{"id":20955,"date":"2017-01-02T18:00:00","date_gmt":"2017-01-02T20:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/ar-mums-reikia-hermano-zudermano\/"},"modified":"2017-01-02T18:00:00","modified_gmt":"2017-01-02T20:00:00","slug":"ar-mums-reikia-hermano-zudermano","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/ar-mums-reikia-hermano-zudermano\/","title":{"rendered":"Ar mums reikia Hermano Zudermano?"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp;<a href=\"\/\/silutesnaujienos.lt\/images\/stories\/2016\/12\/29\/zudermano_gimtine_maciku_dvaras.jpg\" class=\"jcepopup\" rel=\"caption[H.Sudermanno memorialin\u012f kambar\u012f, esant\u012f jo gimtajame Macik\u0173 dvare, \u0160ilut\u0117s vald\u017eia nori u\u017edaryti.] noopener noreferrer\" target=\"_blank\" data-rel=\"lightbox-gallery-bCfUuiQr\" data-rl_title=\"\" data-rl_caption=\"\" title=\"\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" src=\"\/\/silutesnaujienos.lt\/images\/stories\/2016\/12\/29\/thumbnails\/thumb_zudermano_gimtine_maciku_dvaras.jpg\" alt=\"zudermano gimtine_maciku_dvaras\" title=\"H.Sudermanno memorialin\u012f kambar\u012f, esant\u012f jo gimtajame Macik\u0173 dvare, \u0160ilut\u0117s vald\u017eia nori u\u017edaryti.\" class=\"caption\" style=\"margin: 5px; float: left;\" width=\"307\" height=\"230\" \/><\/a><strong>Akivaizdu, jog Hermanno Sudermanno (1857-1928) \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 valanda pra\u0117jo sykiu su jo gyvenamuoju laiku. Ta\u010diau akivaizdu ir tai, kad \u0161io ra\u0161ytojo dar nesame deramai perskait\u0119 ir suvok\u0119, atsisakydami d\u0117kingos galimyb\u0117s pasijusti pasaulin\u0117s literat\u016bros dalimi.<br \/><\/strong><br \/><strong>Savo \u0161aknimis jis priklauso paribio kult\u016brai, atstovauja vadinamajai Heimatdichtung (t\u0117vi\u0161k\u0117s literat\u016bros) tradicijai. I\u0161 dviej\u0173 \u0161iame paribyje s\u0105veikaujan\u010di\u0173 kult\u016br\u0173 viena yra didel\u0117 ir \u012ftakinga, o kita &#8211; ma\u017ea ir pa\u017eeid\u017eiama.<br \/><\/strong><br \/><strong>Didelei vokie\u010di\u0173 literat\u016brai H.Sudermannas yra vienas i\u0161 daugelio (jis&nbsp; netgi ne\u012ftraukiamas \u012f kai kuriuos reprezentacinius ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105vadus), o nedidelei lietuvi\u0173 &#8211; unikalus ir nepakei\u010diamas, nesvarbu, kad ra\u0161\u0117 ne lietuvi\u0161kai.<br \/><\/strong><br \/><strong>B\u016btent toks, lietuvi\u0161kai receptuojamas H.Zudermanas (kaip u\u017era\u0161yta pavadinime) tur\u0117t\u0173 b\u016bti m\u016bs\u0173 kult\u016brinio s\u0105moningumo r\u016bpestis ir tautinio orumo laidas. Be jo netur\u0117tume Ievos Simonaityt\u0117s &#8211; tokios, kokia ji susiformavo skaitydama Heimatdichtung autorius. Tad mums ignoruoti \u0161\u012f autori\u0173 reik\u0161t\u0173 savo valia skurdinti tautin\u0119 savimon\u0119, riboti jos kult\u016brin\u012f akirat\u012f, var\u017eyti literat\u016brin\u0119 patirt\u012f ir k\u016brybin\u0119 vaizduot\u0119.<br \/><\/strong><br \/><strong>I\u0161samesni\u0173 \u017eini\u0173 apie \u0161\u012f autori\u0173 iki \u0161iol stinga, laikas pildyti spragas.<\/strong><\/p>\n<p><strong>Macikuose at\u0117jo \u012f pasaul\u012f<\/strong><\/p>\n<p>H.Sudermannas gim\u0117 1857 rugs\u0117jo 30 d. Macikuose, rytiniame \u0160ilut\u0117s (tuomet vadintos \u0160ilokar\u010dema) pakra\u0161tyje. Jo t\u0117vas, oland\u0173 menonit\u0173 palikuonis, ved\u0119s \u017evejo dukr\u0105 Dorot\u0117j\u0105 Raabe, \u010dia tur\u0117jo alaus bravor\u0105. Gimtuosius namus v\u0117liau H.Sudermannas apra\u0161\u0117 autobiografin\u0117je \u201eMano vaikyst\u0117s vaizd\u0173 knygoje\u201c:<\/p>\n<p>\u201ePrie\u0161akyje mi\u0161kas, u\u017epakalyje mi\u0161kas, o tarp j\u0173 dvaras, pasin\u0117r\u0119s \u012f \u017ealumos sl\u0117pin\u012f.&nbsp;&nbsp; \u0160itame dvare a\u0161 gimiau. Tiktai ne pon\u0173 name. Taip auk\u0161tai mano gyvenimo \u017evaig\u017ed\u0117 nekilo. Tuoj u\u017e vart\u0173, kair\u0117je pus\u0117je, stov\u0117jo alaus darykla &#8211; ne koks fabrikas su salyklin\u0117s bok\u0161tais ir garo ma\u0161inomis, su fantasti\u0161kais variniais vamzd\u017eiais ir apled\u0117jusiais skliautais &#8211; oi ne, tik varganas lauko akmen\u0173 statinys, visi\u0161kai nepritaikytas, i\u0161skyrus medines angas, pro kurias tam tikromis dienomis gar\u0173 kamuoliais toli pasklisdavo misos kvapas.<\/p>\n<p>V\u0117liau prie daryklos pristat\u0117 dvi stubas &#8211; priekin\u0119 ir galin\u0119. Kaip tik toje galin\u0117je a\u0161 ir at\u0117jau \u012f pasaul\u012f. \u010cia aud\u017eiau pirm\u0105sias svajones\u201c.<a href=\"\/\/silutesnaujienos.lt\/images\/stories\/2016\/12\/29\/zudermanas_blankezes_davre.jpg\" class=\"jcepopup\" rel=\"caption[H.Sudermannas savajame Blankenz\u0117s (Blankensee) dvare.] noopener noreferrer\" target=\"_blank\" data-rel=\"lightbox-gallery-bCfUuiQr\" data-rl_title=\"\" data-rl_caption=\"\" title=\"\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" src=\"\/\/silutesnaujienos.lt\/images\/stories\/2016\/12\/29\/thumbnails\/thumb_zudermanas_blankezes_davre.jpg\" alt=\"zudermanas blankezes_davre\" title=\"H.Sudermannas savajame Blankenz\u0117s (Blankensee) dvare.\" class=\"caption\" style=\"margin: 5px; float: right;\" width=\"307\" height=\"230\" \/><\/a><\/p>\n<p>Hermannas buvo vyriausias i\u0161 keturi\u0173 vaik\u0173 (du jaunesnieji broliukai mir\u0117 vaikyst\u0117je). \u0160eimos gyvenimas nebuvo ro\u017e\u0117mis klotas. T\u0117vas, \u0161iaip jau nem\u0117gstantis juok\u0173 ir nekalbus, al\u0173 mok\u0117jo ne tik gaminti, bet ir vartoti, o pavartoj\u0119s tapdavo smarkus ir \u017eodingas. Rimt\u012f tekdavo atstatyti i\u0161mintingai susitvardan\u010diai motinai, kuri Hermanui buvo ir liko atrama vis\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>\n<p>I\u0161 motinos, jaunyst\u0117je ra\u0161iusios eil\u0117ra\u0161\u010dius,&nbsp; b\u016bsimasis ra\u0161ytojas bus paveld\u0117j\u0119s ir k\u016brybinius sugeb\u0117jimus, jautrum\u0105 aplinkai. I\u0161saugojusi vidin\u0119 elegancij\u0105 iki gilios senatv\u0117s, motina mir\u0117 1923 m., sulaukusi 97-eri\u0173 (t\u0117vas \u0161ios \u017eem\u0117s vargus baig\u0117 1887 m., tad motina paskutiniuosius 36-erius metus stoji\u0161kai ne\u0161\u0117 na\u0161l\u0117s kry\u017eel\u012f).<\/p>\n<p><strong>Gimtin\u0117 vald\u017eiai nereikalinga<\/strong><\/p>\n<p>Sudermann\u0173 \u0161eimos kapas yra senosiose \u0160ilut\u0117s evangelik\u0173 liuteron\u0173 kapin\u0117se, tik jo, paskendusio br\u016bzgynuose, \u0161iandien niekas nebelanko.<\/p>\n<p>Nepatogus tapo ir ra\u0161ytojo namas &#8211; muziejus gimtuosiuose Macikuose, papras\u010diau tariant, muziejus tapo nerentabilus, nes, kaip \u017einome, nerentabili yra visa vartojimui neparanki kult\u016bra.<\/p>\n<p>Ta\u010diau norint, kad muziejus b\u016bt\u0173 lankomas ir nenuostolingas, der\u0117t\u0173 (seniai der\u0117jo) pirmiausia pasir\u016bpinti, kad \u0161itaip nusikalstamai neu\u017e\u017eelt\u0173 takas ir \u012f \u0161eimos kap\u0105, o tuo r\u016bpintis prival\u0117t\u0173 u\u017e kult\u016br\u0105 atsakingi vietin\u0117s savivaldyb\u0117s \u017emon\u0117s.<\/p>\n<p>\u0160iandien jie susir\u016bpin\u0119 kitkuo &#8211; kaip autenti\u0161k\u0105 memorialin\u0119 viet\u0105 panaikinti, o ekspozicij\u0105 perkelti \u012f \u0160ilut\u0117s H.\u0160ojaus muziej\u0173. Bet juk garsusis \u0161iluti\u0161kis gim\u0117 ir augo ne muziejuje, ar ne?<\/p>\n<p><strong>Mokslai &#8211; nuo \u0160ilut\u0117s iki Berlyno<\/strong><\/p>\n<p>\u0160ilut\u0117je H.Sudermannas praleido apie dvylika met\u0173, \u010dia \u0117jo \u012f Verdain\u0117s pradin\u0119 mokykl\u0105. 1869 m., materialiai remiamas gimini\u0173, prad\u0117jo lankyti realin\u0119 mokykl\u0105 Elbinge (Ryt\u0173 Pr\u016bsija), ta\u010diau po poros met\u0173, nebegaudamas paramos, buvo priverstas gr\u012f\u017eti gimtojon \u0160ilut\u0117n ir \u012fsidarbinti vaistininko B.T.Settegasto pad\u0117j\u0117ju.<\/p>\n<p>Pager\u0117jus materialinei pad\u0117\u010diai toliau mok\u0117si Til\u017e\u0117s gimnazijoje, kuri\u0105 baig\u0119s 1875 m. \u012fstojo \u012f Karaliau\u010diaus universitet\u0105. \u010cia studijavo istorij\u0105, filosofij\u0105 ir literat\u016br\u0105, priklaus\u0117 korporacijai \u201eLittuania\u201c, kurios v\u0117liavoje buvo \u012fra\u0161yta: \u201eLittuania in aeternum\u201c (\u201eLietuva per am\u017eius\u201c).<\/p>\n<p>I\u0161vaizdus ir ambicingas jaunuolis netruko \u012fsitraukti \u012f bohemi\u0161kas student\u0173 \u0161\u0117liones, o d\u0117mesys moteriai tapo jo gyvenimo ir k\u016brybos leitmotyvu.<\/p>\n<p>Susi\u017eav\u0117j\u0119s aktore Hermina Claar &#8211; Delia para\u0161o savo pirm\u0105j\u0105 dram\u0105 \u201eLaim\u0117s sesuo\u201c ir \u012fteikia j\u0105 Herminos sutuoktiniui, Berlyno \u201eResidenz\u201c&nbsp; teatro direktoriui Emiliui Claarui.<\/p>\n<p>Atmestas dramos rankra\u0161tis tik dar labiau \u012fkaitina H.Sudermanno svajones u\u017ekariauti Berlyn\u0105. 1877 m. jis persik\u0117l\u0117 \u012f sostin\u0119 ir t\u0119s\u0117 studijas Berlyno Friedricho &#8211; Wilhelmo universitete, vert\u0117si nam\u0173 mokytojo pamokomis (yra mok\u0119s ra\u0161ytojo Hanso Hopfeno, su kuriuo susira\u0161in\u0117jo ir kuris kviet\u0117si j\u012f \u012f Berlyn\u0105, abudu s\u016bnus).<\/p>\n<p><strong>Nenumaldomas noras ra\u0161yti<\/strong><\/p>\n<p>Jausdamas nenumaldom\u0105 potrauk\u012f ra\u0161yti, galiausiai nutraukia studijas ir imasi \u017eurnalistin\u0117s veiklos, redaguoja laikra\u0161\u010dius \u201eDas Deutsche Reichsblatt\u201c, \u201eReichfreund\u201c, kuriuose ima spausdinti ir savo paties prozos bandymus. Vis d\u0117lto pirmasis apsakym\u0173 rinkinys \u201ePrieblandoje\u201c (\u201eIm Zwielicht\u201c, 1886) dar stokojo originalumo (itin juntamas Guy de Maupassanto poveikis) ir \u012fsp\u016bd\u017eio literat\u016brinei visuomenei nepadar\u0117.<\/p>\n<p>Ra\u0161ytojo pripa\u017einim\u0105 H.Sudermannas peln\u0117 romanu \u201eFrau Sorge\u201c (1887). Lietuvi\u0173 kalba turime net du \u0161io k\u016brinio vertimo variantus, pasirod\u017eiusius tais pa\u010diais 1938 m., &#8211; tai \u201eR\u016bpestis\u201c (vert\u0117 J.Vaznelis) ir \u201eNedalia\u201c (vert\u0117 A.Busilas). \u0160iame autobiografini\u0173 bruo\u017e\u0173 turin\u010diame pasakojime nesunku atpa\u017einti Hermano vaikyst\u0119 ir paauglyst\u0119, kuomet Ponia Nedalia b\u016bdavo nuolatin\u0117 vie\u0161nia namuose. \u010cia matome jaunuolio \u017e\u016btb\u016btines pastangas prasimu\u0161ti gyvenime, \u0161eimos aplink\u0105 &#8211; ne\u016bki\u0161k\u0105, pagie\u017eing\u0105&nbsp; t\u0117v\u0105 ir mylin\u010di\u0105, darb\u0161\u010di\u0105, bet u\u017eguit\u0105 motin\u0105.<\/p>\n<p>\u0160iame k\u016brinyje jau i\u0161ry\u0161k\u0117jo b\u016bdingas stilistinis polinkis \u012f autobiografi\u0161kum\u0105, kriminalin\u0119 intrig\u0105, geb\u0117jimas palaikyti veiksmo \u012ftamp\u0105, pasitelkiant efektingas scenas, o taip pat pagaulus aplinkos fiksavimas, \u0161eimos santyki\u0173 peripetijos, d\u0117mesys nat\u016bralistinei detalei.<\/p>\n<p>\u201eNedalia\u201c padar\u0117 ra\u0161ytojo vard\u0105 \u017einom\u0105, ta\u010diau tikrasis triumfo \u017eygis prasid\u0117jo sykiu su dramos \u201eGarb\u0117\u201c (\u201eDie Ehre\u201c) premjera 1889 m. lapkri\u010dio 27 d. Berlyno G.E.Lessingo teatre.<\/p>\n<p>\u012ekv\u0117ptas sensacingo \u201eGarb\u0117s\u201c pasisekimo (premjeros pajamos siek\u0117 220 000 marki\u0173), H.Sudermannas toliau ra\u0161\u0117 vien\u0105 pjes\u0119 po kitos, susilaukdamas nematyto populiarumo &#8211; \u201eSodomos galas\u201c (\u201eSodoms Ende\u201c, 1991), \u201eT\u0117vi\u0161k\u0117\u201c&nbsp; (\u201eHeimat\u201c, 1893), \u201eDrugeli\u0173 m\u016b\u0161is\u201c (\u201eDie Schmetterlingsschlacht\u201c, 1895) \u0117jo ne vien\u0105 sezon\u0105 ir sutraukdavo minias.<\/p>\n<p><strong>Kritika ir pripa\u017einimas<\/strong><\/p>\n<p>Populiarumu var\u017eydamasis su Gerhartu Hauptmannu, H.Sudermannas, deja, ne\u012fsteng\u0117 prilygti pastarajam meniniu&nbsp; dram\u0173 brandumu. Tai pabr\u0117\u017edavo ir to meto kritika, priekai\u0161taudama d\u0117l pavir\u0161utini\u0161kai apdorotos med\u017eiagos, veik\u0117j\u0173 \u0161abloni\u0161kumo, pigi\u0173 efekt\u0173 vaikymosi ar \u012fsiteikin\u0117jimo publikai.<\/p>\n<p>V\u0117liau tai kartojo ir lietuvi\u0173 kritika. Antai K.Binkis, recenzuodamas 1926 m. Valstyb\u0117s teatre pastatyt\u0105 dram\u0105 \u201eG\u0117l\u0117se\u201c (\u201eDas Blumenboot\u201c), pa\u017eym\u0117jo, jog H.Sudermannas \u201evokie\u010di\u0173 kritikos laikomas tipi\u0161ku junkerizmo apologetu, jo ideologu. Ar paimsim jo romanus (\u201eFrau Sorge\u201c), ar dramas &#8211; visur tie patys tipai, toji pati tendencija. Smulkus, atsiduod\u0105s mies\u010dioni\u0161kumu konfliktas tarp palaidos, bet galingos savo med\u017eiaginiais resursais bur\u017euazijos atstov\u0173 i\u0161 vienos pus\u0117s, ir tauri\u0173, bet nemokan\u010di\u0173 prisitaikyti prie naujo gyvenimo reikalavim\u0173 aristokrat\u0173 &#8211; junkeri\u0173\u201c (K.Binkis, Ra\u0161tai, T.V, Vilnius: Pradai; Lumen. 2004, 469).<\/p>\n<p>Ta\u010diau sykiu K.Binkis pripa\u017eino, kad \u201edaugyb\u0117 jud\u0117jimo, daugyb\u0117 i\u0161orini\u0173 efekt\u0173, ma\u017eiausias psichologinis momentas pabr\u0117\u017eiamas i\u0161oriniu \u012fvykiu, kas aktoriams ir re\u017eis\u016brai duoda puikios med\u017eiagos pasirodyti\u201c (Ten pat, 470).<\/p>\n<p>B\u016btent sceni\u0161kumas ir veiksmo \u012ftampa (H.Sudermann\u0105 galima laikyti vienu i\u0161 \u0161iuolaikinio trilerio pirmtak\u0173) atv\u0117r\u0117 keli\u0105 jo k\u016briniams, o ypa\u010d j\u0173 v\u0117lesn\u0117ms kinematografin\u0117ms versijoms, \u012f masines auditorijas. H.Sudermanno &#8211; G.Hauptmanno var\u017eytuv\u0117se galutin\u012f ta\u0161k\u0105 pad\u0117jo \u0160vedijos akademija, 1912 m. Nobelio premij\u0105 paskirdama antrajam, o ne pirmajam, kaip kai kas tik\u0117josi.<\/p>\n<p><strong>Hermanas ir Klara &#8211; sud\u0117tinga \u0161eima<\/strong><\/p>\n<p>1891 m. spalio 20 d. H.Sudermannas ved\u0117 i\u0161 Rytpr\u016bsi\u0173 kilusi\u0105 ra\u0161ytoj\u0105 Klar\u0105 Lauckner (merg. Schulz, 1861-1924). Klara jau tur\u0117jo tris vaikus i\u0161 ankstesn\u0117s santuokos, o su Hermanu juodu dar u\u017eaugino dukr\u0105 Hed\u0105.<br \/>Gyvendama pas anyt\u0105 \u0160ilut\u0117je, Klara para\u0161\u0117 dram\u0105 \u201eApsileidusi Mar\u0117\u201c.<\/p>\n<p>\u0160eiminis gyvenimas neatne\u0161\u0117 laim\u0117s n\u0117 vienai pusei, Hermanas ir toliau i\u0161liko pernelyg d\u0117mesingas dailiajai ly\u010diai. <\/p>\n<p>Nepaisant sud\u0117ting\u0173 santyki\u0173, apie kuriuos byloja intensyvus j\u0173dviej\u0173 susira\u0161in\u0117jimas (yra i\u0161lik\u0119 apie 2500 lai\u0161k\u0173), mirus \u017emonai H.Sudermannas i\u0161gyveno gili\u0105 depresij\u0105 ir ant koj\u0173 atsistojo tik para\u0161\u0119s roman\u0105 \u201e\u0160tefano Tromholto \u017emona\u201c (\u201eDie Frau des Steffen Tromholt\u201c, 1927), kurio prototip\u0117 yra Klara.<\/p>\n<p>Tap\u0119s garsenybe ir pagaliau prasimu\u0161\u0119s \u012f socialin\u012f elit\u0105, H.Sudermannas&nbsp; 1902 m. Vokietijoje nusipirko pil\u012f su did\u017eiuliu parku Blankenz\u0117 (Blankensee) dvare. \u010cia sukaup\u0117 daugyb\u0119 paveiksl\u0173, skulpt\u016br\u0173 bei kitoki\u0173 meno dirbini\u0173, kuriuos \u012fsigijo keliaudamas po Indij\u0105, Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 \u0161alis. Dar tur\u0117jo reprezentacin\u0119 vil\u0105 Berlyno priemiestyje Griunevald\u0117je (Grunewald), kur ne kart\u0105 lank\u0117si Vyd\u016bnas ir jiedu draugi\u0161kai \u0161neku\u010diuodavosi. Vis d\u0117lto H.Sudermannas daugiausia laik\u0105 leido Blankenz\u0117.<\/p>\n<p>Mir\u0117 sulauk\u0119s 71 m. d\u0117l plau\u010di\u0173 u\u017edegimo komplikacij\u0173, palaidotas Griunevald\u0117s kapin\u0117se \u0161alia \u017emonos Klaros. \u0160eimos kap\u0105 puo\u0161ia Klaros numyl\u0117tin\u0117s deiv\u0117s Heros biustas (kaip prisimename, Herai teko i\u0161mokti taikstytis su Dzeuso nei\u0161tikimybe).<\/p>\n<p><strong>Lietuvi\u0161koji k\u016bryba<\/strong><\/p>\n<p>M\u016bs\u0173 skaitytojui tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fdomu, kad ra\u0161ytojas paliko nebaigt\u0105 roman\u0105 \u201eKur up\u0117 nurimsta\u201c (\u201eWo der Strom stiller wird\u201c), kuriuo sugr\u012f\u017eta prie lietuvi\u0161kosios temos. Svarbus akstinas \u0161iam romanui atsirasti buvo bi\u010diulyst\u0117 su \u0160ilut\u0117s dvaro savininku, mecenatu ir kult\u016brininku Hugo \u0160ojumi (Hugo Scheu), kuris, kaip ir H.Sudermannui ra\u0161ant \u201eLietuvi\u0161kas apysakas\u201c, buvo pirmasis ra\u0161ytojo konsultantas ir informantas lietuvyb\u0117s klausimais. Neatsitiktinai \u201eLietuvi\u0161kos apysakos\u201c dedikuotos H.\u0160ojui.<\/p>\n<p>Skatindamas H.Sudermann\u0105 daugiau kurti lietuvi\u0161komis temomis, H.\u0160ojus perdav\u0117 jam \u201eJoci\u0161ki\u0173 dvaro kronik\u0105\u201c, kuri\u0105&nbsp; XIX a. viduryje para\u0161\u0117&nbsp; Mui\u017e\u0117s dvarininkas, tautosakininkas, eil\u0117ra\u0161\u010dio \u201ePaskutinis Karvai\u010di\u0173 medis\u201c autorius Ernstas Vilhelmas Berbomas (Beerbohm, 1786-1865).<\/p>\n<p>Rinkdamas med\u017eiag\u0105 \u0161iam romanui H.Sudermannas buvo netgi trumpam apsigyven\u0119s Mui\u017e\u0117s dvare, kuris d\u0117l savo gro\u017eio vadintas ma\u017e\u0105ja Italija.<\/p>\n<p>Kitas H.Sudermanno talkininkas \u0161iame darbe buvo Rusn\u0117s gydytojas Arturas Kitelis (Kittel, 1838-1926), originali asmenyb\u0117 ir gyvas pa\u0161nekovas, puikiai pa\u017ein\u0119s \u0161io kra\u0161to \u017emones ir \u017einoj\u0119s aib\u0119 j\u0173 gyvenimo istorij\u0173. I\u0161likusiame romano tekste&nbsp; gausu lietuvi\u0161k\u0173 realij\u0173, \u012fsp\u016bdingai apra\u0161yta Nemuno deltos \u0161iaurin\u0117 at\u0161aka Atmata (Rusn\u0117s Atmatos dalis tuomet buvo vadinama tiesiog Upe (Strom), tod\u0117l tikrin\u012f vard\u0105 galima palikti ir pavadinime &#8211; \u201eKur Up\u0117 nurimsta\u201c).<\/p>\n<p>H.\u0160ojaus nuomone, \u201e\u0161is romanas turb\u016bt b\u016bt\u0173 buv\u0119s geriausias ra\u0161ytojo epinis k\u016brinys\u201c (i\u0161 H.\u0160ojaus 1930 vasario 14 d. lai\u0161ko H.Sudermanno sekretorei I.Leux), tad laikas b\u016bt\u0173 j\u012f i\u0161versti \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>H.Sudermanno recepcija Lietuvoje yra savaip i\u0161kalbinga ir pamokoma. Vyd\u016bnas prisimena, jog apie 1890 m. \u0160ilokar\u010demoje \u201esteb\u0117jo vaidinam\u0105 H.Sudermanno veikal\u0105 \u201eJohannisfeur\u201c (\u201eJonini\u0173 ugnis\u201c). Tame veikale pasirodo ir trys lietuviai ir kalba net kelis lietuvi\u0161kus \u017eod\u017eius, vienas girtuoklis, viena sena vagil\u0117 ir jauna merga, kuri netgi dainel\u0119 dainuoja, bet yra linkusi paleistuvavimui\u201c. Esama duomen\u0173, kad drama \u201eSodomos galas\u201c suvaidinta (\u017einoma, voki\u0161kai) 1891 m. baland\u017eio 11 d. \u0160ilokar\u010demos pakra\u0161tyje esan\u010diuose \u017dibuose, Fuhrmanno vie\u0161butyje.<br \/>Apskritai lietuvininkai prielankumo \u0161iam ra\u0161ytojui nerod\u0117. Til\u017e\u0117s laikra\u0161tis \u201eBirut\u0117\u201c H.Sudermann\u0105 vertino kaip \u0161ali\u0161k\u0105 ir nepalank\u0173 lietuviams.<\/p>\n<p><strong>Spektakliai nenu\u0117jo nuo scenos<\/strong><\/p>\n<p>Jo pjeses ignoravo Ma\u017eosios Lietuvos m\u0117g\u0117j\u0173 teatras, nors Did\u017eiojoje Lietuvoje, Vilniaus rus\u0173 dramos teatre, jo \u201eDrugeli\u0173 m\u016b\u0161is\u201c buvo s\u0117kmingai vaidinamas du sezonus (1894-1896 m.) dalyvaujant garsiajai aktorei V.Komisar\u017eevskajai.<\/p>\n<p>1918 m. Petrograde, Lietuvi\u0173 klube, buvo pastatytos \u201eJonin\u0117s\u201c (re\u017e. J.Bieli\u016bnas, vaidino Petras Vai\u010di\u016bnas, Teofil\u0117 Drag\u016bnait\u0117 &#8211; Vai\u010di\u016bnien\u0117 ir kt.).<\/p>\n<p>Toms pa\u010dioms \u201eJonin\u0117ms\u201c buvo lemta \u017eenklinti ir m\u016bs\u0173 profesionaliojo teatro prad\u017ei\u0105: 1920 m. gruod\u017eio 19 d. \u0161\u012f spektakl\u012f pastat\u0117 Juozo Vai\u010dkaus vadovaujama \u201eDramos vaidykla\u201c. (Pa\u017eym\u0117tina, kad dien\u0105 prie\u0161, gruod\u017eio 18-\u0105j\u0105, \u201eJonines\u201c Tilmanso fabriko sal\u0117je suvaidino ir Vilniaus teatro studijos aktoriai, vadovaujami re\u017eisieriaus Konstantino Glinskio. Kaip matome, b\u016bta H.Sudermannui taip gerai pa\u017e\u012fstamos konkurencijos.)<\/p>\n<p>Nors pasirinktas veikalas ir kritikuotas kaip netinkamas Nacionalinio teatro atidarymui, H.Sudermanno spektakliai nenu\u0117jo nuo scenos, nes ap\u010diuopiamai papildydavo teatro kas\u0105. Tai pirmiausia pasakytina apie Boriso Dauguvie\u010dio re\u017eisuotas pjeses \u201eDrugeliai\u201c (1924) ir \u201eG\u0117l\u0117se\u201c (1926) &#8211; K.Binkio pastabas apie pastar\u0105j\u012f spektakl\u012f jau citavome.<br \/>Klaip\u0117doje buvo rodoma valstybinio teatro \u0160iauli\u0173 skyriaus artist\u0173 vaidinama komedija \u201eDrugeliai\u201c (1932) ir drama \u201eT\u0117vi\u0161k\u0117\u201c (1935), pastaroji susilauk\u0117 tikro an\u0161lago.<\/p>\n<p><strong>Lietuvi\u0161k\u0173 vertim\u0173 &#8211; nedaug<\/strong><\/p>\n<p>Sovietme\u010diu i\u0161leistos trys Adomo Druktenio i\u0161verstos apysakos (\u201eKelion\u0117 \u012f Til\u017e\u0119\u201c, 1960), i\u0161eivijoje dvi apysakas i\u0161vert\u0117 ir 1970 m. \u010cikagoje i\u0161leido Vytautas Volertas.<\/p>\n<p>Pagal \u201eKelion\u0119 \u012f Til\u017e\u0119\u201c 1976 m. sukurtas Lietuvos televizijos spektaklis, o 1980 m. pastatyta to paties pavadinimo Eduardo Balsio opera ir meninis filmas \u201eKelion\u0117 \u012f roj\u0173\u201c (re\u017e. Ar\u016bnas \u017debri\u016bnas).<\/p>\n<p>Did\u017eiausias H.Sudermanno k\u016brybos populiarintojas Lietuvoje buvo Kazys Puida, i\u0161vert\u0119s tokius veikalus kaip \u201eJonin\u0117s\u201c (1912), \u201eU\u017ekampio laim\u0117\u201c (1921), \u201eGeras vardas\u201c (1922), \u201eGarb\u0117\u201c (1922), \u201eDrugeliai\u201c (1924), \u201eG\u0117l\u0117se\u201c (1926).<\/p>\n<p>Pirmasis H.Sudermanno vert\u0117jas \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 &#8211; A.Musteikis (Adolfo V\u0117g\u0117l\u0117s slapyvardis), 1909 m. Brooklyne i\u0161leid\u0119s tragedijos \u201eJonas Krik\u0161tytojas\u201c (\u201eJohannes\u201c, 1898) vertim\u0105. Kiti vert\u0117jai &#8211; J.Vaznelis, A.Busilas, V.Volertas, A.Druktenis. Pastarojo i\u0161verstos visos keturios \u201eLietuvi\u0161kos apysakos\u201c (\u012fskaitant anks\u010diau neverst\u0105 \u201eMerg\u0105\u201c) pirm\u0105kart i\u0161leistos 1996 m. Kaune, Juttos Noak leidykloje.<\/p>\n<p><strong>H.Sudermannas &#8211; pasaulin\u0117je kinematografijoje<\/strong><\/p>\n<p>H.Sudermanno vard\u0105 garsino tuometin\u0117s teatro ir kinematografo \u017evaig\u017ed\u0117s. Pjes\u0117je \u201eT\u0117vi\u0161k\u0117\u201c (angli\u0161ka versija \u201eMagda\u201c) vaidino tokios pasaulinio garso aktor\u0117s kaip Helena Modjeska, Sarah Bernhardt, Eleonora Duse, Patrick Campbell. Specialiai aktorei P.Campbell pjes\u0119 \u201eTegyvuoja gyvenimas\u201c (\u201eEs lebe das Leben\u201c, 1902) \u012f angl\u0173 kalb\u0105 i\u0161vert\u0117 \u017eymi amerikie\u010di\u0173 ra\u0161ytoja Edith Wharton (\u201eThe Joy of Living\u201c, 1903).<\/p>\n<p>Klaip\u0117dos kino teatre \u201eCapitol\u201c 1934 m. buvo demonstruojamas filmas \u201eGiesmi\u0173 giesm\u0117 \u201e(pagal to paties pavadinimo H.Sudermanno roman\u0105 \u201eDas Hohelied\u201c, 1908) su Marlena Dietrich. Pagal roman\u0105 \u201eBuvo\u201c (\u201eEs war\u201c, 1894) pastatytas kino filmas \u201eK\u016bnas ir velnias\u201c (\u201eFlesh and the Devil\u201c, 1926) i\u0161garsino Gret\u0105 Garbo. Nebyliojo kino klasikas Friedrichas Vilhelmas Murnau 1927 m. pastat\u0117 \u201eSaul\u0117tek\u012f\u201c (\u201eSunrise\u201c), kurio scenarijus para\u0161ytas \u201eKelion\u0117s \u012f Til\u017e\u0119\u201c motyvais. Tai pirmasis V.Murnau filmas, statytas Holivude ir peln\u0119s tris \u201eOskarus\u201c.<\/p>\n<p>Pagal H.Sudermanno k\u016brinius XX am\u017eiuje pastatyta per trisde\u0161imt kino film\u0173, j\u0173 geografija siekia Meksik\u0105 ir Japonij\u0105.<\/p>\n<p><strong>Gr\u012f\u017eimas \u012f gimtin\u0119<\/strong><\/p>\n<p>\u201eLietuvi\u0161kas apysakas\u201c H.Sudermannas ra\u0161\u0117 po ilgus de\u0161imtme\u010dius trukusio atotr\u016bkio nuo gimtin\u0117s, jau gerokai pavarg\u0119s nuo sekinan\u010di\u0173 gyvenimo kov\u0173, ie\u0161kodamas prieglobs\u010dio nuo vykstan\u010dio Pirmojo pasaulinio karo beprasmyb\u0117s.<\/p>\n<p>Kas dar gal\u0117t\u0173 sudominti nuo visko pavargusi\u0105 Europ\u0105? Ra\u0161ytojas v\u0117l atsigr\u0119\u017eia \u012f savo t\u0117vi\u0161k\u0119, unikalios gamtos ir nepakartojam\u0173 charakteri\u0173 \u017eem\u0119, alsuojan\u010di\u0105 pirmaprad\u017eio vitali\u0161kumo egzotika. Prie\u0161 akis jis tur\u0117jo Priekul\u0117s teis\u0117jo Ernesto Wicherto papasakotas istorijas analogi\u0161ku pavadinimu, i\u0161 kuri\u0173 per\u0117m\u0117 vaizdavim\u0105 i\u0161 nat\u016bros, pastabum\u0105 etniniam koloritui, valding\u0173 moter\u0173 tipa\u017e\u0105, i\u0161 teismo byl\u0173 nusi\u017ei\u016br\u0117tus siu\u017eetus.<\/p>\n<p>1916 m. ruden\u012f ra\u0161ytojas atvyksta \u012f \u0160ilut\u0119, ie\u0161kodamas med\u017eiagos, galin\u010dios, jo \u017eod\u017eiais tariant, gra\u017eiai pravirkdyti. \u010cia daug bendrauja&nbsp; su H.\u0160ojumi, kartu keliauja po apylinkes. Ypa\u010d \u012fsimin\u0117 kelion\u0117 per Auk\u0161tumalos auk\u0161tapelk\u0119 ir Rupkalvi\u0173 pelk\u0119, vadinam\u0105j\u0105 Bismarko kolonij\u0105 (\u0161ios kelion\u0117s \u012fsp\u016bd\u017eiai suguls \u012f apysak\u0105 \u201eJonas ir Erdm\u0117\u201c). Domisi&nbsp; bylomis ir s\u0117di teismo pos\u0117d\u017eiuose, smalsiai stebi vietini\u0173 gyvensen\u0105 ir \u0161nek\u0117sen\u0105 ir, u\u017esidar\u0119s vie\u0161butyje \u201eGermania\u201c, \u012ftemptai ra\u0161o.<\/p>\n<p>1916 m. lapkri\u010dio 8 d. lai\u0161ke \u017emonai prisipa\u017e\u012fsta: \u201eIch lebe und webe im Litauertum\u201c (\u201eA\u0161 visas pasin\u0117r\u0119s lietuvyb\u0117n\u201c).<\/p>\n<p>Lietuvi\u0161kumas jam buvo ne tik sugr\u012f\u017eimas \u012f prarast\u0105j\u012f vaikyst\u0117s roj\u0173, bet ir k\u016brybos autenti\u0161kumo laidas. <\/p>\n<p>H.Sudermannas gr\u012f\u017eta prie tradicijos vaizduoti lietuvius kaip \u012ftemptai galvoti ne\u012fpratusius gamtos vaikus, netiesiogiai prie\u0161indamas&nbsp; juos \u201esugedusiai\u201c civilizacijai. Pasakotojo po\u017ei\u016bris \u012f savo persona\u017eus svyruoja nuo nuo\u0161ird\u017eios simpatijos iki kand\u017eios pa\u0161aipos (\u201eJono ir Erdm\u0117s\u201c epizodas, kur Katrik\u0117 burtais naikina blusas). \u012etaigiai kuriama gr\u0117sm\u0117s atmosfera, atliepianti bendr\u0105j\u0105 nuostat\u0105, jog \u017emogus t\u0117ra \u017eaislas likimo rankose. Stiliui b\u016bdinga \u017evali sintaks\u0117, spontani\u0161ka ekspresija, \u0161iurk\u0161tus \u017eod\u017eio rupumas, i\u0161 kurio neklystamai atpa\u017e\u012fstame literat\u016brin\u012f I.Simonaityt\u0117s mokytoj\u0105.<\/p>\n<p>Tik \u012fsiklausykime: \u201eIr senajai Enskienei \u0161irdis u\u017evir\u0117 pagalvojus: \u201eKo ta sena vilk\u0117 ki\u0161a snuk\u012f prie Marik\u0117s?\u201c (\u201eMerga\u201c). \u010cia vieta pagirti patyrus\u012f vert\u0117j\u0105 Adom\u0105 Drukten\u012f, pagaunant\u012f H.Sudermanno kalbos organik\u0105, jos gyv\u0105 pulsavim\u0105.<\/p>\n<p>Apskritai ra\u0161ytojas lieka artimas nat\u016bralizmo estetikai &#8211; atpa\u017e\u012fstame biologin\u0117s kovos po saule dramatizm\u0105, pary\u0161kintas fiziologines b\u016bsenas, tamsiuosius instinkt\u0173 ir s\u0105\u017ein\u0117s akivarus, o taip pat fotografi\u0161k\u0105 pastabum\u0105 aplinkai, suokalbi\u0161k\u0105 humor\u0105, \u0161maik\u0161\u010dios ironijos ir melodramati\u0161kumo samplaikas.<br \/>\u201eLietuvi\u0161k\u0173 apysak\u0173\u201c moterys<\/p>\n<p>Po\u017ei\u016bryje \u012f moteris \u017eymu energingas, skvarbus vyro vertinimas, kuriame esama ir poeti\u0161ko idealizavimo (\u201eIndr\u0117\u201c), ir neeksponuojamo, bet \u201esavaime suprantamo\u201c prana\u0161umo, pasirei\u0161kian\u010dio, \u0161iandien pasakytume, ma\u010dizmo gaidel\u0117mis.<\/p>\n<p>\u012edomu, kad \u201emacho\u201c kategorijomis labiau tikt\u0173 apib\u016bdinti ne vyrus, o vitali\u0161k\u0105sias \u201eLietuvi\u0161k\u0173 apysak\u0173\u201c moteris &#8211; jos stiprios, valdingos ir seksualios, savo moteri\u0161k\u0105 vert\u0119 suvokian\u010dios ne kaip doryb\u0119, o kaip vir\u0161enyb\u0119. <\/p>\n<p>Prisiminkime velnio atne\u0161t\u0105 ir pamest\u0105 Bu\u0161\u0119, kuri atitinkamai elgiasi ir su vyrais &#8211; juos sutvarko ir pameta.<\/p>\n<p>Tokioms moterims&nbsp; atitinkamai imponuoja ver\u017elaus, ry\u017etingo, likimo i\u0161\u0161\u016bkius dr\u0105siai pasitinkan\u010dio \u201etikro&nbsp; vyro\u201c avanti\u016bristinis tipas, primenantis paties autoriaus pla\u010di\u0173 most\u0173 gyvenimo stili\u0173, ypa\u010d audring\u0105 jaunyst\u0119. Antai jaunai na\u0161lei Aliutei Lampsaitienei \u201ekaip tik ir krito \u012f ak\u012f jo (Miko Bumbulio &#8211; M.\u0160.) nesuvaldomas ir ne\u017eabotas trankymasis. Ji man\u0117 gavusi pat\u012f kar\u0161\u010diausi\u0105 ir smarkiausi\u0105 vyr\u0105, o dabar buvo kar\u010diai nusivylusi, kad jis gyvena su ja kaip koks v\u0117pla\u201c (\u201eMikas Bumbulis\u201c).<\/p>\n<p><strong>H.Sudermanno \u017evilgsnis \u012f lietuvius<\/strong><\/p>\n<p>Iki \u0161iol gin\u010dijamasi, ar vaizduodamas lietuvius H.Sudermannas juos labiau i\u0161auk\u0161tino ar sumenkino, ir kiekviena pus\u0117 randa nei\u0161senkam\u0173 argument\u0173 savo teisumui pagr\u012fsti. Turint galvoje sud\u0117ting\u0105 \u0161io gin\u010do potekst\u0119 &#8211; istorin\u0119, politin\u0119, moralin\u0119, vis d\u0117lto der\u0117t\u0173 pasakyti, kad kult\u016bros po\u017ei\u016briu pana\u0161\u016bs gin\u010dai n\u0117ra perspektyv\u016bs. Jie i\u0161leid\u017eia i\u0161 aki\u0173 kontekst\u0105, skatina suinteresuot\u0173 grupi\u0173 aistras ir diletant\u0173 pretenzijas, atveria keli\u0105 i\u0161kraipymams ir u\u017egauliojimams, kitaip tariant, tolina nuo kult\u016bros. Prasmingiau b\u016bt\u0173 pasigilinti \u012f kult\u016brines &#8211; menines teksto prasmes kaskart \u012fsitikinant, jog H.Sudermannas yra toki\u0173 prasmi\u0173 k\u016brimo meistras.<\/p>\n<p>Esame daug prisuok\u0119 apie H.Sudermanno meil\u0119 gimtinei, ta\u010diau iki \u0161iol ne\u012fstengiame perskaityti jo \u012fd\u0117mesniu etnologo, antropologo, psichologo \u017evilgsniu &#8211; med\u017eiagos per akis! Tarkim, kas i\u0161 m\u016bs\u0173 yra gird\u0117j\u0119s apie Magil\u0105 (Magyl\u0105) &#8211; lietuvi\u0173 mirties deiv\u0119, Giltin\u0117s tarnait\u0119, pyk\u010dio ir nelaim\u0117s ne\u0161\u0117j\u0105? (Skaitykite \u201eMerg\u0105\u201c, devintas skirsnis. Beje, \u201eMergos\u201c meil\u0117s trikampis tiesiog pra\u0161yte pra\u0161osi lyginamas su Vai\u017eganto apysaka \u201eNebylys\u201c.) <\/p>\n<p>Estetin\u0117 &#8211; intelektin\u0117 distancija \u012fgalina nesitapatinti su savo doryb\u0117mis ar ydomis, skatindama giliau, patikimiau suvokti save ir pasaul\u012f.<\/p>\n<p>H.Sudermannas yra talentingas pasakotojas, bylojantis apie tai, kas gyvena ilgiau u\u017e&nbsp; mus. Priminsime Vyd\u016bno citat\u0105 su jos koloritingais vyd\u016bnizmais: \u201eLietuvi\u0161kuose nusidavimuose\u201c, kurius jis suk\u016br\u0117, \u012fsirodo labiausiai jo linksmas (polinkis &#8211; M.\u0160.) ir gabumas didi\u0105 veiksmo \u012ftamp\u0105 sukelti, ale tad ir lietuvi\u0161kumo ypatumus paskelbti, kartais net gilesn\u012f savo \u017evilg\u012f \u012f lietuvi\u0173 ypatybes ir j\u0173 gabumus \u012frodyti\u201c.<\/p>\n<p>Vyd\u016bnas bus \u012f\u017evelg\u0119s emin\u012f H.Sudermanno pasakojimo manieros po\u017eym\u012f &#8211; specifin\u012f dramati\u0161kum\u0105, nuspalvint\u0105 etninio kolorito ir fatali\u0161k\u0173 aistr\u0173.<\/p>\n<p><strong>\u201eLietuvi\u0161kos apysakos\u201c &#8211; dabarties mitologija<\/strong><\/p>\n<p>I\u0161 visos gausios H.Sudermanno k\u016brybos laiko i\u0161bandym\u0105 geriausiai i\u0161laik\u0117 b\u016btent jo \u201eLietuvi\u0161kos apysakos\u201c, kurias Austrijos \u017eyd\u0173 ra\u0161ytojas Franzas Werfelis yra pavadin\u0119s dabarties mitologijos knyga.<\/p>\n<p>Kas yra dabarties mitologija krizi\u0173 purtomame pasaulyje, koks \u0161iandien realyb\u0117s ir idealyb\u0117s bendras vardiklis? Kadaise, i\u0161reik\u0161damas d\u0117kingum\u0105 gydytojui Kiteliui u\u017e med\u017eiag\u0105 apysakai \u201eKelion\u0117 \u012f Til\u017e\u0119\u201c, H.Sudermannas pa\u017eym\u0117jo: \u201eJis jos nei\u0161galvojo. Mes visada gyvename kaip pasakoje, tik retai t\u0105 pastebime\u201c.<\/p>\n<p>\u201eKaip pasakoje\u201c visi\u0161kai nerei\u0161kia, kad gyvenimas yra pasaka &#8211; veikiau atvirk\u0161\u010diai. Pasistenkime b\u016bti pastabesni. Ir pasteb\u0117kime, kad dvi \u017einomiausios \u201eLietuvi\u0161k\u0173 apysak\u0173\u201c istorijos &#8211; \u201eKelion\u0117 \u012f Til\u017e\u0119\u201c ir \u201eJonas ir Erdm\u0117\u201c pasakojamos vien esamuoju laiku. Pati gramatika tarsi perkelia mus i\u0161 b\u016btojo kartinio \u012f mitin\u012f esam\u0105j\u012f laik\u0105, am\u017ein\u0105j\u0105 \u010dia ir dabar&nbsp; esamyb\u0119, apr\u0117pian\u010di\u0105 visa, kas buvo, yra ir bus. Perkelia \u012f dabarties mitologij\u0105, kurios liudininkai ir dalyviai esame.<\/p>\n<p>Tad ir \u0161iandien verta paimti H.Sudermanno knygas \u012f rankas ir skaityti, idant geriau permanytume savo pra\u0117jus\u012f bei esam\u0105j\u012f laik\u0105. Ir kad mankurti\u0161kai neklaid\u017eiotume b\u016bsim\u0173j\u0173 laik\u0173 pervartose.<\/p>\n<p><img decoding=\"async\" src=\"\/\/silutesnaujienos.lt\/images\/stories\/LOGO\/spaudos remimo fondo istorijos pamoka.jpg\" alt=\"\" \/><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp;Akivaizdu, jog Hermanno Sudermanno (1857-1928) \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 valanda pra\u0117jo sykiu su jo gyvenamuoju laiku. Ta\u010diau akivaizdu ir tai, kad \u0161io ra\u0161ytojo dar nesame deramai perskait\u0119 ir suvok\u0119, atsisakydami d\u0117kingos galimyb\u0117s pasijusti pasaulin\u0117s literat\u016bros dalimi.Savo \u0161aknimis jis priklauso paribio kult\u016brai, atstovauja vadinamajai Heimatdichtung (t\u0117vi\u0161k\u0117s literat\u016bros) tradicijai. I\u0161 dviej\u0173 \u0161iame paribyje s\u0105veikaujan\u010di\u0173 kult\u016br\u0173 viena yra didel\u0117 ir \u012ftakinga, [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[51],"tags":[],"class_list":["post-20955","post","type-post","status-publish","format-standard","category-kultura-ir-svietimas"],"yoast_head":"<!-- This site is optimized with the Yoast SEO plugin v28.8 - https:\/\/yoast.com\/product\/yoast-seo-wordpress\/ -->\n<title>Ar mums reikia Hermano Zudermano? - \u0160ilut\u0117s naujienos<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/ar-mums-reikia-hermano-zudermano\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"lt_LT\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"Ar mums reikia Hermano Zudermano? - \u0160ilut\u0117s naujienos\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"&nbsp;Akivaizdu, jog Hermanno Sudermanno (1857-1928) \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 valanda pra\u0117jo sykiu su jo gyvenamuoju laiku. Ta\u010diau akivaizdu ir tai, kad \u0161io ra\u0161ytojo dar nesame deramai perskait\u0119 ir suvok\u0119, atsisakydami d\u0117kingos galimyb\u0117s pasijusti pasaulin\u0117s literat\u016bros dalimi.Savo \u0161aknimis jis priklauso paribio kult\u016brai, atstovauja vadinamajai Heimatdichtung (t\u0117vi\u0161k\u0117s literat\u016bros) tradicijai. I\u0161 dviej\u0173 \u0161iame paribyje s\u0105veikaujan\u010di\u0173 kult\u016br\u0173 viena yra didel\u0117 ir \u012ftakinga, [&hellip;]\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/ar-mums-reikia-hermano-zudermano\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"\u0160ilut\u0117s naujienos\" \/>\n<meta property=\"article:publisher\" content=\"https:\/\/www.facebook.com\/silutes.naujienos\/\" \/>\n<meta property=\"article:published_time\" content=\"2017-01-02T20:00:00+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"\/\/silutesnaujienos.lt\/images\/stories\/2016\/12\/29\/thumbnails\/thumb_zudermano_gimtine_maciku_dvaras.jpg\" \/>\n<meta name=\"author\" content=\"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Written by\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:label2\" content=\"Est. reading time\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data2\" content=\"17 minu\u010di\u0173\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\\\/\\\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"Article\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/ar-mums-reikia-hermano-zudermano\\\/#article\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/ar-mums-reikia-hermano-zudermano\\\/\"},\"author\":{\"name\":\"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#\\\/schema\\\/person\\\/976440ef837444400af3c77c19c61454\"},\"headline\":\"Ar mums reikia Hermano Zudermano?\",\"datePublished\":\"2017-01-02T20:00:00+00:00\",\"mainEntityOfPage\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/ar-mums-reikia-hermano-zudermano\\\/\"},\"wordCount\":3500,\"commentCount\":0,\"publisher\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#organization\"},\"articleSection\":[\"Kult\u016bra ir \u0161vietimas\"],\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"CommentAction\",\"name\":\"Comment\",\"target\":[\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/ar-mums-reikia-hermano-zudermano\\\/#respond\"]}]},{\"@type\":\"WebPage\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/ar-mums-reikia-hermano-zudermano\\\/\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/ar-mums-reikia-hermano-zudermano\\\/\",\"name\":\"Ar mums reikia Hermano Zudermano? - \u0160ilut\u0117s naujienos\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#website\"},\"datePublished\":\"2017-01-02T20:00:00+00:00\",\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/ar-mums-reikia-hermano-zudermano\\\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/ar-mums-reikia-hermano-zudermano\\\/\"]}]},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/ar-mums-reikia-hermano-zudermano\\\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"Ar mums reikia Hermano Zudermano?\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#website\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/\",\"name\":\"\u0160ilut\u0117s naujienos\",\"description\":\"B\u016bk ant naujien\u0173 bangos!\",\"publisher\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#organization\"},\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"lt-LT\"},{\"@type\":\"Organization\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#organization\",\"name\":\"\u0160ilut\u0117s naujienos\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/\",\"logo\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#\\\/schema\\\/logo\\\/image\\\/\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2020\\\/06\\\/FB_MAIN.jpg\",\"contentUrl\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2020\\\/06\\\/FB_MAIN.jpg\",\"width\":1700,\"height\":956,\"caption\":\"\u0160ilut\u0117s naujienos\"},\"image\":{\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#\\\/schema\\\/logo\\\/image\\\/\"},\"sameAs\":[\"https:\\\/\\\/www.facebook.com\\\/silutes.naujienos\\\/\",\"https:\\\/\\\/www.youtube.com\\\/channel\\\/UCxW-cgrJDt8GxIMxSTAfJZg\"]},{\"@type\":\"Person\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/#\\\/schema\\\/person\\\/976440ef837444400af3c77c19c61454\",\"name\":\"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.\",\"image\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"@id\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2020\\\/06\\\/favicon.png\",\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2020\\\/06\\\/favicon.png\",\"contentUrl\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/wp-content\\\/uploads\\\/2020\\\/06\\\/favicon.png\",\"caption\":\"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.\"},\"url\":\"https:\\\/\\\/www.silutesnaujienos.lt\\\/lt\\\/author\\\/vadas\\\/\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"Ar mums reikia Hermano Zudermano? - \u0160ilut\u0117s naujienos","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/ar-mums-reikia-hermano-zudermano\/","og_locale":"lt_LT","og_type":"article","og_title":"Ar mums reikia Hermano Zudermano? - \u0160ilut\u0117s naujienos","og_description":"&nbsp;Akivaizdu, jog Hermanno Sudermanno (1857-1928) \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 valanda pra\u0117jo sykiu su jo gyvenamuoju laiku. Ta\u010diau akivaizdu ir tai, kad \u0161io ra\u0161ytojo dar nesame deramai perskait\u0119 ir suvok\u0119, atsisakydami d\u0117kingos galimyb\u0117s pasijusti pasaulin\u0117s literat\u016bros dalimi.Savo \u0161aknimis jis priklauso paribio kult\u016brai, atstovauja vadinamajai Heimatdichtung (t\u0117vi\u0161k\u0117s literat\u016bros) tradicijai. I\u0161 dviej\u0173 \u0161iame paribyje s\u0105veikaujan\u010di\u0173 kult\u016br\u0173 viena yra didel\u0117 ir \u012ftakinga, [&hellip;]","og_url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/ar-mums-reikia-hermano-zudermano\/","og_site_name":"\u0160ilut\u0117s naujienos","article_publisher":"https:\/\/www.facebook.com\/silutes.naujienos\/","article_published_time":"2017-01-02T20:00:00+00:00","og_image":[{"url":"\/\/silutesnaujienos.lt\/images\/stories\/2016\/12\/29\/thumbnails\/thumb_zudermano_gimtine_maciku_dvaras.jpg","type":"","width":"","height":""}],"author":"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.","twitter_card":"summary_large_image","twitter_misc":{"Written by":"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.","Est. reading time":"17 minu\u010di\u0173"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"Article","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/ar-mums-reikia-hermano-zudermano\/#article","isPartOf":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/ar-mums-reikia-hermano-zudermano\/"},"author":{"name":"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#\/schema\/person\/976440ef837444400af3c77c19c61454"},"headline":"Ar mums reikia Hermano Zudermano?","datePublished":"2017-01-02T20:00:00+00:00","mainEntityOfPage":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/ar-mums-reikia-hermano-zudermano\/"},"wordCount":3500,"commentCount":0,"publisher":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#organization"},"articleSection":["Kult\u016bra ir \u0161vietimas"],"inLanguage":"lt-LT","potentialAction":[{"@type":"CommentAction","name":"Comment","target":["https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/ar-mums-reikia-hermano-zudermano\/#respond"]}]},{"@type":"WebPage","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/ar-mums-reikia-hermano-zudermano\/","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/ar-mums-reikia-hermano-zudermano\/","name":"Ar mums reikia Hermano Zudermano? - \u0160ilut\u0117s naujienos","isPartOf":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#website"},"datePublished":"2017-01-02T20:00:00+00:00","breadcrumb":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/ar-mums-reikia-hermano-zudermano\/#breadcrumb"},"inLanguage":"lt-LT","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/ar-mums-reikia-hermano-zudermano\/"]}]},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/ar-mums-reikia-hermano-zudermano\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"Ar mums reikia Hermano Zudermano?"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#website","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/","name":"\u0160ilut\u0117s naujienos","description":"B\u016bk ant naujien\u0173 bangos!","publisher":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#organization"},"potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"lt-LT"},{"@type":"Organization","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#organization","name":"\u0160ilut\u0117s naujienos","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/","logo":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"lt-LT","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#\/schema\/logo\/image\/","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2020\/06\/FB_MAIN.jpg","contentUrl":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2020\/06\/FB_MAIN.jpg","width":1700,"height":956,"caption":"\u0160ilut\u0117s naujienos"},"image":{"@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#\/schema\/logo\/image\/"},"sameAs":["https:\/\/www.facebook.com\/silutes.naujienos\/","https:\/\/www.youtube.com\/channel\/UCxW-cgrJDt8GxIMxSTAfJZg"]},{"@type":"Person","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/#\/schema\/person\/976440ef837444400af3c77c19c61454","name":"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf.","image":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"lt-LT","@id":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2020\/06\/favicon.png","url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2020\/06\/favicon.png","contentUrl":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-content\/uploads\/2020\/06\/favicon.png","caption":"\u0160ilut\u0117s naujien\u0173 inf."},"url":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/author\/vadas\/"}]}},"publishpress_future_workflow_manual_trigger":{"enabledWorkflows":[]},"amp_enabled":true,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20955","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=20955"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20955\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=20955"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=20955"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesnaujienos.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=20955"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}