![\"Untitled-2](\"\/\/silutesnaujienos.lt\/images\/stories\/2018\/01\/01_09\/Untitled-2_copy.jpg\")
<\/a>Kiekvieno Lietuvos regiono tautinis kostiumas \u0161iek tiek skiriasi ir turi tam tikr\u0173 savit\u0173 bruo\u017e\u0173: skiriasi med\u017eiagos, ra\u0161tai, spalvos, sukirpimas, puo\u0161yba ir net vilk\u0117jimo b\u016bdas. Tautinis kostiumas \u2013 labai svarbus tautos ir valstyb\u0117s simbolis, ne tik i\u0161rei\u0161kiantis etnin\u0119, bet ir atspindintis nacionalin\u0119 kult\u016br\u0105. Tod\u0117l neveltui 2017-ieji buvo paskelbti Tautinio kostiumo metais Lietuvoje, siekiant j\u012f populiarinti ir dar labiau \u012fprasminti.<\/strong><\/p>\nEtnografin\u0117s tekstil\u0117s, o tuo pa\u010diu ir tautinio kostiumo tyrin\u0117jimai Kauno technologijos universitete (KTU) prad\u0117ti vykdyti dar 2001 m. J\u0173 pradininkai buvo prof. Vytautas Mila\u0161ius ir prof. Jurgis Katunskis. Nuo 2007 m. \u0161i\u0105 mokslini\u0173 tyrim\u0173 srit\u012f per\u0117m\u0117 Gamybos in\u017einerijos katedros doc. Egl\u0117 Kumpikait\u0117, kuriai talkina doktorant\u0117 Ginta Laureckien\u0117, vedanti praktinius u\u017esi\u0117mimus Mados in\u017einerijos studij\u0173 programos studentams. Mokslinink\u0117s trumpai ap\u017evelgia savo tyrim\u0173 rezultatus ir pristato ry\u0161kiausius skirting\u0173 etnografini\u0173 region\u0173 tautini\u0173 kostium\u0173 bruo\u017eus.<\/p>\n
Kasdienini\u0173 ir i\u0161eigini\u0173 drabu\u017ei\u0173 ypatumai<\/strong><\/p>\n Lietuvoje i\u0161skiriami vyr\u0173 ir moter\u0173, kasdieniniai ir i\u0161eiginiai, \u017eieminiai ir vasariniai drabu\u017eiai. I\u0161eiginiai drabu\u017eiai paprastai b\u016bdavo naujesni, siuvami i\u0161 gra\u017eesn\u0117s, kokybi\u0161kesn\u0117s med\u017eiagos, labiau puo\u0161iami. Kai kurios drabu\u017ei\u0173 dalys ir papuo\u0161alai buvo skirti tik i\u0161eiginiams drabu\u017eiams. Jiems da\u017eniausiai naudotas milas, \u010derkesas bei pirktiniai audiniai, o kasdieniniai drabu\u017eiai buvo siuvami daugiausiai i\u0161 linini\u0173, pakulini\u0173 ar pa\u0161ukini\u0173 nam\u0173 darbo audini\u0173. Dirbdamos muziej\u0173 fonduose, mokslinink\u0117s pasteb\u0117jo, kad daugiau informacijos ir pavyzd\u017ei\u0173 i\u0161lik\u0119 apie XIX a. \u2013 XX a. pr. i\u0161eiginius lietuvi\u0173 moter\u0173 drabu\u017eius. Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas turi tam tikr\u0173 tautinio kostiumo savitum\u0173.<\/p>\n Auk\u0161tai\u010di\u0173 drabu\u017ei\u0173 spalvos \u2013 \u0161viesios ir kuklios<\/strong><\/p>\n Anot G. Laureckien\u0117s, auk\u0161tai\u010di\u0173 moter\u0173 drabu\u017ei\u0173 spalvos ir ra\u0161tai kukl\u016bs, vyrauja \u0161viesios spalvos, ypa\u010d balta. \u0160iame Lietuvos regione paplit\u0119 languoti sijonai. M\u0117gstamos baltos linin\u0117s prijuost\u0117s, \u017eemai puo\u0161iamos raudonais skersiniais ra\u0161tais i\u0161 pirktini\u0173 medvilnini\u0173 si\u016bl\u0173 (\u201e\u017ei\u010dk\u0173\u201c). Audini\u0173 ornamentai nesud\u0117tingi (katp\u0117d\u0117l\u0117s, langu\u010diai, juostel\u0117s). Mar\u0161kini\u0173 puo\u0161ybai b\u016bdingi rinktiniai \u201e\u017ei\u010dk\u0173\u201c ra\u0161tai ar \u012fvairaus plo\u010dio \u201e\u017ei\u010dk\u0173\u201c juosteli\u0173 u\u017eaudimai rankovi\u0173 galuose, rankogaliuose, perpet\u0117se, apykakl\u0117s kra\u0161teliuose ir ant kr\u016btin\u0117s.<\/p>\n B\u016bdingas \u017eemai\u010di\u0173 aprangos atributas \u2013 skaros<\/strong><\/p>\n \u201eXIX a. pab. \u2013 XX a. pr. \u017eemai\u010di\u0173 drabu\u017eiai buvo ry\u0161kesni\u0173 spalv\u0173 negu auk\u0161tai\u010di\u0173\u201c, \u2013 teigia doktorant\u0117. \u0160iam regionui b\u016bdingas savitas liemen\u0117s sukirpimas, i\u0161ilgadry\u017eiai sijonai. I\u0161ilgais dry\u017eiais puo\u0161iamos ir prijuost\u0117s, kuriose da\u017eniausiai derinamos balta ir raudona spalvos. Prijuos\u010di\u0173 puo\u0161yboje vyrauja i\u0161ilgin\u0117s juostel\u0117s ir smulk\u016bs ornamentai. B\u016bdingas \u017eemai\u010di\u0173 aprangos atributas \u2013 skaros. \u017demait\u0117s d\u0117v\u0117davo kelias skaras (\u201ekuskas\u201c arba \u201e\u017ei\u010dkinius rai\u0161\u010dius\u201c, kurios da\u017enai b\u016bdavo aud\u017eiamos i\u0161 balt\u0173 ir raudon\u0173 \u201e\u017ei\u010dk\u0173\u201c). \u017demait\u0117s da\u017eniausiai av\u0117davo medin\u0117mis klump\u0117mis.<\/p>\n Prijuost\u0117 \u2013 spalvingiausia suvalkie\u010di\u0173 kostiumo dalis<\/strong><\/p>\n G. Laureckien\u0117 primin\u0117, kad Suvalkijos regionas skirstomas \u012f zanavykus ir kapsus. \u0160i\u0173 dali\u0173 tautinis kostiumas \u0161iek tiek skiriasi. Zanavyki\u0173 gra\u017eiausia ir spalvingiausia kostiumo dalis \u2013 rinktin\u0117s ir kai\u0161ytin\u0117s prijuost\u0117s, puo\u0161iamos spalvingais stilizuot\u0173 lelij\u0173 ornamentais, \u012fkomponuotais i\u0161ilgin\u0117mis eil\u0117mis ir i\u0161m\u0117tytais po vis\u0105 prijuost\u0117s fon\u0105. Zanavyki\u0173 mar\u0161kiniai be balto kiaurara\u0161\u010dio puo\u0161iami raudon\u0173 \u201e\u017ei\u010dk\u0173\u201c lelij\u0173 ra\u0161tais, siuvin\u0117tais pildymo technika.<\/p>\n Kaps\u0117s i\u0161eiginius mar\u0161kinius da\u017eniausiai siuvin\u0117davo baltais si\u016blais. J\u0173 prijuost\u0117s margesn\u0117s negu zanavyki\u0173, puo\u0161tos rinktiniais skersiniais dry\u017eiais, kuriuose vyrauja smulkus stilizuotos lelijos motyvas. Taip pat da\u017enai naudojamos ir i\u0161tisai kai\u0161ytos stambiara\u0161t\u0117s prijuost\u0117s. Kaps\u0117ms b\u016bdingos ilgos liemen\u0117s, juosiamos pla\u010diomis rinktin\u0117mis juostomis.<\/p>\n Dz\u016bki\u0173 sijon\u0173 langeliai smulkesni negu auk\u0161tai\u010di\u0173<\/p>\n Abi mokslinink\u0117s pasteb\u0117jo, kad dz\u016bk\u0117ms b\u016bdingi languoti sijonai, ta\u010diau j\u0173 langeliai yra smulkesni negu auk\u0161tai\u010di\u0173, da\u017enai su \u012faustu papildomu ra\u0161tu. \u0160iame Lietuvos regione aptinkamos languotos ir dry\u017euotos, da\u017enai tamsesni\u0173 spalv\u0173 prijuost\u0117s. Tik Dz\u016bkijoje sutinkamos pla\u010dios kai\u0161ytin\u0117s juostos, kurios yra vienpus\u0117s, t. y., turi ger\u0105j\u0105 ir blog\u0105j\u0105 puses, nors da\u017enai, kaip ir visoje Lietuvoje, naudojamos ir rinktin\u0117s pla\u010dios juostos.<\/p>\n Klaip\u0117dos kra\u0161tui b\u016bdingos \u0161imtara\u0161t\u0117s rinktin\u0117s juostos<\/p>\n Tirdamos Klaip\u0117dos kra\u0161to XIX a. moter\u0173 drabu\u017eius, tyr\u0117jos pasteb\u0117jo, kad \u0161iam regionui b\u016bdingos tamsios spalvos, savitas mar\u0161kini\u0173, liemeni\u0173 sukirpimas. \u0160io regiono sijonai dry\u017euoti arba languoti. Klaip\u0117die\u010di\u0173 prijuost\u0117s \u0161viesios, i\u0161ilgadry\u017e\u0117s, su skersiniu ornamentu apa\u010dioje. XIX a. II pus\u0117je \u0161iame regione buvo d\u0117vimos ir tamsios vienspalvio ar i\u0161ilgadry\u017eio audinio prijuost\u0117s. Mar\u0161kiniai i\u0161siskiria gausiais pildymo technika siuvin\u0117tais ra\u0161tais \u2013 da\u017eniausiai raudonais, m\u0117lynais ar juodais si\u016blais siuvin\u0117jami stilizuoti augaliniai motyvai. Klaip\u0117diet\u0117s susijuosdavo siauromis daugiara\u0161t\u0117mis juostomis, d\u0117l gausios ornament\u0173 \u012fvairov\u0117s vadinamomis \u201e\u0161imtara\u0161t\u0117mis\u201c. Tik \u0161iam Lietuvos regionui b\u016bdingi prie liemens juosiami krep\u0161eliai (delmonai), pasi\u017eymintys ypa\u010d gausia puo\u0161yba.<\/p>\n Sijonai buvo siuvami i\u0161 namuose aust\u0173 ar pirktini\u0173 audini\u0173<\/strong><\/p>\n E. Kumpikait\u0117 kartu su dr. I. N\u0117niene detaliai tyr\u0117 lietuvi\u0173 etnografinius sijonus. Jos pasteb\u0117jo, kad sijonai buvo aud\u017eiami i\u0161 namuose austos ar pirktin\u0117s med\u017eiagos. Sijonams naudoti \u012fvairios \u017ealiavos nam\u0173 darbo audiniai: vilnoniai, pusvilnoniai, lininiai, pakuliniai. Pavyzd\u017eiui, \u0161ienapj\u016bt\u0117s ar rugiapj\u016bt\u0117s metu buvo d\u0117vimi lininiai sijonai, per m\u0117\u0161lave\u017e\u012f ir bulviakas\u012f \u2013 pakuliniai, \u0161ven\u010di\u0173 dienomis ar \u012f sve\u010dius, ba\u017eny\u010di\u0105 \u2013 vilnoniai ir pusvilnoniai. Pirktini\u0173 audini\u0173 sijonus ne\u0161iojo tik turtingosios valstiet\u0117s, ir tai tik \u0161ven\u010di\u0173 dienomis.<\/p>\n Lietuvoje d\u0117v\u0117ti languoti sijonai<\/strong><\/p>\n \u201eDa\u017eniausiai sijonai austi dviny\u010diu pynimu, kartais keturnyte ar penkianyte technika smulkiu \u017evaig\u017edu\u010di\u0173, katp\u0117d\u0117li\u0173 ar kitokiu geometriniu ra\u0161tu\u201c, \u2013 teigia E. Kumpikait\u0117. XIX a. II pus\u0117je visoje Lietuvoje d\u0117v\u0117ti stambiai languoti sijonai, \u012fvair\u016bs spalviniu at\u017evilgiu bei lang\u0173 proporcijomis. Pietry\u010di\u0173 Lietuvai b\u016bdingi dvispalviai languoti sijonai, kuriuose viena spalva palaipsniui pereina \u012f kit\u0105. Dz\u016bki\u0173 ir auk\u0161tai\u010di\u0173 sijonams b\u016bdingas smulkus ir vidutinis languotumas, \u017eemai\u010di\u0173 ir suvalkie\u010di\u0173 \u2013 stambus su i\u0161ry\u0161kintomis ataud\u0173 juostomis. Visoje Lietuvoje sutinkami ir i\u0161ilgadry\u017eiai sijonai, ta\u010diau jie b\u016bdingesni Suvalkijai ir \u017demaitijai.<\/p>\n Sijon\u0173 spalviniai deriniai<\/strong><\/p>\n I\u0161ilgadry\u017ei\u0173 sijon\u0173 fon\u0105 sudaro tamsesn\u0117 spalva \u2013 tamsiai raudona, tamsiai \u017ealia, violetin\u0117 ar ruda, o juostos \u012faud\u017eiamos pa\u010di\u0173 \u012fvairiausi\u0173 spalv\u0173 si\u016blais. M\u0117giamiausi dz\u016bki\u0173 sijon\u0173 spalviniai deriniai: raudona ir juoda, raudona ir \u017ealia, balta ir m\u0117lyna ar raudona. Beveik tokie patys deriniai m\u0117gstami auk\u0161tai\u010di\u0173 ir suvalkie\u010di\u0173, tik Auk\u0161taitijoje vyrauja \u0161viesesni ir \u0161iltesni atspalviai. Suvalkijai ir \u017demaitijai b\u016bdingas tamsokas sijon\u0173 koloritas, sodr\u016bs \u017eali ir raudoni atspalviai.<\/p>\n E. Kumpikait\u0117, kalb\u0117dama apie sijon\u0173 puo\u0161yb\u0105, pasteb\u0117jo, kad da\u017enai languot\u0173 sijon\u0173 audinys puo\u0161iamas, kai kuriuos ataud\u0173 si\u016blus vienodais tarpeliais i\u0161traukiant \u012f vir\u0161\u0173, d\u0117l ko susidaro pumpur\u0117liai (\u201epupkeliai\u201c). Kartais jais puo\u0161iama tik sijono apa\u010dia.<\/p>\n Sijonai juosmenyje: raukti ar klostyti<\/strong><\/p>\n Anot E. Kumpikait\u0117s, XIX a. \u2013 XX a. I pus\u0117je sijonai b\u016bdavo ilgi, plat\u016bs, juosmenyje raukti ar klostyti. Vir\u0161utiniams sijonams b\u016bdavo sunaudojamos 4-5 palos audinio, apatiniams \u2013 3-4 palos. Da\u017enai d\u0117l taupumo priekin\u0117 vir\u0161utin\u0117 sijono pala, esanti po prijuoste, nuo pus\u0117s b\u016bdavo priduriama visai kitos, senesn\u0117s ar prastesn\u0117s med\u017eiagos. Juosmenyje sijonai buvo sutraukiami \u012fverta juostele (\u201epavara\u201c), arba sijono vir\u0161us suraukiamas ir prisiuvamas prie juosmen\u0117lio, kuris u\u017esegamas saga ar suri\u0161amas i\u0161 linini\u0173 si\u016bl\u0173 nupintomis pynut\u0117mis.<\/p>\n XX a. prad\u017eios sijon\u0173 u\u017epakalin\u0117s palos buvo trapecijos formos, d\u0117l to paplat\u0117davo sijono apa\u010dia, o prie liemens nelikdavo klos\u010di\u0173 ar rauk\u0161li\u0173.<\/p>\n XIX a. sijono apa\u010dia da\u017eniausiai buvo atsiuvama 8-10 cm plo\u010dio raudonos linin\u0117s med\u017eiagos juosta (\u201epadelka\u201c, \u201epapadelkiu\u201c), kuri pasikai\u0161ius sijon\u0105, labai gerai buvo matoma. Kad sijono apa\u010dia nebrigzt\u0173, ji b\u016bdavo apsiuvama juoda pirktine \u0161erstele arba i\u0161 si\u016bl\u0173 nupinta pynele.<\/p>\n V\u0117lesni\u0173 sijon\u0173 apa\u010dia puo\u0161iama viena ar trimis aksomo, \u0161ilko ar satino \u012fvairaus plo\u010dio juodos spalvos juostel\u0117mis (\u201elankais\u201c), o priekis \u2013 kartais ta pa\u010dia med\u017eiaga aptrauktomis sagomis.<\/p>\n E. Kumpikait\u0117 ir G. Laureckien\u0117 savo atliktais etnografin\u0117s tekstil\u0117s tyrimais dalijasi ir su studentais, kurie \u0161ios analiz\u0117s pagrindu imituoja skirting\u0173 Lietuvos region\u0173 tautinius kostiumus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Kiekvieno Lietuvos regiono tautinis kostiumas \u0161iek tiek skiriasi ir turi tam tikr\u0173 savit\u0173 bruo\u017e\u0173: skiriasi med\u017eiagos, ra\u0161tai, spalvos, sukirpimas, puo\u0161yba ir net vilk\u0117jimo b\u016bdas. Tautinis kostiumas \u2013 labai svarbus tautos ir valstyb\u0117s simbolis, ne tik i\u0161rei\u0161kiantis etnin\u0119, bet ir atspindintis nacionalin\u0119 kult\u016br\u0105. Tod\u0117l neveltui 2017-ieji buvo paskelbti Tautinio kostiumo metais Lietuvoje, siekiant j\u012f populiarinti […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[52],"tags":[],"class_list":["post-2452","post","type-post","status-publish","format-standard","category-gyvenimas"],"yoast_head":"\n