![\"Asociatyvinuotr2Pexelscom\"](\"\/\/silutesnaujienos.lt\/images\/stories\/2018\/01\/01_09\/Asociatyvinuotr2Pexelscom.jpg\")
<\/a>Ie\u0161kote b\u016bsto. Nuvykote jo ap\u017ei\u016br\u0117ti, susipa\u017einote su savininkais, ta\u010diau nesate tikri, ar bus saugu tamsiu paros metu pareiti namo nuo autobuso stotel\u0117s. K\u0105 darote? Tikriausiai apklausiate gyventojus, tyrin\u0117jate aplink\u0105 ir, vadovaudamiesi patirtimi, priimate sprendim\u0105. Kokia tikimyb\u0117, kad jis bus teisingas? Kita situacija. Mieste nusprend\u017eiama statyti paminkl\u0105, \u012fvyksta konkursas. I\u0161sirenkamas paminklas. Ar jis bus lankomas? Jei taip, koki\u0173 \u017emoni\u0173? Kokiais tikslais? Kaip i\u0161rinkti tinkamiausi\u0105 jam viet\u0105 ? Abiem atvejais gali pagelb\u0117ti mokslininkai.<\/strong><\/p>\n\u0160iandien skaitmeninius \u012frankius naudojame kone kiekviename \u017eingsnyje \u2013 nuo maisto u\u017esisakymo, l\u0117ktuvo biliet\u0173 generavimo iki automobilio parkavimo. Skaitmenizuojamas ir miestas \u2013 ne tik teikiamos paslaugos, bet ir kita informacija. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyr\u0117jai kuria lengvai vartojam\u0105 program\u0105, kuri pateiks suprantam\u0105 vaizdin\u0119 informacij\u0105 apie miesto erdves, taip palengvindama diskusij\u0105 d\u0117l vienokio ar kitokio j\u0173 panaudojimo.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 kuriam\u0105 model\u012f galima naudoti patiems \u012fvairiausiems tikslams, pavyzd\u017eiui, siekiant nustatyti, kuriose erdv\u0117se nusikalstamumas didesnis, kurios i\u0161 j\u0173 yra labiau lankomos \u017emoni\u0173, kur vert\u0117t\u0173 statyti paminkl\u0105, kad jis b\u016bt\u0173 matomas, kaip reik\u0117t\u0173 pertvarkyti erdvin\u0119 strukt\u016br\u0105, siekiant \u201epasl\u0117pti\u201c tam tikrus objektus\u201c, \u2013 teigia K\u0119stutis Zaleckis, KTU Statybos ir architekt\u016bros fakulteto (SAF) profesorius.<\/p>\n
KTU tyr\u0117jai urbanistinei strukt\u016brai analizuoti pritaik\u0117 jau egzistuojant\u012f erdv\u0117s sintaks\u0117s metod\u0105. Jie sujung\u0117 kelet\u0105 rodikli\u0173 \u012f skaitomumo indeks\u0105, kuris atsi\u017evelgia ir \u012f tai, kaip \u017emogus suvokia erdv\u0119, ir kaip joje juda.<\/p>\n
Remiantis originalia koncepcija KTU mokslininkai patobulino esam\u0105 model\u012f, kurio pagrindu \u0161iuo metu kuriama programa, leisianti sud\u0117tingus duomenis paversti lengvai suprantama vaizdine informacija. Be to, metodas, prie kurio dirba ir architektai, ir programuotojai, yra normalizuotas \u2013 tai yra, leid\u017eia lyginti skirtingus miestus i\u0161 viso pasaulio, vieno miesto ger\u0105j\u0105 patirt\u012f panaudoti kitame mieste.<\/p>\n
Leid\u017eia prognozuoti nusikalstamumo lyg\u012f<\/p>\n
\u201e\u017dmon\u0117s erdv\u0119 suvokia ne tik j\u0105 steb\u0117dami, bet ir joje jud\u0117dami. Ir nors 100-200 metr\u0173 atstum\u0105 teisingai \u012fvertinti nesud\u0117tinga, toks vertinimas i\u0161sikreipia, jei tenka pasukti u\u017e kampo. Aplinkos psichologai teigia, jog jei \u017emogus pasuka kelet\u0105 kart\u0173, jam atrodo, jog vieta toliau nuo pradinio ta\u0161ko, nei yra realyb\u0117je\u201c, \u2013 ai\u0161kina K. Zaleckis.<\/p>\n
KTU tyr\u0117jai remiasi matematine graf\u0173 teorija, ta\u010diau ji pritaikyta socialiniams tikslams \u2013 siekiant nustatyti, kaip vyksta gyvenimas gatv\u0117se, atskleisti socialinius kult\u016brinius modelius. Mokslinink\u0173 kuriamas ir tobulinamas originalus skaitomumo indeksas atsi\u017evelgia \u012f tai, kurias erdves \u017emogus suvokia (t. y., \u201eskaito\u201c) geriau, kurias \u2013 ma\u017eiau.<\/p>\n
\u201eMa\u017eiau \u201eskaitomose\u201c erdv\u0117se \u017emogus nesijau\u010dia saugus. Jos yra ma\u017eiau matomos, jas sunkiau pasiekti \u2013 arba yra didesnis atstumas nuo vis\u0173 kit\u0173 erdvi\u0173, arba daugiau pos\u016bki\u0173. Jose esan\u010diuose pastatuose ma\u017eai lang\u0173 ir dur\u0173. Tokiose erdv\u0117se nusikalstamumas gali b\u016bti didesnis, jos netraukia \u017emoni\u0173 bendroms veikloms\u201c, \u2013 teigia K. Zaleckis.<\/p>\n
Beje, pasak profesoriaus, pras\u010diausiai \u201eskaitomi\u201c yra daugiabu\u010di\u0173 rajonai. Nors juose esan\u010diuose pastatuose netr\u016bksta dur\u0173 ir lang\u0173, atstumai tarp j\u0173 dideli, o socialin\u0117 erdv\u0117 (mieste ji yra apie 30-50 metr\u0173) prakti\u0161kai i\u0161nyksta.<\/p>\n
Daugiabu\u010di\u0173 rajonai \u2013 u\u017edelsto veikimo bomba<\/p>\n
Daugiabu\u010di\u0173 rajonai ken\u010dia ir nuo nuolatinio tranzito \u2013 daugeliu atveju, visi kiemai pereinami.<\/p>\n
\u201e\u017dmogui labai svarbu \u017einoti, kad ka\u017ekas priklauso tik jam, jaustis \u0161eimininku. Mes norime tur\u0117ti savo teritorij\u0105, kurioje jau\u010diam\u0117s saug\u016bs. Vienas i\u0161 sprendim\u0173 gal\u0117t\u0173 b\u016bti pri\u017ei\u016brimi daugiabu\u010di\u0173 kiemai, rodantys, kad ka\u017ekam \u0161i aplinka r\u016bpi. Pavyzd\u017eiui, JAV \u012fprasta prie\u0161ais nam\u0105 tur\u0117ti ne tvor\u0105, o pri\u017ei\u016brim\u0105 pievel\u0119. Tai \u2013 \u017eenklas, kad teritorija turi \u0161eiminink\u0105\u201c, \u2013 mano K. Zaleckis.<\/p>\n
K. Zaleckio teigimu, dideli Lietuvos miest\u0173 daugiabu\u010di\u0173 rajonai (Kaune juose gyvena apie 30 proc. gyventoj\u0173) \u2013 tai tarsi tiksinti bomba. Jei gyvenimo kokyb\u0117 bus nepatenkinama, ekonomi\u0161kai paj\u0117gesni \u017emon\u0117s i\u0161 j\u0173 kelsis \u012f priemies\u010dius, o daugiabu\u010di\u0173 rajonai taps savoti\u0161ka \u201eprieblandos zona\u201c.<\/p>\n
\u201ePavieni\u0173 nam\u0173 renovacija \u010dia nepad\u0117s. Reikia kompleksin\u0117s \u0161i\u0173 rajon\u0173 pertvarkos, apiman\u010dios ir teritorij\u0105, ir architekt\u016brinius sprendimus. Pavyzd\u017eiui, gyventojams gal\u0117t\u0173 b\u016bti si\u016blomi \u012fvairi\u0173 tip\u0173 b\u016bstai: penthauzai, koted\u017eai, sublokuoti namai ar kiti variantai\u201c, \u2013 teigia KTU mokslininkas.<\/p>\n
Senamiestyje gyvenimas vyksta kitaip nei naujamiestyje<\/p>\n
KTU mokslininkai erdvi\u0173 skaitomumo metodik\u0105 kuria prad\u017eioje remdamiesi Kauno duomenimis. Lyginant, pavyzd\u017eiui, Kauno senamies\u010dio ir naujamies\u010dio gatvi\u0173 gyvybingum\u0105 galima pasteb\u0117ti, jog tarpukariu Kauno senamiestyje buvo geriausiai \u201eskaitomos\u201c ir, tik\u0117tina, did\u017eiausius \u017emoni\u0173 srautus pritraukdavo ne gatv\u0117s, o aik\u0161t\u0117s \u2013 Rotu\u0161\u0117s aik\u0161t\u0117, buvusi \u017euv\u0173 turgaus vieta (dabar \u2013 M. Valan\u010diaus gatv\u0117s skverelis).<\/p>\n
Tai atitinka viduram\u017ei\u0161ko miest\u0173 logik\u0105 \u2013 gatv\u0117s juose siauros, sukurian\u010dios u\u017edaro miesto \u012fsp\u016bd\u012f, o miesto galios simboliai (rotu\u0161\u0117, prekybiniai pastatai) statomi aik\u0161t\u0117se.<\/p>\n
\u201eDiskusijose su kolegomis pastebime, kad architekt\u016brinio paveldo apra\u0161ai neretai yra pernelyg stati\u0161ki \u2013 pavyzd\u017eiui, senamiestyje draud\u017eiantys keisti pastat\u0173 auk\u0161t\u012f ar t\u016br\u012f, ta\u010diau neatsi\u017evelgiantys \u012f tai, kad miestas yra gyvas, jame vyksta jud\u0117jimas. Gatvi\u0173 i\u0161platinimas senamiestyje \u2013 pavyzd\u017eiui, palyginti naujai i\u0161kirsta Kauno Bir\u0161tono, i\u0161platinta Gertr\u016bdos gatv\u0117 gali kur kas labiau pakeisti miesto funkcij\u0105 nei pastat\u0173 auk\u0161tis. Taip senamiestis tampa pana\u0161us \u012f naujamiest\u012f ir praranda savitum\u0105\u201c, \u2013 teigia K. Zaleckis.<\/p>\n
Pertvarkius gatvi\u0173 strukt\u016br\u0105 i\u0161ry\u0161k\u0117t\u0173 kult\u016bros paveldas<\/p>\n
Naujamiestyje svarbiausios yra gatv\u0117s \u2013 gyvenimas vyksta jose, svarbios gatvi\u0173 sankirtos. Ta\u010diau mokslininkas pastebi, jog sovietme\u010diu pakito ir \u0161io rajono gyvenimas.<\/p>\n
\u201eSovietme\u010diu, panaikinus priva\u010di\u0105 nuosavyb\u0119, erdv\u0117s \u0161alia pastat\u0173 tapo pusiau vie\u0161omis, pusiau priva\u010diomis \u2013 jose gali jud\u0117ti kaip nori. Tranzitinis jud\u0117jimas atitraukia \u017emoni\u0173 srautus i\u0161 pagrindin\u0117s gatv\u0117s. Pavyzd\u017eiui, \u0161iandien Kaune bandoma Laisv\u0117s al\u0117j\u0105 gaivinti renovacijomis, nauja danga, ta\u010diau daugiau d\u0117mesio reik\u0117t\u0173 skirti chaoti\u0161kos kvartal\u0173, esan\u010di\u0173 greta, strukt\u016bros sutvarkymui\u201c, \u2013 \u012fsitikin\u0119s K. Zaleckis.<\/p>\n
Norint atgaivinti Kauno tarpukario modernizm\u0105, kuris tampa \u017einomas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, mokslinink\u0173 nuomone, reik\u0117t\u0173 u\u017edaryti kai kuriuos tranzitinius pra\u0117jimus. Jie rekomenduot\u0173 atkurti tarpukariu egzistavusius modernistine architekt\u016bra apstatytus nepraeinamus pasa\u017eus. Juose vykt\u0173 gyvenimas, ta\u010diau pagrindin\u0117 gatv\u0117 i\u0161likt\u0173 svarbiausia naujamies\u010dio gyvyb\u0117s arterija.<\/p>\n
Ir Kaunui, ir Neapoliui<\/p>\n
KTU profesorius K. Zaleckis d\u017eiaugiasi tuo, kad Lietuvoje atsiranda vie\u0161uoju interesu pagr\u012fsta diskusija d\u0117l miesto erdvi\u0173 planavimo ir pradedama suprasti jos svarba. Jis mato svarb\u0173 mokslinink\u0173 vaidmen\u012f \u0161ioje diskusijoje, kurioje dalyvauja administratoriai, politikai, miesto planuotojai, bendruomen\u0117. KTU tyr\u0117j\u0173 kuriama programa, susisteminanti ir vizualiai pateikianti informacij\u0105, gali tapti svarbiu skaitmeniniu ateities miesto planavimo \u012frankiu.<\/p>\n
\u201eD\u0117l m\u016bs\u0173 \u0161alies istorijos Lietuvoje sen\u0173j\u0173 miesto gyventoj\u0173 n\u0117ra daug. Lietuviai, ko gero, n\u0117 ne\u017eino, kaip gyventi mieste. Jie neturi miesto vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173 naudojimo tradicij\u0173\u201c, \u2013 mano K. Zaleckis.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117jo, turint vaizdin\u0119 informacij\u0105 i\u0161 ankstesni\u0173 laikotarpi\u0173 (pavyzd\u017eiui, archyvuose saugoma nema\u017eai XX a. prad\u017eios ir vidurio Lietuvos nuotrauk\u0173) ir lyginant j\u0105 su dabartine situacija, galima semtis id\u0117j\u0173 miest\u0173 renovacijoms. Siekiant gyvenimui prikelti tam tikrus miesto kvartalus, pritraukti miesto gyventojus ir sve\u010dius \u012f kult\u016bros paveldo vietas, suintensyvinti, ar, atvirk\u0161\u010diai, susilpninti praeivi\u0173 sraut\u0105 vienoje ar kitoje gatv\u0117je, verta atsi\u017evelgti ir \u012f istorin\u0119 perspektyv\u0105.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 kuriamu modeliu ypa\u010d domisi m\u016bs\u0173 partneriai italai \u2013 jie nor\u0117t\u0173 j\u012f pritaikyti Neapolio miesto erdvi\u0173 planavimui\u201c, \u2013 teigia KTU profesorius.<\/p>\n
KTU SAF tyr\u0117jai bendradarbiauja su Londono universiteto koled\u017eo (UCL Institute for Sustainable Heritage, The Bartlett, UCL Faculty of the Built Environment Jungtin\u0117 Karalyst\u0117), Delfto, Neapolio universitet\u0173 mokslininkais. Be to, KTU mokslininkai rengia projekt\u0105 ir kartu su Kauno Europos kult\u016bros sostin\u0117s \u201eKaunas 2022\u201c komanda, turin\u010dia tiksl\u0105 vie\u0161inti Kauno tarpukario modernizmo paveld\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ie\u0161kote b\u016bsto. Nuvykote jo ap\u017ei\u016br\u0117ti, susipa\u017einote su savininkais, ta\u010diau nesate tikri, ar bus saugu tamsiu paros metu pareiti namo nuo autobuso stotel\u0117s. K\u0105 darote? Tikriausiai apklausiate gyventojus, tyrin\u0117jate aplink\u0105 ir, vadovaudamiesi patirtimi, priimate sprendim\u0105. Kokia tikimyb\u0117, kad jis bus teisingas? Kita situacija. Mieste nusprend\u017eiama statyti paminkl\u0105, \u012fvyksta konkursas. I\u0161sirenkamas paminklas. Ar jis bus lankomas? […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[52],"tags":[],"class_list":["post-2451","post","type-post","status-publish","format-standard","category-gyvenimas"],"yoast_head":"\n