![\"Asociatyvinuotr1pexelscom\"](\"\/\/silutesnaujienos.lt\/images\/stories\/2018\/02\/02_02\/Asociatyvinuotr1pexelscom.jpg\")
<\/a>Pasak \u017eymaus lenk\u0173 sociologo ir filosofo Zygmunto Baumano, \u201e\u0161iandien mes visi esame vartotojai vartotoji\u0161koje visuomen\u0117je\u201c. Tod\u0117l visai nekeista, kad vyraujan\u010di\u0105 vartojimo kult\u016br\u0105 lydi ir su besaikiu vartojimu susij\u0119 \u012fpro\u010diai. Kai perkame pagauti akimirkos susi\u017eav\u0117jimo ar tai, ko i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nenorime ir ko mums visai nereikia. Ko gero visi esame patyr\u0119, kai \u012fsigyti daiktai nebeteikia jokio pasitenkinimo.<\/strong><\/p>\nStatistika rodo, kad daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 da\u017enai perka visai nereikalingus daiktus \u2013 ma\u017edaug 40 proc. europie\u010di\u0173 kiekvien\u0105 savait\u0119 \u012fsigyja po daikt\u0105, kurio niekada nepanaudoja. \u201eWorldwatch\u201c instituto duomenimis, besaikis vartojimas itin i\u0161ry\u0161k\u0117ja kai kuriuose \u017eemynuose: 12 proc. gyventoj\u0173 i\u0161 Europos ir \u0160iaur\u0117s Amerikos priskai\u010diuojama 60 proc. vis\u0173 pasaulio i\u0161laid\u0173, kai Piet\u0173 Azijai ir Afrikai tenka tik 3,2 proc. i\u0161laid\u0173.<\/strong><\/p>\n Viena i\u0161 besaikio vartojimo aprai\u0161k\u0173 \u2013 kompulsyvus pirkimas. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) \u201eVartotoj\u0173 materializmo klasterio\u201c tyr\u0117j\u0173, mokslini\u0173 tyrim\u0173 rezultatai vienareik\u0161mi\u0161kai rodo, kad kompulsyvus pirkimas yra susij\u0119s su \u012fvairiomis nepageidaujamomis psichologin\u0117mis, socialin\u0117mis ir finansin\u0117mis pasekm\u0117mis.<\/strong><\/p>\n \u012e kompulsyv\u0173 pirkim\u0105 linkusiems vartotojams b\u016bdingas didesnis nepasitenkinimas gyvenimu, \u0161i\u0173 vartotoj\u0173 gyvenimo kokyb\u0117 yra prastesn\u0117, jie patiria \u017eymiai daugiau finansini\u0173 nuostoli\u0173, da\u017eniau ken\u010dia d\u0117l prastesni\u0173 santyki\u0173 \u0161eimoje. Empirini\u0173 tyrim\u0173 rezultatai taip pat rodo ry\u0161\u012f tarp polinkio \u012f kompulsyv\u0173 pirkim\u0105 ir nerimo sutrikim\u0173.<\/strong><\/p>\n \u0160ios ir daugelis kit\u0173 nepageidaujam\u0173 pasekmi\u0173 vartotoj\u0173 asmeninei gerovei paskatino KTU marketingo mokslo tyr\u0117jas doc. dr. Beat\u0105 \u0160einauskien\u0119, doc. dr. Au\u0161r\u0105 R\u016btelion\u0119, dr. Ast\u0105 Tarut\u0119 ir psichologijos mokslo tyr\u0117j\u0105 prof. dr. Rosit\u0105 Lekavi\u010dien\u0119 \u012fsigilinti \u012f kompulsyvaus pirkimo rei\u0161kinio prie\u017eastis.<\/strong><\/p>\n Pirkimas tarsi terapija<\/strong><\/p>\n Pasak A. R\u016btelion\u0117s, \u012fvairios perteklinio pirkimo formos, pavyzd\u017eiui, impulsyvus ir kompulsyvus pirkimas, skatinan\u010dios besaik\u012f vartojim\u0105, priskiriamos ma\u017eiau racionaliai vartotoj\u0173 elgsenai.<\/p>\n \u201eTiek vartotojams lengviau atpa\u017e\u012fstamas impulsyvus, tiek kompulsyvus pirkimas nukrypsta nuo normalios pirkimo elgsenos. Abu pasi\u017eymi didesniu emociniu \u012fsitraukimu \u012f pirkimo proces\u0105 bei nenumaldomu tro\u0161kimu pirkti\u201c, \u2013 sako ji.<\/p>\n Egzistuoja keletas paai\u0161kinim\u0173, kod\u0117l vieni vartotojai yra labiau link\u0119 pirkti kompulsyviai nei kiti. A. Tarut\u0117 teigia, kad tokia pirkimo elgsena neigiamus jausmus patiriantiems \u017emon\u0117ms da\u017enai tarnauja kaip b\u016bdas praskaidrinti nuotaik\u0105.<\/p>\n \u201eKompulsyvus pirkimas pasi\u017eymi i\u0161 vartojimo veiklos kylan\u010dia terapine galia ir gali b\u016bti pasitelktas norint i\u0161sivaduoti i\u0161 neigiamos emocin\u0117s b\u016bsenos. Tam, kad palengvint\u0173 emocines kan\u010dias, vartotojai beatodairi\u0161kai perka, \u0161i\u0105 savo elgsen\u0105 suvokdami kaip sav\u0119s apdovanojim\u0105 ar pamaloninim\u0105\u201c, \u2013 pa\u017eymi A. Tarut\u0117.<\/p>\n Tyrimai rodo, kad moterys labiau pasiduoda pagundai ir yra da\u017eniau linkusios \u012fsitraukti \u012f taip vadinam\u0105 \u201ema\u017emenin\u0117s prekybos terapij\u0105\u201c nei vyrai.<\/p>\n Siekia tapti idealiais<\/strong><\/p>\n KTU marketingo mokslo tyr\u0117jos tikina, kad vaikyst\u0117je patirti konfliktai \u0161eimoje ar t\u0117v\u0173 skyrybos taip pat gali past\u016bm\u0117ti \u017emones \u012f besaik\u012f vartojim\u0105. Besaikis vartojimas gali b\u016bti siejamas ir su materializmu. \u201eRezultat\u0173 analiz\u0117 atskleid\u0117, kad \u017emon\u0117s, kurie i\u0161pa\u017e\u012fsta materialistines vertybes, pasi\u017eymi didesniu polinkiu pirkti kompulsyviai\u201c, \u2013 teigia B. \u0160einauskien\u0117.<\/p>\n Anot tyr\u0117j\u0173, materializmas gali b\u016bti sietinas su prastesne gyvenimo kokybe, u\u017eimamu socialiniu statusu. Taip pat materializmo prie\u017eastimis tampa nesaugumo jausmas ar vaikyst\u0117je patirtos traumos bei nepatenkinti poreikiai.<\/p>\n Visgi nuolatin\u0117s pastangos \u012fveikti psichologin\u012f diskomfort\u0105 perkant ilgainiui gali tapti nekontroliuojamais pirkimo \u012fpro\u010diais, pasirei\u0161kian\u010diais kompulsyvia pirkimo elgsena.<\/p>\n Dar vienas paai\u0161kinimas, kod\u0117l vartotojai linksta \u012f nesaiking\u0105 pirkim\u0105, grind\u017eiamas \u201epab\u0117gimo teorija\u201c, pagal kuri\u0105 nesugeb\u0117jimas patenkinti pernelyg dideli\u0173 sau keliam\u0173 reikalavim\u0173 kartais tampa toks nepakeliamas, kad vartotojai ie\u0161ko b\u016bd\u0173 kaip i\u0161vengti \u0161io psichologi\u0161kai ir emoci\u0161kai skausmingo sav\u0119s pri\u0117mimo.<\/p>\n \u201eVartotojai \u017ei\u016bri \u012f save savikriti\u0161kai, mato daug tr\u016bkum\u0173 tarp realaus ir tobulo sav\u0119s. B\u016btent tada panirimas \u012f besaik\u012f pirkim\u0105 tampa b\u016bdu priartinti t\u0105 savo dabartin\u012f a\u0161 prie idealaus a\u0161\u201c, \u2013 sako B. \u0160einauskien\u0117. Vartotojai bando kompensuoti savo menamus tr\u016bkumus per materialines gerybes, kurios \u0161iuo atveju tampa identiteto pakaitalu.<\/p>\n Pasin\u0117rimas \u012f kompulsyv\u0173 pirkim\u0105 tampa i\u0161eitimi, duodan\u010dia taip trok\u0161tam\u0105, nors ir laikin\u0105 palengv\u0117jim\u0105, u\u017esimir\u0161im\u0105, galimyb\u0119 susidoroti su nepilnaverti\u0161kumo jausmu, pab\u0117gant i\u0161 skausmingos ar net pasibjaur\u0117jim\u0105 sukelian\u010dios vidin\u0117s b\u016bsenos.<\/p>\n Pirkimo metu ypatingai svarbios emocijos<\/strong><\/p>\n R. Lekavi\u010dien\u0117 teigia, kad besaikis vartojimas neatsiejamas nuo emocij\u0173. Pasak jos, \u017emogui labai da\u017enai atrodo, kad priimdamas sprendimus \u012fvairiais gyvenimi\u0161kais klausimais jis m\u0105sto racionaliai, ta\u010diau tyrimai rodo didel\u0119 emocij\u0173 svarb\u0105.<\/p>\n \u201eDar daugiau \u2013 emocija negali b\u016bti eliminuojama i\u0161 racionalaus m\u0105stymo proces\u0173 ir, kai kuri\u0173 mokslinink\u0173 po\u017ei\u016briu, netgi u\u017eima centrin\u0119 pozicij\u0105 j\u0173 at\u017evilgiu. Tad kuo individo emocinis intelektas labiau i\u0161vystytas, tuo efektyvesnis sprendim\u0173 pri\u0117mimas yra tik\u0117tinas\u201c, \u2013 pa\u017eymi ji.<\/p>\n \u201eMokslin\u0117s literat\u016bros analiz\u0117 mums leido daryti prielaid\u0105, kad emocinis intelektas tur\u0117t\u0173 apsaugoti nuo polinkio taikyti i\u0161sisukin\u0117jimo ar vengimo strategijas, pasirei\u0161kian\u010dias kompulsyviu pirkimu\u201c, \u2013 teigia B. \u0160einauskien\u0117.<\/p>\n Emocinis intelektas susideda i\u0161 skirting\u0173 komponent\u0173, tarp kuri\u0173 svarbiausi \u2013 mok\u0117jimas atpa\u017einti bei suprasti savo ir kit\u0173 emocijas ir geb\u0117jimas jas valdyti.<\/p>\n KTU vartotoj\u0173 materializmo klasterio tyr\u0117jos analizavo dvi emocinio intelekto dedam\u0105sias: ar asmenyb\u0117 supranta savo kylan\u010dias emocijas ir ar jas sugeba valdyti.<\/p>\n Atlikus \u017evalgybin\u012f tyrim\u0105 jaun\u0173j\u0173 vartotoj\u0173 imtyje nustatyta, kad tarp kompulsyvaus pirkimo, emocinio intelekto ir materializmo egzistuoja tam tikras ry\u0161ys: i\u0161siai\u0161kinta, kad \u017eemesnis emocinis intelektas (prastesni emocij\u0173 valdymo \u012fg\u016bd\u017eiai) siejasi su didesniu materializmo lygiu ir didesniu polinkiu \u012f kompulsyv\u0173 pirkim\u0105.<\/p>\n \u201eKuo \u017emogaus emocinis intelektas, savo emocij\u0173 valdymo prasme, \u017eemesnis, tuo labiau jis bus link\u0119s pirkti kompulsyviai\u201c, \u2013 sako A. Tarut\u0117.<\/p>\n R. Lekavi\u010dien\u0117s teigimu, tokio pob\u016bd\u017eio moksliniai tyrimai duoda dvejop\u0105 naud\u0105. Mokslo prasme \u2013 leid\u017eia toliau pl\u0117toti taip vadinam\u0105 emocijos ir prie\u017easties s\u0105ry\u0161io model\u012f ir suprasti, kaip \u017emogus atsirenka, kokios problemos ir kokia seka tur\u0117t\u0173 b\u016bti sprend\u017eiamos, \u012f koki\u0105 prie\u017east\u012f reikia atkreipti d\u0117mes\u012f, kuomet yra priimamas sprendimas.<\/p>\n Praktinio naudingumo prasme empiriniai tyrimai leid\u017eia \u012fvardinti konkre\u010dius veiksnius, per kuriuos galima koreguoti problemin\u012f asmenyb\u0117s elges\u012f, \u0161iuo atveju \u2013 kompulsyv\u0173 pirkim\u0105.<\/p>\n Emocinis intelektas \u2013 i\u0161eitis i\u0161 nekontroliuojamo polinkio gniau\u017et\u0173?<\/strong><\/p>\n \u201eJeigu \u017emogus gali ugdyti savo emocin\u012f intelekt\u0105 ir i\u0161mokti geriau suvokti, valdyti savo emocijas ir panaudoti emocin\u0119 informacij\u0105 priimant labiau pagr\u012fstus sprendimus, tuomet emocij\u0173 supratimo ir valdymo geb\u0117jimai gal\u0117t\u0173 tapti prevencine priemone, apsaugan\u010dia vartotojus nuo \u017ealingos, su priklausomyb\u0117mis sietinos, pirkimo elgsenos\u201c, \u2013 toki\u0105 prielaid\u0105 kelia KTU vartotoj\u0173 materializmo klasterio tyr\u0117jos. Pasak j\u0173, gauti tyrimo rezultatai tarsi per\u0161a pozityv\u0173 atsakym\u0105. Logi\u0161kai galvojant, kompulsyvus pirkimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti paveikiamas per emocinio intelekto ugdym\u0105, o konkre\u010diau \u2013 per dviej\u0173 svarbi\u0173 emocinio intelekto dedam\u0173j\u0173, t. y., savo emocij\u0173 supratimo ir j\u0173 reguliavimo, ugdym\u0105.<\/p>\n Atrodyt\u0173, kad pakanka sustiprinti \u0161iuos geb\u0117jimus, ir kompulsyvaus pirkimo problema bus i\u0161spr\u0119sta. \u201eTa\u010diau ne viskas taip paprasta, kaip atrodo, nes lieka daug neatsakyt\u0173 klausim\u0173\u201c, \u2013 \u012fsp\u0117ja prof. R. Lekavi\u010dien\u0117.<\/p>\n Jos teigimu, vis\u0173 pirma, tarp mokslinink\u0173 n\u0117ra vieningos nuomon\u0117s apie emocinio intelekto vystymo galimyb\u0119 apskritai: ar tai yra paveld\u0117ta, nekintanti intelekto forma, ar, prie\u0161ingai, tai yra vystom\u0173 geb\u0117jim\u0173 rinkinys.<\/p>\n \u201e\u010cia galima rasti \u012fvairi\u0173 nuomoni\u0173 \u2013 nuo kategori\u0161ko nepritarimo emocinio intelekto vystymo galimybei iki optimisti\u0161ko po\u017ei\u016brio, kad geb\u0117jimai n\u0117ra pastov\u016bs ir yra lengvai formuojami\u201c, \u2013 tikina R. Lekavi\u010dien\u0117.<\/p>\n Antra problema, kad net ir pripa\u017einus, jog emocinis intelektas gali b\u016bti vystomas, yra nesutariama, kokio am\u017eiaus \u017emogus imliausias tokiam ugdymui. Vien\u0173 nuomone, emocinio intelekto vystymui palankiausias laikas \u2013 vaikyst\u0117, kai ry\u0161iai smegenyse formuojasi spar\u010diausiai.<\/p>\n Ta\u010diau yra ir tokiam po\u017ei\u016briui prie\u0161taraujan\u010di\u0173 ir teigian\u010di\u0173, kad vaiko smegenys yra tiesiog nepaj\u0117gios priimti tokio pob\u016bd\u017eio intervencijas, tad geriausias emocinio intelekto vystymo laikas \u2013 suaugusiojo am\u017eiaus tarpsnis.<\/p>\n \u201eTaip pat daug diskusij\u0173 sukelia pats emocinio intelekto lavinimo program\u0173 pob\u016bdis: neretai jos parengiamos pavir\u0161utini\u0161kai ir pagal turin\u012f apskritai b\u016bna nutolusios nuo emocinio intelekto sampratos. Tod\u0117l pasiry\u017eus \u201epatreniruoti\u201c savo emocin\u012f intelekt\u0105 reikt\u0173 atid\u017eiai pasirinkti kvalifikuot\u0105 specialist\u0105\u201c, \u2013 pataria R. Lekavi\u010dien\u0117.<\/p>\n Tyr\u0117jos pa\u017eymi, kad yra ir daugiau neatsakyt\u0173 klausim\u0173, kurie mokslininkams neleid\u017eia patvirtinti, kad kompulsyvus pirkimas yra nesunkiai suvaldomas.<\/p>\n \u201eVisgi norisi b\u016bti optimisti\u0161kiems: jeigu j\u016bs save priskiriate kompulsyviems pirk\u0117jams, \u0161i problema gali savaime sumenkti vyresniame am\u017eiuje. Kai kurie tyrimai rodo, kad ir be specialaus ugdymo emocinis intelektas auk\u0161\u010diausi\u0105 lyg\u012f pasiekia sulaukus 40-50 met\u0173, o tai \u017emogui padeda sureguliuoti nema\u017eai pa\u010di\u0173 \u012fvairiausi\u0173 gyvenimi\u0161k\u0173 problem\u0173\u201c, \u2013 sako R. Lekavi\u010dien\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Pasak \u017eymaus lenk\u0173 sociologo ir filosofo Zygmunto Baumano, \u201e\u0161iandien mes visi esame vartotojai vartotoji\u0161koje visuomen\u0117je\u201c. Tod\u0117l visai nekeista, kad vyraujan\u010di\u0105 vartojimo kult\u016br\u0105 lydi ir su besaikiu vartojimu susij\u0119 \u012fpro\u010diai. Kai perkame pagauti akimirkos susi\u017eav\u0117jimo ar tai, ko i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nenorime ir ko mums visai nereikia. Ko gero visi esame patyr\u0119, kai \u012fsigyti daiktai nebeteikia […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[52],"tags":[],"class_list":["post-2473","post","type-post","status-publish","format-standard","category-gyvenimas"],"yoast_head":"\n