priva\u017eiuoja  gamt\u0105 m\u0117gstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Tur\u0117damas pakankamai \u017eini\u0173, sukaupt\u0173 nuo 1957 met\u0173, noriu papasakoti, kaip potvynius vertino senieji kra\u0161to gyventojai ir kaip […]\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pragaistingi-ekologiniai-ir-socialiniai-reiskiniai-pamaryje\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"\u0160ilut\u0117s naujienos\" \/>\n<meta property=\"article:publisher\" content=\"https:\/\/www.facebook.com\/silutes.naujienos\/\" \/>\n<meta property=\"article:published_time\" content=\"2013-08-13T19:00:00+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"\/\/silutesnaujienos.lt\/images\/stories\/2013\/08\/06\/thumbnails\/thumb_gaigalas_polderio_pylimo_avarija_1.jpg\" \/>\n<meta name=\"author\" content=\"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Written by\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:label2\" content=\"Est. reading time\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data2\" content=\"11 minu\u010di\u0173\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\\\/\\\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"Article\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/pragaistingi-ekologiniai-ir-socialiniai-reiskiniai-pamaryje\\\/#article\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/pragaistingi-ekologiniai-ir-socialiniai-reiskiniai-pamaryje\\\/\"},\"author\":{\"name\":\"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#\\\/schema\\\/person\\\/976440ef837444400af3c77c19c61454\"},\"headline\":\"Pragai\u0161tingi ekologiniai ir socialiniai rei\u0161kiniai Pamaryje\",\"datePublished\":\"2013-08-13T19:00:00+00:00\",\"mainEntityOfPage\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/pragaistingi-ekologiniai-ir-socialiniai-reiskiniai-pamaryje\\\/\"},\"wordCount\":2278,\"commentCount\":0,\"publisher\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#organization\"},\"articleSection\":[\"Gamta\"],\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"CommentAction\",\"name\":\"Comment\",\"target\":[\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/pragaistingi-ekologiniai-ir-socialiniai-reiskiniai-pamaryje\\\/#respond\"]}]},{\"@type\":\"WebPage\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/pragaistingi-ekologiniai-ir-socialiniai-reiskiniai-pamaryje\\\/\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/pragaistingi-ekologiniai-ir-socialiniai-reiskiniai-pamaryje\\\/\",\"name\":\"Pragai\u0161tingi ekologiniai ir socialiniai rei\u0161kiniai Pamaryje - \u0160ilut\u0117s naujienos\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#website\"},\"datePublished\":\"2013-08-13T19:00:00+00:00\",\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/pragaistingi-ekologiniai-ir-socialiniai-reiskiniai-pamaryje\\\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/pragaistingi-ekologiniai-ir-socialiniai-reiskiniai-pamaryje\\\/\"]}]},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/pragaistingi-ekologiniai-ir-socialiniai-reiskiniai-pamaryje\\\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"Pragai\u0161tingi ekologiniai ir socialiniai rei\u0161kiniai Pamaryje\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#website\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/\",\"name\":\"\u0160ilut\u0117s naujienos\",\"description\":\"B\u016bk ant naujien\u0173 bangos!\",\"publisher\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#organization\"},\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"lt-LT\"},{\"@type\":\"Organization\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#organization\",\"name\":\"\u0160ilut\u0117s naujienos\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/\",\"logo\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#\\\/schema\\\/logo\\\/image\\\/\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2020\\\/06\\\/FB_MAIN.jpg\",\"contentUrl\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2020\\\/06\\\/FB_MAIN.jpg\",\"width\":1700,\"height\":956,\"caption\":\"\u0160ilut\u0117s naujienos\"},\"image\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#\\\/schema\\\/logo\\\/image\\\/\"},\"sameAs\":[\"https:\\\/\\\/www.facebook.com\\\/silutes.naujienos\\\/\",\"https:\\\/\\\/www.youtube.com\\\/channel\\\/UCxW-cgrJDt8GxIMxSTAfJZg\"]},{\"@type\":\"Person\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#\\\/schema\\\/person\\\/976440ef837444400af3c77c19c61454\",\"name\":\"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.\",\"image\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2020\\\/06\\\/favicon.png\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2020\\\/06\\\/favicon.png\",\"contentUrl\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2020\\\/06\\\/favicon.png\",\"caption\":\"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.\"},\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/author\\\/vadas\\\/\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"Pragai\u0161tingi ekologiniai ir socialiniai rei\u0161kiniai Pamaryje - \u0160ilut\u0117s naujienos","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pragaistingi-ekologiniai-ir-socialiniai-reiskiniai-pamaryje\/","og_locale":"lt_LT","og_type":"article","og_title":"Pragai\u0161tingi ekologiniai ir socialiniai rei\u0161kiniai Pamaryje - \u0160ilut\u0117s naujienos","og_description":"Dom\u0117jimasis potvyniais Nemuno ir Minijos \u017eemupiuose kasmet did\u0117ja d\u0117l \u012fvairi\u0173 aspekt\u0173. Po \u201e\u017eiemos r\u016bpes\u010di\u0173\u201c, pagal K.Donelait\u012f, pasigro\u017e\u0117ti pavasar\u0117jan\u010dia gamta, gelb\u0117ti nuo vandens ir led\u0173 stichijos \u201esavo b\u016br\u0173\u201c \u010dia atvyksta nema\u017eai auk\u0161tos vald\u017eios pareig\u016bn\u0173, kari\u0161ki\u0173, priva\u017eiuoja  gamt\u0105 m\u0117gstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Tur\u0117damas pakankamai \u017eini\u0173, sukaupt\u0173 nuo 1957 met\u0173, noriu papasakoti, kaip potvynius vertino senieji kra\u0161to gyventojai ir kaip […]","og_url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pragaistingi-ekologiniai-ir-socialiniai-reiskiniai-pamaryje\/","og_site_name":"\u0160ilut\u0117s naujienos","article_publisher":"https:\/\/www.facebook.com\/silutes.naujienos\/","article_published_time":"2013-08-13T19:00:00+00:00","og_image":[{"url":"\/\/silutesnaujienos.lt\/images\/stories\/2013\/08\/06\/thumbnails\/thumb_gaigalas_polderio_pylimo_avarija_1.jpg","type":"","width":"","height":""}],"author":"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.","twitter_card":"summary_large_image","twitter_misc":{"Written by":"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.","Est. reading time":"11 minu\u010di\u0173"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"Article","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pragaistingi-ekologiniai-ir-socialiniai-reiskiniai-pamaryje\/#article","isPartOf":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pragaistingi-ekologiniai-ir-socialiniai-reiskiniai-pamaryje\/"},"author":{"name":"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#\/schema\/person\/976440ef837444400af3c77c19c61454"},"headline":"Pragai\u0161tingi ekologiniai ir socialiniai rei\u0161kiniai Pamaryje","datePublished":"2013-08-13T19:00:00+00:00","mainEntityOfPage":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pragaistingi-ekologiniai-ir-socialiniai-reiskiniai-pamaryje\/"},"wordCount":2278,"commentCount":0,"publisher":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#organization"},"articleSection":["Gamta"],"inLanguage":"lt-LT","potentialAction":[{"@type":"CommentAction","name":"Comment","target":["https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pragaistingi-ekologiniai-ir-socialiniai-reiskiniai-pamaryje\/#respond"]}]},{"@type":"WebPage","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pragaistingi-ekologiniai-ir-socialiniai-reiskiniai-pamaryje\/","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pragaistingi-ekologiniai-ir-socialiniai-reiskiniai-pamaryje\/","name":"Pragai\u0161tingi ekologiniai ir socialiniai rei\u0161kiniai Pamaryje - \u0160ilut\u0117s naujienos","isPartOf":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#website"},"datePublished":"2013-08-13T19:00:00+00:00","breadcrumb":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pragaistingi-ekologiniai-ir-socialiniai-reiskiniai-pamaryje\/#breadcrumb"},"inLanguage":"lt-LT","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pragaistingi-ekologiniai-ir-socialiniai-reiskiniai-pamaryje\/"]}]},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/pragaistingi-ekologiniai-ir-socialiniai-reiskiniai-pamaryje\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"Pragai\u0161tingi ekologiniai ir socialiniai rei\u0161kiniai Pamaryje"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#website","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/","name":"\u0160ilut\u0117s naujienos","description":"B\u016bk ant naujien\u0173 bangos!","publisher":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#organization"},"potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"lt-LT"},{"@type":"Organization","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#organization","name":"\u0160ilut\u0117s naujienos","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/","logo":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"lt-LT","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#\/schema\/logo\/image\/","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2020\/06\/FB_MAIN.jpg","contentUrl":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2020\/06\/FB_MAIN.jpg","width":1700,"height":956,"caption":"\u0160ilut\u0117s naujienos"},"image":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#\/schema\/logo\/image\/"},"sameAs":["https:\/\/www.facebook.com\/silutes.naujienos\/","https:\/\/www.youtube.com\/channel\/UCxW-cgrJDt8GxIMxSTAfJZg"]},{"@type":"Person","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#\/schema\/person\/976440ef837444400af3c77c19c61454","name":"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.","image":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"lt-LT","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2020\/06\/favicon.png","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2020\/06\/favicon.png","contentUrl":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2020\/06\/favicon.png","caption":"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf."},"url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/author\/vadas\/"}]}},"publishpress_future_workflow_manual_trigger":{"enabledWorkflows":[]},"amp_enabled":true,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16399","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16399"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16399\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16399"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16399"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16399"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}